Seimo kontrolierių įstaigoje – dėmesys LGBTIQ+ klausimams

 „Faktai gali įveikti neapykantą: LGBTIQ+ asmenų teisių stiprinimas Lietuvoje“ – tema, kuria šiandien, rugpjūčio 30 d., Seimo kontrolierių įstaigoje susirinkę diskutavo valstybės institucijų, įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai (-ės).

Pradėdama diskusiją Seimo kontrolierė Erika Leonaitė pažymėjo, kad šiandien itin reikšminga kalbėti apie tai, ką svarbu nuveikti siekiant geriau užtikrinti LGBTIQ+ asmenų teises ir lygiateisiškumą: „nuolat stebime kai kurių politikų ir visuomenės atstovų siekius skatinti ir gilinti visuomenės poliarizaciją, skirstyti žmones į vertus galimybės naudotis pamatinėmis teisėmis ir tuos, kuriuos norima palikti užribyje. Nepakantumą LGBTIQ+ asmenims dažnai seka nepakantumas ir kitoms visuomenės grupėms“.

E. Leonaitė akcentavo institucijų tarpusavio bendradarbiavimo ir bendravimo su nevyriausybinėmis organizacijomis svarbą. „Būtent NVO atstovai kasdien susiduria su iššūkiais, kuriuos patiria LGBTIQ+ žmonės. Jie gali valstybiniam sektoriui atnešti žinią apie tai, kas neveikia praktikoje, kur yra spragos teisiniame reguliavime ir ką reiktų tobulinti“.

Kalbėdama apie nors ir minimalų, bet teigiamą pokytį „Vaivorykštės indekse“ lyginant su ankstesniais metais E. Leonaitė pastebėjo, kad tam turėjo Generalinės prokuratūros atnaujintos rekomendacijos dėl kovos su neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba. „Jose numatytas lyties tapatybės pagrindas, dėl kurio asmenys turi būti saugomi nuo neapykantos nusikaltimų. Tai iliustracija, kad kiekvienos institucijos indėlis turi įtakos LGBTIQ+ žmonių teisių apsaugai, net kai įstatymų leidėjui pritrūksta valios esminiams teigiamiems pokyčiams“, – teigė Seimo kontrolierė.

Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė pabrėžė, kad klasikinės žmogaus teisės įgauna naują turinį. Visgi vien tik atnaujintų teisės aktų neužtenka, reikėtų, kad jie pilnai veiktų realybėje: „Jaunimas yra tai, į ką reiktų orientuotis. Daugiau nei 70 proc. mokinių patiria patyčias ir pažeminimą, pusė jų neprisipažintų apie savo orientaciją. Ypač regionai susiduria su šiuo iššūkiu, kurį yra labai svarbu spręsti“.

Diskusijoje buvo akcentuotas ir savivaldybių vaidmuo rengiant ir tvirtinant mokyklų veiklos planus, pastebėta, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama klausimams, susijusiems su LGBTIQ+ asmenimis, savivaldybės turėtų lanksčiau formuoti įtraukumo politiką.

Renginyje taip pat diskutuota apie žiniasklaidos galios mažėjimą atsiradus socialiniams tinklams bei žiniasklaidos atsakomybę informuojant visuomenę, nuogąstauta dėl naujų teisėkūros iniciatyvų bausti pedagogus, kalbančius LGBTIQ+ temomis.

Pastebėdama, kad nereikėtų nuvertinti žiniasklaidos reikšmės, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Ieva Laugalytė atkreipė dėmesį, kad neseniai darytas visuomenės nuostatų tyrimas atskleidžia, kad net 50 proc. respondentų apie translyčius žmones sužinojo iš pranešimų žiniasklaidoje: „Žiniasklaidos analizėje pamatyta, kad didelė žiniasklaidos dalis patologizuoja translyčius asmenis, naratyvai kartojami ir reprodukuojami. Per dvejus metus publikacijose, kuriose kalbama apie translyčius arba nebinarinės tapatybės asmenis (daugiau nei 4 tūkst.) tik dviejose buvo kalbinami patys translyčiai arba nebinarinės tapatybės asmenys“.

Renginyje dalyvavusi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų doc. dr. Jogilė Ulinskaitė, aptardama besiformuojančias kraštutines jėgas Lietuvoje, pastebėjo, kad kraštutines jėgas vienija ne tik nusistatymas prieš LGBTIQ+ asmenis, tačiau ir migrantus, Stambulo konvenciją: „Retorikos ašis yra tautos gynyba“.

Kalbėdama apie iššūkius sprendžiant LGBTIQ+ problemas Nacionalinės LGBT teisių organizacijos „LGL“ atstovė Monika Antanaitytė pastebėjo, kad išlieka itin didelis neapykantos nusikaltimų latentiškumas, sunku gauti prieglobstį asmenims, persekiojamiems dėl seksualinės orientacijos.

Renginį vedęs Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėjas Vytautas Valentinavičius pastebėjo, kad politinė valia būtina sprendžiant LGBTIQ+ problemas: „Pirmą kartą istorijoje buvo skirta tikslinė parama LGBTIQ+ įtraukties tyrimams pagal Lygių galimybių įgyvendinimo 2024–2026 metų veiksmų planą, kurie leis išsiaiškinti, kaip savivaldybės atviros LGBTIQ+ asmenims“.

Šis renginys yra skirtas prisidėti prie nacionalinės LGBT teisių organizacijos Lietuvos gėjų lygos, Kauno technologijos universiteto ir Vilniaus miesto savivaldybės vykdomo projekto „Efektyvesnė LGBTI teisių apsauga stiprinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą“  įgyvendinimo. Jo tikslas yra identifikuoti esmines LGBTIQ+ teisių užtikrinimo problemas, atskleisti jų specifiškumą nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, mažinti diskriminaciją LGBTIQ+ asmenų atžvilgiu, stiprinti lygias galimybes ir žmogaus teisių standartus įgyvendinant analitines, advokacijos bei šviečiamąsias veiklas, kartu keliant atskaitomybės ir pasitikėjimo kultūrą tarp LGBTIQ+  bendruomenės ir institucijų.