Į Seimo kontrolierių kreipėsi pareiškėjas su skundu dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau vadinama ir – NŽT) atsakingų pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su servituto (teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas) sklypui nustatymu, tuo pažeidžiant sudarytą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą.
Įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes, Seimo kontrolierius Augustinas Normantas priėmė sprendimą tarpininkauti ir kreipėsi į NŽT direktorių prašydamas išnagrinėti skundą bei pateikti motyvuotą atsakymą, išsamiai paaiškinant, dėl kokių priežasčių servitutas buvo nustatytas po valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projekto pasirašymo, ar pasirašant sutarties projektą NŽT buvo žinoma apie poreikį parduodamame valstybinės žemės sklype nustatyti atitinkamą servitutą; jeigu taip – kodėl servitutas nebuvo nurodytas sutarties projekte; paaiškinti, dėl kokių priežasčių pagrindinės valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymui buvo pateiktas kitas žemės sklypo planas, kuris neatspindi tikrosios pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų išdėstymo padėties, kaip realiai bus naudojamasi servitutu, jeigu jame nurodyta riba, kaip rašo pareiškėjas; eina per pastato stogą; argumentuotai paaiškinti, kaip NŽT numato spręsti šią situaciją, kad pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nebūtų pažeisti, jeigu nenumato – paaiškinti to priežastis.
NŽT (centrinis padalinys) išnagrinėjo Elektrėnų teritorinio padalinio (toliau vadinama – NŽT Elektrėnų skyrius) veiksmus (sprendimus) ir informavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus vedėjo įsakymas dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo pareiškėjui (toliau – Įsakymas) buvo pasirašytas 2021 m. liepos 27 d., o servituto ir apsaugos zonų nustatymo žemės sklypui sutartį NŽT Elektrėnų skyrius ir ESO pasirašė bei notaras patvirtino 2021 m. rugpjūčio 26 d. (toliau vadinama – Servituto sutartis).
NŽT paaiškino, kad, sudarius ir užregistravus Servituto sutartį, Registrų centras patikslino žemės sklypo duomenis papildydamas juos kitomis daiktinėmis teisėmis. Tačiau apie tai, kad žemės sklype buvo įregistruotas servitutas (teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas), pareiškėjas sužinojo tik 2021-09-07 nuvykęs į notarų biurą pasirašyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties.
Vertinant tai, jog reikalinga užtikrinti žemės sklypo naudojamo ir viešpataujančio daikto savininko teisių pusiausvyrą ir jau prieš NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjui pasirašant Įsakymą skyriui buvo žinoma, kad yra pradėta servituto pareiškėjo naudojamam žemės sklypui nustatymo procedūra, NŽT Elektrėnų skyrius turėjo informuoti pareiškėją apie planuojamą sudaryti sandorį, tačiau to nepadarė.
NŽT Elektrėnų skyrius pareiškėjui pateikė suderinti žemės sklypo pirkimo–pradavimo sutarties projektą, kuriame nebuvo informacijos apie servitutą, nes servituto sutartis dar nebuvo pasirašyta. Dėl nustatytos servituto vietos NŽT pripažino, kad NŽT Elektrėnų skyrius netinkamai įvertino bendrovės rengtą žemės sklypo planą, kuriame nebuvo pažymėtas požeminis statinys.
NŽT pripažino, kad skundo problemos kilo dėl teisinio reglamentavimo servitutų nustatymo sandorių klausimuose trūkumo ir dėl žmogiškosios darbuotojų klaidos rengiant dokumentus. NŽT Elektrėnų skyrius, gavęs pareiškėjo skundą, iš karto ėmėsi priemonių spręsti skundo problemą ir nutraukti Servituto sutartį, kuri ir buvo sėkmingai nutraukta, užtikrinant pareiškėjo teisę netrukdomai naudotis įsigytu žemės sklypu.
Nuotrauka: pexels.com
Susijusios naujienos

Ką daryti nukentėjus nuo neapykantą kurstančios kalbos ar neapykantos nusikaltimo?

Aknystos socialinės globos namuose – pakartotinis Seimo kontrolierių įstaigos patikrinimas
