Seimo kontrolierius konstatavo būtinybę peržiūrėti ir tikslinti Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatus

Pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių (toliau vadinama – Tarnybos skyrius), informuodamas apie piliečio X galimus pažeidimus ir prašydamas Tarnybos skyriaus pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir taikyti galimam pažeidėjui X administracinę atsakomybę. Pareiškėjo nuomone, šio asmens veiksmuose yra administracinių nusižengimų, įtvirtintų Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnyje „Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grąžinti“ ir 261 straipsnyje „Žemės naudojimo reikalavimų pažeidimas“, požymių. Atsakymas į pareiškėjo prašymą buvo įformintas Tarnybos skyriaus raštu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos skyriaus parengtu atsakymu, du kartus su skundais kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau vadinama – Tarnyba).

Seimo kontrolierius, įvertinęs pareiškėjo kreipimųsi, teiktų Tarnybos skyriui ir Tarnybai, bei pareiškėjui pateiktų atsakymų turinį, konstatavo, kad:
– pareiškėjo kreipimasis Tarnybos skyriuje buvo išnagrinėtas tik iš dalies, šio kreipimosi dalis dėl pareiškėjo prašymo pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl piliečio X veiksmų, galimai pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo, kaip žemės sklypo „Z“, savininko, teises ir teisėtus interesus, nebuvo išnagrinėta ir dėl jos nebuvo  priimtas joks sprendimas;

– Tarnyba pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo subjektas, tiek kaip subjektas, skiriantis administracines nuobaudas už tam tikrus padarytus administracinius nusižengimus bei atliekantis kitus veiksmus tokių administracinių nusižengimų teisenoje. Pareiškėjo kreipimasis buvo pateiktas Tarnybos skyriui kaip institucijai, nagrinėjančiai administracinius nusižengimus ne teismo tvarka, bet ne kaip viešojo administravimo subjektui. Seimo kontrolieriaus nuomone, Tarnybos skyrius, gavęs pareiškėjo kreipimąsi, kuriame buvo suformuluotas prašymas pradėti administracinio nusižengimo teiseną, turėjo įvertinti, ar šiame kreipimesi keliami klausimai yra siejami su viešojo administravimo sritimi, ar kilo iš kitos Tarnybos veiklos, nesusijusios su viešuoju administravimu, – administracinio nusižengimo teisenos. Tai įvertinus, turėjo būti priimami atitinkami sprendimai. Nagrinėjamu atveju – procesiniai sprendimai; tačiau tai atlikta nebuvo;

– Tarnybos skyrius rašte, kuriame buvo įformintas atsakymas į Pareiškėjo kreipimąsi, faktiškai priėmė procesinį sprendimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos piliečio X atžvilgiu dėl jo veikos žemės sklype, tačiau jo neįformino atitinkamu procesiniu sprendimu – nutarimu.  

– Tarnybos skyrius, gavęs pareiškėjo kreipimąsi, turėjo pradėti administracinio nusižengimo teiseną, tačiau šiuo atveju šis skyrius nepriėmė nei nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, nei nutarimo, kuriuo būtų nutraukta pradėta administracinio nusižengimo teisena;

– tiek Tarnybos skyrius, nurodęs savo rašte klaidingą apskundimo tvarką, tiek Nacionalinė žemės tarnyba, nurodžiusi, kad pareiškėjas dėl Tarnybos skyriaus rašto panaikinimo gali kreiptis į administracinių ginčų komisiją arba administracinį teismą, pateikė pareiškėjui klaidinančią informaciją; tai apsunkino pareiškėjo galimai pažeistų teisių gynybą, nes pareiškėjas su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kai tuo tarpu klausimas dėl Tarnybos skyriaus rašto pagrįstumo ir teisėtumo turėjo būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme;

– Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundus dėl Tarnybos skyriaus pateikto rašto, nekonstatavo, kad Tarnybos skyrius privalėjo veikti vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis ir kad Tarnybos skyrius pareiškėjo atžvilgiu veikė nesilaikydamas šio kodekso reikalavimų. Seimo kontrolierius akcentavo, jog tokie Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų veiksmai nesiderina su gero viešojo administravimo principu.

