2021 m. sausio 15 d.

Seimo kontrolieriaus tyrimu atskleistos teisinio reglamentavimo spragos daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) procese

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas atliko tyrimą pagal juridinio asmens (toliau vadinama – Bendrovė) ir daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, gyventojų (toliau vadinama ir pareiškėjai) skundus dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareigūnų galimai biurokratiškų veiksmų (neveikimo), susijusių su netinkamu Bendrovei ir pareiškėjams aktualaus klausimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo įvertinimu.

Bendrovės skunde Seimo kontrolieriui buvo nurodyta, jog Bendrovė, būdama paskirta daugiabučio namo administratoriumi, vykdant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ėmėsi visų veiksmų, kad daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas būtų tinkamai įgyvendintas. Bendrovės teigimu, projekto neįgyvendinus nustatytu terminu ne dėl Bendrovės kaltės, daugiabučio namo gyventojams numatyta skirti valstybės parama, finansuojama klimato kaitos specialiosios programos lėšomis, buvo sumažinta 5 procentais. Bendrovė skundėsi Aplinkos ministerijos neveikimu, netinkamai nagrinėjant jos kreipimusis nurodytu klausimu.

Gyventojai savo skunde Seimo kontrolieriui taip pat akcentavo tai, kad dėl teisės aktų nustatytais terminais neužbaigto daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto jie netenka 5 procentų numatytos valstybės paramos.

Tyrimo metu nustatyta, jog Bendrovės skunde Seimo kontrolieriui nurodyta informacija dėl Aplinkos ministerijos nepateiktų atsakymų į Bendrovės prašymus nepasitvirtino.

Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį, kad Aplinkos ministerija negalėjo priimti sprendimų pagal Bendrovės prašymus, nes paminėtų teisės aktų nuostatų pagrindu nebuvo ir nėra ta institucija, kuri galėtų nagrinėti konkrečių daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) procese įgyvendinamų projektų administravimo klausimus ir, kaip nagrinėjamu atveju norėjo Bendrovė, spręsti dėl papildomos valstybės paramos dydžio daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui skyrimo/neskyrimo.

Šiuos klausimus įgaliota spręsti VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra (toliau vadinama – VšĮ BETA).

Seimo kontrolierius akcentavo, kad Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principai įpareigoja viešojo administravimo subjektą veikti tik savo kompetencijos ribose ir vykdant tik jam teisės aktais priskirtas funkcijas. Bendrovės prašymai galėjo (turėjo) būti adresuoti VšĮ BETA, kaip įstaigai, galinčiai pagal kompetenciją spręsti Bendrovės nurodytą aktualią problemą.

Seimo kontrolierius konstatavo, jog Aplinkos ministerija pagrįstai nesiėmė spręsti daugiabučio namo paramos skyrimo termino pratęsimo klausimo, nes, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, Aplinkos ministerijos ultra vires atlikti veiksmai ar priimti sprendimai būtų buvę laikomi neteisėtais.

Vertindamas Bendrovės prašymų Aplinkos ministerijai esmę, Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį, jog Bendrovė savo kreipimuose Aplinkos ministerijos prašė taikyti išimtį iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarime Nr. 1725 „Dėl Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių patvirtinimo ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų didžiausios mėnesinės įmokos nustatymo“ įtvirtintos bendros taisyklės.

Tačiau Seimo kontrolierius pabrėžė, kad minėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime buvo įtvirtinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo terminai ir su tuo susiję konkretūs taikytini kompensacijos dydžiai, tačiau nebuvo nustatyta (-os) išimtis (-ys), kai esant tam tikriems faktiniams pagrindams, galėjo būti nukrypta nuo įsakmiai įtvirtintų daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo terminų.

Tik teisės aktuose esant aiškiai įtvirtintoms išimtims iš bendros taikytinos taisyklės viešojo administravimo subjektui atsiranda pagrindas spręsti dėl pareiškėjo prašomos išimties taikymo galimybių.

Vertindamas pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes dėl galimai pažeistų jų teisių, Seimo kontrolierius pabrėžė, jog daugiabučio namo gyventojų ir VšĮ BETA tiesiogiai nesiejo jokie teisiniai santykiai ir tik Bendrovė, kaip daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratorius, buvo įgaliotas ir turėjo užtikrinti visus su daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu susijusius klausimus.

Tai reiškia, jog daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai patys negalėjo įtakoti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto užbaigimo procedūros (statybos užbaigimo akto gavimo), o taip pat tiesiogiai kreiptis į VšĮ BETA, prašant visos papildomos valstybės paramos skyrimo, nes valstybės parama teikiama per butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratorių, t. y. Bendrovę.

