Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Augustinas Normantas išnagrinėjo skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) pareigūnų ir valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (VMU) darbuotojų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant pareiškėjo prašymus dėl kelio servituto nustatymo.
Pareiškėjas dėl kelio servituto nustatymo kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių. NŽT Kauno miesto skyriaus pareiškėjas buvo informuotas, kad įvažiavimas į jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir išvažiavimas iš jų (toliau vadinama – Žemės sklypai) numatytas per valstybinį miškų ūkio paskirties žemės sklypą (toliau vadinama – Miško žemės sklypas), kurį patikėjimo teise valdo VMU, todėl dėl kelio servituto (tarnaujančio daikto statuso) nustatymo pareiškėjas turi kreiptis į VMU.
Pareiškėjui dėl kelio servituto nustatymo kreipusis į VMU, jis buvo informuotas, jog VMU yra valstybinės miško žemės valdytoja patikėjimo teise ir ji jokių sandorių sudaryti negali, bei pasiūlyta dėl kelio servituto nustatymo kreiptis į NŽT.
Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį į tai, kad Miško žemės sklypas, su kuriuo ribojasi pareiškėjo Žemės sklypai, Vyriausybės nutarimu buvo perduotas patikėjimo teise valdyti VMU ir kad kelio servitutas Miško žemės sklypui negali būti nustatytas administraciniu aktu, t. y. NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, nes kelio servitutas nėra (nebuvo) numatytas teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto sprendiniuose.
Vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, valstybinės žemės patikėtiniai (šiuo atveju – VMU) negali perduotų miško žemės sklypų parduoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti jų daiktinių teisių.
Atsižvelgdamas į šią įstatymo nuostatą, Seimo kontrolierius konstatavo, kad VMU negali suvaržyti Miško žemės sklypo daiktinių teisių, t. y. neturi teisės sudaryti sandorio dėl kelio servituto nustatymo Miško žemės sklypui. Minėtas klausimas, vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, spręstinas tik teisme. Pažymėtina, jog Žemės ūkio ministerija pateikė analogišką išaiškinimą dėl valstybinės žemės patikėtinių, taip pat ir VMU, teisės sudaryti sandorį dėl kelio servituto nustatymo Miško žemės sklype (toliau vadinama – Metodinis išaiškinimas).
Seimo kontrolierius atkreipė NŽT dėmesį tai, kad NŽT Kauno miesto skyriaus pareigūnai pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu neįvertino Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatų ir suteikė pareiškėjui klaidinančią informaciją, t. y. nurodė, jog dėl kelio servituto nustatymo Miško žemės sklypui pareiškėjas turi kreiptis į VMU, nors minėto klausimo sprendimas, vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, galimas tik teisme. Seimo kontrolierius NŽT rekomendavo supažindinti NŽT ir teritorijų padalinių darbuotojus su Žemės ūkio ministerijos pateiktu Metodiniu išaiškinimu.
NŽT, išnagrinėjusi Seimo kontrolieriaus pažymoje pateiktas rekomendacijas, informavo, kad: NŽT supažindino NŽT Kauno miesto skyriaus pareigūnus su Žemės ūkio ministerijos pateiktu Metodiniu išaiškinimu; Metodinis išaiškinimas buvo paskelbtas NŽT elektroninėje paklausimų valdymo sistemoje; apie pateiktą Metodinį išaiškinimą el. paštu informuoti NŽT ir teritorinių skyrių darbuotojai.
Nuotrauka: pexels.com
Susijusios naujienos

Ką daryti nukentėjus nuo neapykantą kurstančios kalbos ar neapykantos nusikaltimo?

Aknystos socialinės globos namuose – pakartotinis Seimo kontrolierių įstaigos patikrinimas
