2023 m. vasario 8 d.

Seimo kontrolierė: visuomenės teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais realizavimo tvarka Lietuvoje nėra pakankama

Vertindama, kokia yra visuomenės teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais realizavimo tvarka Lietuvoje, ar ji suderinama su Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais pagal Orhuso konvenciją ir ar šioje srityje kyla esminių žmogaus teisių užtikrinimo problemų, Seimo kontrolierė Erika Leonaitė priėjo prie išvados, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžta, koks suinteresuotumas yra laikomas pakankamu, kad  visuomenė turėtų teisę aplinkos srities klausimais teisme ginti pažeistas subjektines teises, viešąjį interesą įstatymuose nustatyta tvarka, be to, teismų praktikos pavyzdžiai atskleidė teisinio neapibrėžtumo rizikas dėl Orhuso konvencijos taikymo.

 Seimo kontrolierės nuomone, Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymo ribos Lietuvoje nėra aiškiai atskirtos, tam tikros įstatymų normos, numatančios sąlygas, kurias turi atitikti suinteresuota visuomenė, siekianti pasinaudoti kreipimosi į teismus teise, kelia abejonių dėl jų atitikties Konvencijos nuostatoms.

„Siekiant užtikrinti, kad suinteresuotos visuomenės, ir ypač aplinkos srityje veikiančių viešųjų juridinių asmenų, galimybės kreiptis į teismus aplinkos klausimais nebūtų varžomos nepagrįstai, Konvencijos 9 straipsnio 2 dalyje įvardytas pakankamo suinteresuotumo kriterijus, taip pat Konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje minimi kriterijai Lietuvos Respublikos teisėje turėtų būti aiškiai apibrėžti tuo pačiu užtikrinant, kad šie kriterijai (sąlygos) neprieštarautų Konvencijoje numatytiems siekiams“, – pastebima Seimo kontrolierės paskelbtoje ataskaitoje.

Seimo kontrolierė pastebi, kad ataskaitoje pateikti teismų praktikos pavyzdžiai atskleidė teisinio neapibrėžtumo rizikas, kai kiekvienu konkrečiu atveju teismams tenka laisvai interpretuoti ir kartais nevienodai aiškinti Orhuso konvencijos ir su ja susijusias teisės aktų nuostatas: „Tai gali lemti nenuoseklią teismų formuluojamą praktiką administracinėse ir civilinėse bylose“.

Ataskaitoje pastebima, kad pagal Aplinkos apsaugos įstatymą tik suinteresuota visuomenė turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo užginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje materialinį ar procesinį teisėtumą. Tačiau ginti viešąjį interesą teismuose gali tik asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys, kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, o kitiems asmenims, t. y. vienam arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, teisė ginti viešąjį interesą aplinkos srityje suteikta su sąlyga, kad jie tuo pačiu klausimu siekia apginti ir savo subjektines teises ar teisėtą interesą.

Visgi, Seimo kontrolierės nuomone, ši nuostata Aplinkos apsaugos įstatyme nėra suformuluota pakankamai tiksliai, taip pat nėra aiškiai apibrėžta, kokia veikla laikytina aplinkos apsaugos skatinimu.

Ataskaitoje pastebima, kad nors įgyvendindama Europos Komisijos rekomendacijas Lietuva atliko Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimus, vis dėlto, jame numatyta teise kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu ištirti, ar su aplinka susijęs norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminį teisės aktą, pasinaudoti gali tik tokia suinteresuota visuomenė, kokia ji apibrėžta Aplinkos apsaugos įstatyme. Asmenys, atitinkantys kituose aplinkos srities įstatymuose, tokiuose kaip Teritorijų planavimo įstatymas ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, pateiktą sąvokos „suinteresuota visuomenė“ apibrėžimą, šios teisės pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą neturi.