Tarnyba, teikdama paaiškinimus Seimo kontrolieriui, nurodė, jog šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo Tarnybos skyriui pradėti administracinio nusižengimo teiseną ar priimti nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal Administracinių nusižengimų kodekso procesines nuostatas. Tarnyba šį savo teiginį grindė Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 10 ir 16 punktais, be kita ko, reglamentuojančiais, jog administracinio nusižengimo teisena Nacionalinėje žemės tarnyboje yra pradedama žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu atlikus planinius / neplaninius patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų.

Seimo kontrolierius, įvertinęs galiojantį teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 590 straipsnio nuostatomis administracinio nusižengimo teisena gali būti pradėta ne tik institucijai savarankiškai nustačius galimo administracinio nusižengimo požymius, bet ją inicijuoti gali ir kiti subjektai, pvz., nukentėjusieji / liudytojai / kiti asmenys, užfiksavę galimą administracinį nusižengimą ir informavę apie jį kompetentingas institucijas. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 567 ir 569 straipsniais, buvo pateikta nuomonė, jog tuo atveju, kai yra gaunamas asmens pranešimas apie veiką, galimai turinčią administracinio nusižengimo požymių, turėtų būti pradėta administracinio nusižengimo teisena (ANK 590 str. 2 d.), o tokios procedūros kaip neplaninio žemės naudojimo patikrinimo, kurio metu iš esmės yra renkami ir nustatomi faktiniai duomenys, galintys patvirtinti arba paneigti administracinio nusižengimo buvimą, vykdymas turėtų būti laikomas įrodymų rinkimu, t. y. viena iš administracinio nusižengimo tyrimo stadijų, bet ne galimybe pradėti administracinio nusižengimo teiseną.

Seimo kontrolierius padarė išvadą, jog Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 16 punkto formuluotė, kurioje įtvirtinta, kad administracinio nusižengimo teisena yra pradedama tik atlikus žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, turėtų būti taikytina tik tuo atveju, kai žemės naudojimo tvarkos pažeidimai yra nustatomi atlikus planinį žemės naudojimo patikrinimą arba neplaninį žemės naudojimo patikrinimą nesant asmens skundo, pranešimo. Tuo tarpu, kai žemės naudojimo tvarkos pažeidimai yra nustatomi atlikus neplaninį žemės naudojimo patikrinimą pagal asmens skundą, neplaninis žemės naudojimo patikrinimas ir patvirtintas pažeidimas turėtų būti laikomas administracinio nusižengimo tyrimo dalimi, bet ne administracinio nusižengimo teisenos pradžia. Nenustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų (nepasitvirtinus asmens skunde nurodytam pažeidimui), turėtų būti priimamas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Seimo kontrolierius pateikė nuomonę, kad Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 16 punkto nuostatos dalis dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios momento, atliekant neplaninį žemės naudojimo patikrinimą pagal asmens skundą, pranešimą, turi būti tikslinama, nes yra klaidinanti.

Seimo kontrolierius taip pat pažymėjo, kad siekiant, jog pareiškėjai turėtų realią galimybę įgyvendinti teisę skųsti valstybės institucijų sprendimus ir nebūtų klaidinami, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių 38  punktas turėtų būti papildytas.

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas rekomendavo:
1) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui ─ imtis priemonių, kad Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 16 punkto nuostatos būtų peržiūrėtos ir tikslinamos;
2) Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui Laimonui Čiakui – imtis priemonių, kad Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių 38 punkto nuostatos, esant poreikiui ir kitos nuostatos, būtų peržiūrėtos ir patikslintos.

Nuotrauka: pexels.com