Tarptautinėje konferencijoje Kyjive – pusiausvyros tarp teisės į informaciją ir nacionalinio saugumo paieškos

2024 m. spalio 10 d. Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė dalyvavo Jungtinių Tautų plėtros programos (UNDP) ir Ukrainos žmogaus teisių komisaro Kyjive surengtoje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje teisei gauti ir skleisti informaciją karo ar nepaprastosios padėties sąlygomis užtikrinti.

Karo ar nepaprastosios padėties paskelbimas paprastai reiškia ir tam tikrų teisių, išvardytų nacionalinėse konstitucijose, ribojimą. Teisė gauti ir skleisti informaciją – viena iš jų. Ombudsmeno institucijų ir žmogaus teisių gynėjų vaidmuo užtikrinant, kad bus išvengta nepagrįsto informacijos ribojimo, tampa itin svarbus.

Konferencijoje diskutuota apie tai, kaip karo ar nepaprastosios padėties paskelbimas lemia teisės gauti oficialią informaciją iš valstybės valdžios institucijų ribojimo apimtį, akcentuota, kad net ir paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį, teisės į informaciją ribojimas turi atitikti trijų žingsnių – teisėtumo, pagrįstumo ir proporcingumo – testą. Taip pat pabrėžta stebėsenos dėl informacijos teikimo iš valstybinių institucijų svarba, valstybinių institucijų bei pilietinės visuomenės bendradarbiavimo būtinybė, valstybinių institucijų, disponuojančių kartais gyvybiškai svarbia informacija, atsakomybė už tokios informacijos skleidimą laiku.

Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė, pastebėjusi, kad teisė gauti ir skleisti informaciją nėra absoliuti ir gali būti ribojama, savo pranešime akcentavo ir tai, kad tokie ribojimai turi būti pagrįsti ir atitikti iš Konstitucijos ir tarptautinių sutarčių kylančius reikalavimus. „Atsisakymas teikti informaciją turi būti motyvuotas, neužtenka nurodyti bendrą nacionalinio saugumo ar asmens duomenų apsaugos pagrindą. Be to, negali būti nustatyti bendro pobūdžio ribojimai gauti ir skleisti informaciją vien tuo pagrindu, jog yra paskelbta nepaprastoji padėtis. Teisę gauti ir skleisti informaciją ribojančios išimtys turėtų būti formuluojamos kuo siauriau, jos turėtų būti konkrečios, kiekvienąkart turi būti pasveriama, ar žalos nacionaliniam saugumui, kuri kiltų tam tikrą informaciją atskleidus visuomenei, nenusveria visuomenės teisė žinoti jai itin svarbius dalykus. Valstybės institucijų turima informacija, susijusi su žmogaus teisių pažeidimais ar neteisėta valstybės institucijų veikla, apskritai negali būti ribojama. Viešojo valdymo kultūra, net ir krizės sąlygomis, turėtų būti grįsta skaidrumo, atsakomybės ir atvirumo visuomenei principais.“

Kalbėdama apie teisės skleisti informaciją ribojimą nepaprastosios padėties metu Seimo kontrolierė J. Miliuvienė pabrėžė ir kovos su dezinformacija iš priešiškų šalių svarbą. „Vis didėjantys dezinformacijos kiekiai ir tobulėjančios technologijos, palengvinančios melagingos informacijos skleidimą, apsunkina žiniasklaidos stebėseną atliekančių institucijų darbą. Todėl yra itin svarbu skatinti visuomenės kritinį mąstymą ir stiprinti gebėjimą tinkamai naudotis prieinama informacija, tikrinti joje pateikiamus faktus ir šaltinius“, – teigė ji. Konferencijos dalyviai bendru sutarimu priėmė deklaraciją, raginančią užtikrinti tinkamą teisės gauti ir skleisti informaciją ir nacionalinio saugumo pusiausvyrą karo ir nepaprastosios padėties sąlygomis, akcentuojančią pagrindinius žingsnius, kurių turėtų imtis valstybės valdžios institucijos.