 „Svarstytina, ar toks teisinis reglamentavimas atitinka Lietuvos įsipareigojimus pagal Konvenciją sudaryti plačias suinteresuotos visuomenės galimybes kreiptis į teismus visais jai rūpimais aplinkos klausimais, užtikrinti deramą pripažinimą ir paramą aplinkos apsaugą skatinančioms asociacijoms, organizacijoms ar grupėms ir kad nacionalinės teisės sistema atitiktų šį įsipareigojimą“, – ataskaitoje pastebi Seimo kontrolierė E. Leonaitė.

Be to, ataskaitoje pastebima, kad Lietuvoje nėra tinkamai užtikrinama, kad visuomenei būtų prieinama aktuali, aiški ir išsami informacija apie teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais įgyvendinimo procedūras, o tai gali ne tik turėti įtakos tam, kad visuomenė turi mažai žinių apie teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais realizavimo ribas, galimybes ir tvarką Lietuvoje, bet ir sudaryti kliūtis veiksmingai pasinaudoti Konvencijoje numatytomis teisėmis.

Iš Aplinkos ministerijos tinklapyje pateiktos informacijos nėra aišku, kokia yra konkreti teisės kreiptis į teismus Konvencijos 9 straipsnio 3 dalies pagrindu realizavimo tvarka ir sąlygos Lietuvoje. Be to, nedetalizuojama, kokias sąlygas asmenys turi atitikti, kad galėtų kreiptis į teismą Konvencijos 9 straipsnio 3 dalies pagrindu, ar nacionalinėje teisėje yra nustatyti tam tikri kriterijai, ar visi visuomenės nariai gali pasinaudoti šioje nuostatoje numatyta teise, kas yra laikoma suinteresuotumu, kokius kriterijus turi atitikti NVO, kad būtų pripažinta veikiančia aplinkos srityje ir teismui pagrįstų savo teisę ginti viešąjį interesą aplinkos srityje.

E. Leonaitė rekomendavo Lietuvos Respublikos Vyriausybei užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje būtų garantuojamos kuo platesnės visuomenės galimybės kreiptis į teismus ginčijant įvairių subjektų veikimą, neveikimą bei sprendimus aplinkos srityje, taip pat siekiant apginti aplinką, kaip viešąjį interesą, kad asmenims, siekiantiems pasinaudoti kreipimosi į teismus aplinkos klausimais galimybe, taikomi kriterijai (sąlygos) būtų aiškiai apibrėžti teisės aktuose, jais nebūtų nukrypta nuo Konvencijoje numatytų tikslų ir kad visuomenė apie šias galimybes būtų tinkamai ir nuolat informuojama.

Seimo kontrolierė taip pat pateikė rekomendacijas Aplinkos ministerijai imtis priemonių, kad Aplinkos ministerijos interneto svetainėje, taip pat kitais būdais visuomenei būtų pateikiama išsami, tiksli, vizualiai aiški ir nuolat peržiūrima bei pagal poreikį atnaujinama informacija, bei Teisingumo ministerijai, kad ši imtųsi priemonių, kad teisės aktuose būtų numatyti aiškūs ir Konvencijoje numatytiems siekiams neprieštaraujantys pakankamą suinteresuotumą, aplinkos apsaugą skatinančią veiklą apibrėžiantys ir kiti suinteresuotai visuomenei, siekiančiai pasinaudoti teise kreiptis į teismus aplinkos klausimais, taikomi kriterijai (sąlygos) bei būtų tobulinamas Administracinių bylų teisenos įstatymas.

Seimo kontrolierė Vyriausybės ir ministerijų paprašė išnagrinėti pateiktas rekomendacijas ir ne vėliau kaip per trisdešimt dienų informuoti ją apie priemones, kuriomis planuojama pasiekti pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo rezultatus.

Visa ataskaita: https://www.lrski.lt/wp-content/uploads/2023/01/SK-ataskaita-Orhuso_galutine-2023-01-30.pdf

Susijusios naujienos