Seimo kontrolierius Augustinas Normantas išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau vadinama ir – Vilniaus apskr. VPK) pareigūnų netinkamų atsakymų į pareiškėjo kreipimusis.
Pareiškėjas per policijos elektroninių paslaugų sistemą pateikė pareiškimą – dėl tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimų, prašydamas atlikti ikiteisminį tyrimą.
Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate, atlikus pirminius pareiškime nurodytos informacijos patikrinimo veiksmus ir nenustačius nusikalstamos veikos požymių, surinkta medžiaga dėl galimo nelegalaus darbo ir galimų darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų buvo perduota Valstybinei darbo inspekcijai. Rašte nurodyta, kad pareiškėjo pareiškimas ir kiti procesiniai dokumentai persiunčiami Valstybinei darbo inspekcijai spręsti pagal kompetenciją. Tuo pačiu raštu apie tai buvo informuotas ir pareiškėjas.
Rašte nebuvo nurodytos priežastys, dėl kurių nebuvo priimtas nei ikiteisminio tyrimo, nei administracinių nusižengimų teisenos procesinis sprendimas, nenurodyti teisės aktai, kuriais remiantis pareiškimą dėl galimai nusikalstamos veikos buvo nuspręsta persiųsti Valstybinei darbo inspekcijai, taip pat nenurodyta galimybė skųsti šį sprendimą.
Nekvestionuodamas policijos institucijų teisės priimti sprendimą dėl gauto pareiškimo apie galimai nusikalstamą veiką, Seimo kontrolierius akcentavo, kad priimto sprendimo nemotyvavimas negali būti grindžiamas tik policijos pareigūno diskrecijos teise.
Seimo kontrolierius padarė išvadą, kad Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio ir gero administravimo principo reikalavimų – iš jo turinio nėra aišku, kodėl ir kuo remiantis pareiškimas nebuvo nagrinėjamas policijoje, kodėl pagal pateiktą pareiškimą dėl galimai nusikalstamos veikos nepriimtas joks procesinis sprendimas, taip pat kaip šį atsakymą pareiškėjas galėtų skųsti, manydamas, kad pareigūnai nenagrinėdami pareiškimo galimai pažeidė jo teises.
Pareiškėjas taip pat kreipėsi ir į Informacinės visuomenės plėtros komitetą dėl apribotos galimybės elektroninio ryšio priemonėmis, asmens tapatybės nustatymą atliekant per elektroninius valdžios vartus, pateikti pranešimą policijai per Policijos elektroninių paslaugų sistemą (adresu: e.policija.lt), kartu pateikdamas pareiškimą dėl tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau vadinamas ir – ANK) 133 straipsnyje. Pareiškėjo kreipimąsi Informacinės visuomenės plėtros komitetas persiuntė Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pagal kompetenciją.
Policijos departamentas iš Informacinės visuomenės plėtros komiteto gautą pareiškėjo pareiškimą persiuntė Vilniaus apskr. VPK, kuris parengė pareiškėjui atsakymą, nurodydamas, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinėje darbo ginčų komisijoje yra nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl to paties klausimo. Todėl, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatomis, pranešimas policijoje nebus nagrinėjamas. Atsakyme pareiškėjui nenurodyta jo apskundimo tvarka.
Nagrinėdami pranešimus apie galimai nusikalstamą veiką policijos pareigūnai, be kita ko, vadovaujasi ir Lietuvos policijos generalinio komisaro nurodymo „Dėl policijos gaunamų dokumentų“, patvirtinto 2017 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 5-V-608, nuostatomis. Jame nustatyta, jog policijos įstaigos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui gavus ir įvertinus medžiagą apie tai, kad informacija apie galimą nusikalstamą veiką nepasitvirtino, gali būti priimamas sprendimas pradėti administracinio nusižengimo teiseną arba perduoti medžiagą kompetentingam viešojo administravimo subjektui.
Seimo kontrolierius padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju joks sprendimas (kaip jis suprantamas tiek viešąjį administravimą, tiek ir administracinę teiseną reglamentuojančiuose teisės aktuose bei laikantis gero administravimo standartų) nebuvo priimtas.
Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį, kad policijai pateiktas pareiškimas dėl galimo administracinio nusižengimo (pagal ANK 133 straipsnį). ANK nustatyta, kad tokio pobūdžio administracinių nusižengimų tyrimas yra išimtinė policijos kompetencija, tuo tarpu Darbo ginčų komisija yra privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti darbo ginčus dėl teisės. Dėl to pareiškimo dėl galimo administracinio nusižengimo persiuntimas Darbo ginčų komisijai laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu (Darbo ginčų komisijai nėra suteikta teisė atlikti administracinių nusižengimų tyrimą pagal ANK 133 straipsnį).
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Vilniaus apskr. VPK pateikto atsakymo turinio nėra aišku, dėl kokių priežasčių pareiškėjo pareiškimas nebuvo tiriamas pagal administracinio nusižengimo teisenos taisykles ir nebuvo priimtas procesinis dokumentas šiuo klausimu bei atsakyme nenurodyta galimybė skųsti šį sprendimą (persiųsti pareiškimą).
Gero administravimo principas yra Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas. Jis yra įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad viešojo administravimo subjektas yra saistomas inter alia gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų.
Seimo kontrolierius pažymi, kad policijos įstaigos, kaip viešojo administravimo subjektai, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, kuriais yra grindžiamas geras viešasis administravimas.
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas Policijos generaliniam komisarui rekomendavo imtis priemonių, kad ateityje tiek Policijos departamente, tiek ir pavaldžiose įstaigose asmenų pareiškimai būtų nagrinėjami ir sprendimai dėl jų būtų priimamai pagal teisės aktuose (Baudžiamajame kodekse, Baudžiamojo proceso kodekse ir Administracinių nusižengimų kodekse) nustatytą kompetenciją bei procedūras, o asmenims teikiami atsakymai (sprendimai) atitiktų gero administravimo principą.
Nuotrauka: pexels.com
Susijusios naujienos

Ką daryti nukentėjus nuo neapykantą kurstančios kalbos ar neapykantos nusikaltimo?

Aknystos socialinės globos namuose – pakartotinis Seimo kontrolierių įstaigos patikrinimas
