Seimo kontrolierius kritikuoja ydingą praktiką, kai nuteistieji už motyvuotą elgesį skatinami tik už žygdarbius

Atlikęs tyrimą dėl Marijampolės pataisos namuose nuteistiesiems skiriamų paskatinimų taikymo tvarkos, Seimo kontrolierius išsiaiškino, kad ji galimai prieštarauja ne tik Bausmių vykdymo kodekse numatytiems bausmių vykdymo tikslams, bet ir iš esmės neigia faktiškai kalinčio nuteistojo resocializacijos procesus. Pataisos priemonės nuteistiesiems turi būti taikomos individualiai atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, todėl bausmę atliekantys asmenys gali netekti motyvacijos keisti savo kasdienį elgesį, kuris galimai bus vertinamas ne dažniau kaip kartą per tris mėnesius.Seimo kontrolierius A. Normantas konstatavo, kad ydinga praktika iš esmės nukreipta nuteistuosius bausti, bet ne skatinti juos už gerą elgesį.

Gavęs nuteistojo skundą Seimo kontrolierius kreipėsi į Marijampolės pataisos namus prašydamas paaiškinti skunde nurodytas aplinkybes dėl paskatinimų skyrimo tvarkos. Atsakyme Seimo kontrolieriui buvo pateikta nuoroda į Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymą. Jame suformuotas kertinis bausmių vykdymo politikai prieštaraujantis paskatinimų skyrimo modelis, kurio pagrindu paskatinimo priemonės gali būti skiriamos ne dažniau nei kartą per tris mėnesius. Tokį paskatinimų skyrimo periodiškumą pareigūnai grindžia praktika, egzistuojančia įmonėse, įstaigose ir organizacijose, pagal kurią nusipelnę darbuotojai ir organizacijų nariai paprastai skatinami ne dažniau kaip kartą per ketvirtį, o pataisos įstaigos pareigūnas, nusprendęs nesilaikyti pateiktos rekomendacijos, turėtų savo sprendimą pagrįsti aiškiais ir svariais argumentais, pvz., skatinamojo atliktu žygdarbiu.

„Specifinį statusą turinčių asmenų – nuteistųjų – ir laisvėje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojų tapatinimas yra nepagrįstas jokiais moksliniais tyrimais ar kitais reikšmingais duomenimis“, – prieštaringą laisvės atėmimo vietose nusistovėjusią paskatinimų skyrimo praktiką vertina A. Normantas. Seimo kontrolieriaus nuomone, aplinkybės leidžia teigti, kad rekomendacijose įtvirtintas trijų mėnesių laikotarpis varžo laisvės atėmimo vietų pareigūnų apsisprendimo laisvę nuteistųjų paskatinimo klausimus spręsti individualiai ir objektyviai įvertinant laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų padarytą pažangą. „Tokia praktika neleidžia įkalinimo įstaigose užtikrinti efektyvių resocializacijos procesų“, – pažymi A. Normantas.

Seimo kontrolierius taip pat atkreipė dėmesį, kad nei Bausmių vykdymo kodekse, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nėra nustatytas paskatinimo priemonių skyrimo periodiškumas arba kitoks ribojimas. Nuteistojo skatinimo klausimas kiekvieną kartą turėtų būti sprendžiamas individualiai, suteikiant paskatinamus skiriančiam pareigūnui apsisprendimo laisvę, kada ir kokios rūšies paskatinimą paskyrus nuteistajam jam būtų padaryta didžiausia teigiama įtaka. „Teisinis reglamentavimas, susijęs su nuteistųjų skatinimu, turi užtikrinti, kad per įmanomai trumpiausią laiką būtų pasiektas bausmių vykdymo įstatymuose numatytas tikslas ir kad atlikęs bausmę nuteistasis savo ateities sumanymus įgyvendintų teisėtais būdais ir priemonėmis“, – pastebi A. Normantas.

Seimo kontrolieriai gina žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūri, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms. Seimo kontrolieriai taip pat vykdo nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį, ar baudimą fakultatyvų protokolą. Seimo kontrolierių įstaiga taip pat yra Jungtinėse Tautose A lygiu akredituota nacionalinė žmogaus teisių institucija.