Pareiškėjas skundėsi, kad dėl ties jo gyvenamuoju namu įrengtų greičio mažinimo kalnelių skyla namo sienos, juntama didelė vibracija, tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau vadinama − Direkcija) nesiima priemonių greičio mažinimo kalnelių panaikinimo ar pakeitimo kitomis greičio mažinimo priemonėmis klausimo. Pareiškėjas abejoja, ar iš vis buvo būtina įrengti „kalnelius“, nes šalia jo gyvenamojo namo nėra nei mokyklos, nei darželio, nei ligoninės, nei parduotuvės.
Tyrimu nustatyta, kad Direkcija, valdanti, naudojanti ir disponuojanti patikėjimo teise valstybinės reikšmės kelius, kelio ruože ties pareiškėjo namu greičio mažinimo kalnelius (iškilią pėsčiųjų perėją) įrengė 2012 metais.
Tuo metu galiojo Direkcijos direktoriaus 2010 m. pavirtintos Inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir įrengimo rekomendacijos, kuriose nebuvo reikalavimo, kad „30 m spinduliu aplink planuojamą iškilios greičio mažinimo priemonės taikymo vietą“ nebūtų gyvenamųjų pastatų. Toks reikalavimas rekomendacijose įtvirtintas nuo 2016 m.
Pažymėtina, kad Direkcija, gavusi pareiškėjo skundą, atliko patikrinimą vietoje ir apsiribojo tik pareiškėjo informavimu, kad greičio mažinimo kalneliai įrengti pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus.
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas tyrimo metu atkreipė dėmesį į tai, kad, Vilkaviškio rajono savivaldybės nuomone, ties namu įrengti „kalnelių“ nebuvo tikslinga. Be to, „kalnelių“ įrengimo projektas nebuvo derintas nei su vietos savivaldybe, nei su seniūnija, nei su kaimo bendruomene.
Automobilių transportas – tai vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių aukštą triukšmo lygį (taip pat ir vibraciją) gyvenamojoje teritorijoje. Transporto keliamo triukšmo lygis priklauso nuo daugelio veiksnių: važiavimo greičio, techninės transporto priemonių būklės, eismo intensyvumo, padangų ir kelio dangos, greičio mažinimo priemonių ir pan.
Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra neįgalus, gyvena nuosavame name prie valstybinės reikšmės kelio, kuriuo važiuoja vilkikai, automobiliai, keliantys triukšmą ir galimai sukeliantys vibraciją. Nors vibracijos lygis neviršija higienos normoje nustatyto didžiausio leidžiamo visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos pagreičio lygio decibelais, tačiau visi išoriniai veiksniai (triukšmas, vibracija dėl įrengtų „kalnelių“) blogina pareiškėjo gyvenimo kokybę.
Pažymėtina, kad, vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatomis, aplinkos veiksniai – tai išorinės aplinkybės, lengvinančios arba trukdančios neįgaliojo gyvenimui ir veiklai.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) savo jurisprundencijoje yra atskleidęs platesnį teisės į būsto neliečiamybę turinį, nurodydamas, kad asmuo turi teisę į būsto neliečiamybės gerbimą, reiškiančią ne tik teisę į atitinkamą plotą, bet ir teisę į ramų naudojimąsi juo.
Teisė į saugią aplinką (o šio tyrimo kontekste – ir asmens teisė į aplinką bei, galimai, sveikatą ir asmeninį turtą žalojančios vibracijos) yra konstitucinė teisė, kuri garantuojama visiems asmenims ir turi būti užtikrinama valstybės (savivaldybių) institucijų pastangomis. Pažymėtina, kad nuosavybės teisė – Konstitucijos saugoma vertybė, todėl valstybei tenka pareiga užtikrinti, kad nustatytu teisiniu reguliavimu ar jį įgyvendinimu nebūtų pažeidžiamos Konstitucijos saugomos vertybės (asmens sveikata, turtas ir pan.).
Vadovaujantis nuo 2016 metų galiojančių rekomendacijų 75 punktu, iškiliosios greičio mažinimo priemonės gali būti taikomos, jeigu tenkina visas minėtame punkte išvardytas sąlygas, tarp jų – kai 30 metrų spinduliu aplink planuojamą iškiliosios greičio mažinimo priemonės taikymo vietą nėra gyvenamųjų pastatų. Taigi, 2012 metais įrengtų „kalnelių“ vieta, vadovaujantis šuo metu galiojančių Rekomendacijų nuostatomis, neatitinka minėtos sąlygos.
Tyrimo metu nustatyta, kad Direkcija nuo naujų rekomendacijų įsigaliojimo 2016 m. neatliko jai patikėto turto patikrinimo (audito) ir nesiėmė priemonių, kad 2012 m. įrengtos iškiliosios greičio mažinimo priemonės atitiktų naujas rekomendacijų nuostatas.
Seimo kontrolierius kritiškai įvertino Direkcijos paaiškinimus sprendžiant šią probleminę situaciją. Seimo kontrolieriaus nuomone, nagrinėjamu atveju „kalnelių“ panaikinimu negali būti pavadintas perėjos pertvarkymas arba atnaujinimas, kaip tai nustatyta Pėsčiųjų perėjų ir nežymėtų perėjų pertvarkymo ir atnaujinimo prioritetinės eilės sudarymo metodikoje, ir abejotina, ar tokiems darbams turėtų būti sudaromos eilės. Seimo kontrolieriaus nuomone, tokių darbų atlikimo terminas galimai gali priklausyti tik dėl tam skiriamų lėšų, viešųjų pirkimų procedūros organizavimo (eigos) ir pan.
Seimo kontrolierius akcentavo − privaloma atsakingai įvertinti, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės (vibracija, triukšmas) turi reikšmės neįgalaus asmens, turinčio mažametį vaiką, gyvenimo kokybei, saugumui.
Todėl valstybinės reikšmės kelių savininkas – VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija, organizuojanti valstybinės reikšmės kelių tvarkymą be nepagrįsto delsimo turi imtis visų įmanomų priemonių, siekiant išvengti nelaimių bei sumažinti žmonių, gyvenančių šalia tokių kelių, diskomfortą, galimai daromą žalą turtui. Pažymėtina, kad teisės aktai numato, jog kelio savininkas (valdytojas) atlygina žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų.
Nuotrauka: pexels.com
Susijusios naujienos

2024 m. gruodžio 11 d.
Ką daryti nukentėjus nuo neapykantą kurstančios kalbos ar neapykantos nusikaltimo?

2024 m. lapkričio 19 d.
Aknystos socialinės globos namuose – pakartotinis Seimo kontrolierių įstaigos patikrinimas

2024 m. lapkričio 18 d.