Seimo kontrolierius Augustinas Normantas gavo pareiškėjo skundą dėl Vilniaus pataisos namų (toliau vadinama – Vilniaus PN) direktoriaus sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą pareiškėjui vykdyti individualią veiklą pagal pažymą.
Atsižvelgęs į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir į tai, kad pagal Bausmių vykdomo kodekso 183 straipsnio nuostatas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau vadinama – Kalėjimų departamentas) yra privaloma išankstinio ginčų dėl bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, Seimo kontrolierius nusprendė, jog tikslinga, kad pareiškėjo skundą pirmiausia išnagrinėtų Kalėjimų departamento direktorius ir dėl jo pateiktų motyvuotą atsakymą.
Taikant tarpininkavimo procedūrą Kalėjimų departamento direktoriui buvo rekomenduota įvertinti Vilniaus PN direktoriaus sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą pareiškėjui vykdyti individualią veiklą pagal pažymą, pagrįstumą.
Reaguodamas į Seimo kontrolieriaus prašymą Kalėjimų departamentas informavo, kad Vilniaus PN pareiškėjo prašymą išnagrinėjo neišsamiai, nepateikė aiškių atsisakymo leisti vykdyti individualią veiklą motyvų, todėl konstatavo, kad Vilniaus PN sprendimas neatitinka pareiškėjui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų bei išsamumo principo, todėl pareiškėjo skundas pripažintinas pagrįstu.
Kalėjimų departamentas įpareigojo Vilniaus PN vadovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, įvertinant visas faktines ir teisines galimybes, bei pateikti pareiškėjui Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį atsakymą.
Kalėjimų departamento nuomone, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, nustato pozityvią pareigą pataisos įstaigos administracijai skatinti nuteistuosius užsiimti individualia veikla, pagal galimybes įrengti tokiai veiklai vykdyti tinkamas patalpas ar kitą vietą ir aprūpinti nuteistuosius reikmenimis individualiai veiklai vykdyti. Kalėjimų departamentas pažymėjo, kad nuteistųjų darbas ir jų individuali veikla negali būti tapatinama.
Kalėjimų departamentas taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo nuostatos, reglamentuojančios nuteistųjų užimtumą – organizuodama nuteistųjų užimtumą pataisos įstaigos administracija privalės siekti, kad kiekvienas nuteistasis ne mažiau kaip aštuonias valandas per parą užsiimtų prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla, be kita ko, ir individualia veikla.
Nuotrauka: pexels.com
Susijusios naujienos

Ką daryti nukentėjus nuo neapykantą kurstančios kalbos ar neapykantos nusikaltimo?

Aknystos socialinės globos namuose – pakartotinis Seimo kontrolierių įstaigos patikrinimas
