Seimo kontrolieriai išnagrinėjo skundą dėl valstybės institucijų ir Palangos miesto savivaldybės administracijos tarnautojų netinkamai atliktų funkcijų, sprendžiant klausimus, susijusius su nuotekų šalinimu, statinių naudojimu ir kt.
Pareiškėja, reikšdama nesutikimą su rengiamo vandentiekio tinklų statybos projekto sąlygomis, ir UAB „Palangos vandenys“, ir Palangos miesto savivaldybės administracijai raštu pranešė apie galimus aplinkosauginius, žemės naudojimo pažeidimus, nurodydama, kad tam tikri pastatai naudojami ne pagal paskirtį: vykdoma komercinė žmonių apgyvendinimo veikla, nors tai tik ūkiniai pastatai žemės sklypo priežiūrai.
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas, nagrinėjantis valstybinių institucijų pareigūnų veiksmus, nustatė:
– pareiškėja apie galimą aplinkos teršimą nuotekas šalinant nesandariose, nelegaliose, nesertifikuotose talpose 2019 metais pranešė ir UAB „Palangos vandenys“, ir Palangos miesto savivaldybės administracijai bei Statybos ir miesto ūkio komitetui;
– administracija pareiškėjos pateiktą informaciją dėl galimai valstybinėje žemėje nelegaliai įrengtų nuotekų rezervuarų perdavė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau vadinama – NŽT) Palangos skyriui, o informaciją dėl galimų aplinkos apsaugos pažeidimų – Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – AAD);
– NŽT atlikus žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimą, buvo nustatyti valstybinėje žemėje už Sklypo ribos įrengti nuotekų šuliniai. Tačiau gavęs prašymą leisti laikinai naudotis šiais nuotekų šuliniais, kol jie bus perkelti, NŽT Palangos skyrius tam neprieštaravo. NŽT Palangos skyriaus specialistai, atlikę žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimą, nustatė, kad nuotekų šuliniai iš valstybinės žemės pašalinti;
– AAD pareigūnų atlikto patikrinimo metu nustačius, kad buitinės nuotekos tvarkomos individualiai, konstatavus pažeidimus, nuotekų šulinių savininkams (naudotojams) buvo duoti privalomi nurodymai, kurie, anot institucijų, buvo įvykdyti. Tačiau susipažinus su patikrinimo metu fiksuota informacija kilo abejonių dėl galimai netinkamai atliktos aplinkos apsaugos kontrolės funkcijos. AAD atlikus patikrinimą, pažeidimų nekonstatuota;
– Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, įvertinus tai, jog ginčo objektų statybos darbai buvo atlikti iki 2016 metų, ir tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, pagal kurį statytojui nebuvo numatyta prievolė turėti statinio statybos projektą ir statybą leidžiantį dokumentą nuotekų rezervuarų ir septikų statybai, patikrinimo vietoje nagrinėjamu atveju neatliko.
Seimo kontrolierius konstatavo, kad institucijų patikrinimai buvo epizodiški, kiekvienai iš institucijų atliekant patikrinimus tik jai priskirtu klausimu. Tačiau nagrinėjamu atveju reikalingas kompleksinis požiūris, įvertinant tiek aplinkos apsaugos, tiek žemės naudojimo valstybinės kontrolės, tiek statybos klausimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų užtikrinimą. Atliekant faktinių aplinkybių patikrinimus, būtinas institucijų tarnautojų bendradarbiavimas.
Seimo kontrolierius akcentavo, kad skunde nurodyti teiginiai dėl aplinkos taršos sietini su teisės į saugią ir sveiką aplinką įgyvendinimo užtikrinimu. Šalia vandens telkinio esančiame sklype ir už jo ribų įrengtų nuotekų rezervuarų eksploatavimas gali pažeisti visuomenės teisę ir teisėtus interesus į sveiką, saugią ir švarią aplinką.
