2019 m. rugsėjo 9 d.

Semo kontrolierius pripažino, kad su artimaisiais draudė susitikti nepagrįstai

Šio straipsnio turinį papildo Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kurioje nurodoma, kad asmens sulaikymas ar įkalinimas savo prigimtimi yra privataus ir šeimos gyvenimo ribojimas, tačiau toks ribojimas negali paneigti pačios teisės esmės. Dėl šios priežasties kalinčio asmens teisės į šeimos gerbimą būtinoji dalis yra tai, kad įkalinimo įstaigos administracija padėtų palaikyti veiksmingą bendravimą su artimais šeimos nariais. Lietuvos Respublikoje įkalinimo įstaigos pareigūnai, siekdami užtikrinti įkalintų asmenų veiksmingą bendravimą su artimaisiais, vadovaujasi nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis reglamentuojančiais teisės aktais, kuriuose įtvirtina, kad ši teisė gali būti ribojama, jei nuteistasis atlieka nuobaudąkamerų tipo patalpose. Skundo tyrimo metu

Seimo kontrolierius nustatė, kad nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. vasario 6 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose, tačiautoks jo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nebuvo nuobauda, todėl pagal nustatytą teisinį reglamentavimą Pareiškėjas šiuo laikotarpiu turėjo teisę pasimatyti su artimaisiais. Pažymoje atkreipiamas dėmesys, kad tapačios pozicijos kaip ir Seimo kontrolierius laikosi Žmogaus teisių stebėjimo ir Lietuvos teisės institutai, į kuriuos tyrimo metu buvo kreiptasi dėl ekspertinės nuomonės pateikimo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolierius darė išvadą, kad Vilniaus PN pareigūnai 2017 m. vasario 1 d.į trumpalaikį pasimatymą atvykusiems asmenims nepagrįstai neleido susitikti su pareiškėju. 

Susijusios naujienos