Seimo kontrolierius pažymėjo kad pareiškėjams manant, jog jų teisės dėl visos papildomos valstybės paramos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) procesui finansuoti negavimo buvo pažeistos, ir sprendžiant dėl konkretaus subjekto, atsakingo už jų patirtos žalos atsiradimą, pareiškėjai turėtų atkreipti dėmesį į civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, įtirtintus Civilinio kodekso 6.245 straipsnyje.

Seimo kontrolierius taip pat pabrėžė, kad daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratoriui atsakomybė kyla iš netinkamai vykdomų daugiabučio namo gyventojų atstovavimo pareigų. Kadangi teisės aktuose nėra nustatyta specifinių, šiam teisiniam santykiui priskirtų, atsakomybės kilimo pagrindų, daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratorius atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais.

Taigi, daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratorius, neįvykdęs (tinkamai neįvykdęs) jam daugiabučio namo gyventojų suteiktų įgaliojimų, turi prisiimti visus sutartinius įsipareigojimus, o taip pat įsipareigojimus, nustatytus teisės aktuose, reglamentuojančiuose daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą).

Vadinasi, tuo atveju, jei teismas nustatytų daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratorių nevykdžius ar netinkamai vykdžius daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administravimą bei konstatuotų buvus bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltę bei žalą), tai sąlygotų daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratoriaus pareigą atlyginti žalą daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, kuriems atstovaudamas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratorius neįgyvendino visų savo prisiimtų įsipareigojimų.

Seimo kontrolierius tyrimo išvadose pabrėžė, kad nagrinėjamas atvejis ir Bendrovės skunde nurodyti argumentai dėl statybos užbaigimo proceso atnaujinant (modernizuojant) daugiabutį namą atskleidė buvusį ir esamą galimai netinkamą teisinį reguliavimą, susijusį su Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatyta statybos užbaigimo atnaujinant (modernizuojant) pastatus procedūra ir jos terminais.

Aktualios redakcijos Taisyklių 98 punkte įtvirtinta daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) administratoriaus pareiga ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po to, kai pagal projektą statybos rangos darbai atlikti ir pasirašytas perdavimo ir priėmimo aktas, kreiptis į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau vadinama – Inspekcija) padalinį dėl statybos užbaigimo akto išdavimo.

Vadovaujantis Statybos reglamente apibrėžta statybos užbaigimo procedūros sąvoka ir 104 punkte įtvirtintu statybos užbaigimo momentu, seka išvada, jog daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) procesas yra laikomas užbaigtu tik statybos užbaigimo komisijai pasirašius statybos užbaigimo aktą bei jį užregistravus IS „Infostatyba“.

Šios teisės aktų nuostatos yra besąlygiškai susijusios, nes tik abi jas realizavus daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) procesas yra laikomas įgyvendintu (užbaigtu).

Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį, kad už daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) proceso įgyvendinimą yra atsakingi projekto administratoriai, kurių pareiga tinkamai įgyvendinti namo atnaujinimo (modernizavimo) procesą yra numatyta Valstybės paramos įstatymo aktualioje redakcijoje.

Seimo kontrolieriaus pabrėžė, kad nors dabar galiojančių Taisyklių redakcijoje daugiabučio namo projekto atnaujinimo (modernizavimo) proceso įgyvendinimas yra susietas su statybos užbaigimo akto surašymo data, tačiau projekto administratoriui yra numatyta tik pareiga kreiptis į Inspekcijos padalinį dėl statybos užbaigimo akto išdavimo.

Vadinasi, nesant nustatytos pareigos projekto administratoriui per tam tikrą terminą gauti ir patį statybos užbaigimo aktą, iškyla neaiškumas dėl konkretaus subjekto (projekto administratoriaus ar statybos užbaigimo komisijos) atsakomybės už projekto įgyvendinimo termino praleidimą.

Seimo kontrolieriaus pateikė nuomonę, jog turėtų būti konkrečiai nustatomi projekto administratorių ir statybos užbaigimo komisijos veiksmai bei jų įgyvendinimo terminai statybos užbaigimo akto gavimo (išdavimo) procese. Tai garantuotų aiškesnį teisinį daugiabučio namo projekto atnaujinimo (modernizavimo) proceso pabaigos reglamentavimą ir užtikrintų teisinės sistemos nuoseklumą bei vidinę darną.

Seimo kontrolierius konstatavo, jog Aplinkos ministerija, kaip už valstybės politikos daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos (modernizavimo) procese formavimą atsakinga institucija, turėtų įvertinti poreikį pašalinti Taisyklėse egzistuojančius teisinio reglamentavimo trūkumus ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus dėl reikiamų teisės akto (-ų) pakeitimų.

Nuotrauka: pexels.com

Susijusios naujienos