Nuotekose gausu įvairių mikroorganizmų. Patekę į geriamąjį vandenį, kai kurie gali sukelti ypač rimtus sveikatos sutrikimus. Siekiant nepakenkti vandens ekosistemai ir neužteršti geriamojo gruntinio vandens, būtina užtikrinti teisingą nuotekų tvarkymą: neišleisti, neišpilti nevalytų nuotekų į aplinką, tinkamai prižiūrėti ir eksploatuoti turimą nuotekų valymo įrangą, užtikrinti sukaupimo rezervuarų sandarumą. Nuotekų teršalai skatina vandens telkinių žydėjimą (eutrofikaciją). Be to, šiandieninėse nuotekose yra ir daug buityje naudojamos chemijos – įvairių skalbiklių, dezinfekavimo priemonių, baliklių, kuriuose esantys chloro organiniai junginiai yra agresyvūs aplinkai.
Viena iš pagrindinių visuomenės normalaus gyvenimo ir vystymosi sąlygų yra tinkama gyventi, kokybiška ir saugi gamtinė aplinka. Valstybė privalo garantuoti kiekvienam žmogui visų prigimtinių teisių įgyvendinimą, įskaitant ir prigimtinę teisę gyventi saugioje aplinkoje.
Visuomenės teisės į saugią aplinką turinys apima tris pagrindinius elementus: 1) teisę gyventi ir vystytis neužterštoje bei kokybės reikalavimus atitinkančioje aplinkoje; 2) teisę reikalauti iš kompetentingų valstybės institucijų įgyvendinti reikiamas aplinkosaugos priemones; 3) teisę į administracinį arba teisminį pažeistos teisės ar teisėto intereso gynimą.
Teisine prasme aplinka pripažįstama kokybiška ir saugi tuomet, kai gamtos išteklių naudojimas ir teršalų išleidimas į aplinką bei jų koncentracija aplinkoje neviršija tarptautinėse sutartyse, Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose nustatytų normatyvų, standartų ir kitų aplinkosaugos teisės aktų reikalavimų. Tai ir yra pagrindiniai teisiniai aplinkos kokybės ir saugumo vertinimo kriterijai.
Tarptautinio ekonominių, socialių ir kultūrinių teisių pakte nustatyta, kad valstybės narės pripažįsta kiekvieno žmogaus teisę turėti kuo geriausią fizinę ir psichinę sveikatą ir turi imtis priemonių užtikrinti, kad visais aspektais gerėtų aplinkos ir gamybos higiena.
Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį į tai, kad patikrinimo metu nustačius nuotekų rezervuarų nesandarumo faktą, pagrįstai gali būti keliamas klausimas dėl grunto užteršimo per šių nuotekų šulinių eksploatavimo metus galimybės.
Tačiau tyrimo metu nebuvo gauta informacijos apie nurodytos teritorijos, kurioje yra įrengti nuotekų šuliniai, grunto tyrimą.
Seimo kontrolierius konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog visuomenės teisė įsaugią ir sveiką aplinką nagrinėtu atveju yra užtikrinta.
Seimo kontrolierė Milda Vainiutė, nagrinėjanti savivaldybių pareigūnų veiksmus, tyrimo metu negavo duomenų apie pareiškėjos skunde nurodytų statinių naudojimo pagal paskirtį patikrinimo atlikimą.
Seimo kontrolierė akcentavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ne kartą pabrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto atsakingo valdymo principo, numatančio, jog valdžia tarnauja žmonėms, reikšmę.
Seimo kontrolierė konstatavo, kad nesprendus Nekilnojamojo turto registre neregistruotų statinių naudojimo priežiūros klausimo, buvo pažeista pareiškėjos teisės į tinkamą viešąjį administravimą, nesivadovauta privalomais teisėtumo ir atsakingo valdymo principais.
Seimo kontrolieriai pateikė rekomendacijas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio misterijos atlikti veiksmus pagal kompetenciją.
Seimo kontrolieriai atkreipė visų institucijų dėmesį į tai, kad, atliekant patikrinimus, teisės aktų nustatyta tvarka būtų užtikrinamas Viešojo administravimo įstatyme nustatyto tarnybinės pagalbos principo įgyvendinimas.
Nuotrauka: pexels.com
Susijusios naujienos

Ką daryti nukentėjus nuo neapykantą kurstančios kalbos ar neapykantos nusikaltimo?

Aknystos socialinės globos namuose – pakartotinis Seimo kontrolierių įstaigos patikrinimas
