2024 m. gegužės 10 d.

Seimo kontrolierė tyrė skundą dėl Aplinkos apsaugos agentūros ir  Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų veiksmų, netinkamai sprendžiant jiems priskirtus klausimus

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė tyrė skundą dėl Aplinkos apsaugos agentūros  pareigūnų veiksmų, galimai netinkamai sprendžiant Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimo panaikinimo įmonei klausimą, bei dėl Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų veiksmų, galimai nesprendžiant neteisėtai įmonės naudojamos valstybinės  žemės sklypo dalies atlaisvinimo klausimo.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios, jog sprendimas panaikinti TIPK leidimą priimamas, jeigu taršos leidimo turėtojas nebeturi teisės valdyti ar naudoti taršos leidime nurodytai ūkinei veiklai naudojamo nekilnojamojo turto ar jo dalies ir (ar) įrenginio ar jo dalies, įsigaliojo 2022 m. liepos 15 d.

Skundo tyrimo metu Seimo kontrolierė nustatė, kad Aplinkos apsaugos agentūra sprendimą panaikinti įmonei išduotą TIPK leidimą priėmė praėjus dešimčiai mėnesių nuo pirmiau minėtų teisės aktų nuostatų įsigaliojimo.

Nors Aplinkos apsaugos agentūra, priimdama sprendimą dėl taršos leidimo panaikinimo, yra saistoma ir kitų institucijų veiksmais ar priimamais sprendimais (pvz., Nacionalinė žemės tarnyba atlikdavo žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkciją, Aplinkos apsaugos departamentas prie aplinkos ministerijos atlieka aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę), Seimo kontrolierė pažymoje konstatavo, kad jai kyla abejonių, ar informacija, dėl kurios Aplinkos apsaugos agentūra pakartotinai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, buvo būtina ir reikšminga Aplinkos apsaugos agentūrai priimant sprendimą dėl TIPK leidimo įmonei panaikinimo.

Seimo kontrolierė pažymoje atkreipė dėmesį į tai, jog dešimties mėnesių terminas, per kurį Aplinkos apsaugos agentūra priėmė sprendimą dėl TIPK leidimo panaikinimo, yra per ilgas bei nedera su atsakingo valdymo principu, kuris suponuoja, kad visos valstybės institucijos ir jos pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas veikdami valstybės interesais, gero administravimo principu, kuris teismų praktikoje išvedamas iš Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų, nustatančių, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Skundo tyrimo metu Seimo kontrolierė taip pat atkreipė Aplinkos ministerijos dėmesį į tai, kad teisės aktai nereglamentuoja termino, per kurį Aplinkos apsaugos agentūra turi (turėtų) priimti sprendimus dėl taršos leidimų panaikinimo, kai nustatoma, jog taršos leidimo turėtojas nebeturi teisės valdyti ar naudoti taršos leidime nurodytai ūkinei veiklai naudojamo nekilnojamojo turto ar jo dalies ir (ar) įrenginio ar jo dalies.

Atsižvelgusi į tai, Seimo kontrolierė Aplinkos ministerijai rekomendavo svarstyti klausimą dėl teisės aktų pakeitimo (papildymo), nustatant sprendimų panaikinti taršos leidimus, kai taršos leidimo turėtojas nebeturi teisės valdyti ar naudoti taršos leidime nurodytai ūkinei veiklai naudojamo nekilnojamojo turto ar jo dalies ir (ar) įrenginio ar jo dalies, priėmimo terminą.

Skundo tyrimo metu taip pat buvo konstatuota, kad įmonė valstybinės žemės sklypo dalį valdė bei statybos atliekų tvarkymo veiklą jame vykdė neturėdama tam teisėto pagrindo, kad Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai surašė įmonei administracinio nusižengimo protokolą, kuriame konstatavo, kad įmonė „neteisėtai užima valstybinę žemę“.

Seimo kontrolierė, įvertinusi Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų veiksmus (neveikimą) sprendžiant neteisėtai užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo klausimą, pabrėžė, jog Nacionalinės žemės tarnybos aktyvumas, sprendžiant neteisėto valstybinės žemės sklypo dalies naudojimo ūkinei veiklai (statybinių atliekų perdirbimo) vykdyti nutraukimo klausimą, buvo nepakankamas, nes Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius pakartotinį valstybinės žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietovėje atliko praėjus metams nuo administracinio nusižengimo protokolo įmonei surašymo, nes nuo 2019 m. Nacionalinė žemės tarnyba nesiėmė aktyvių veiksmų pagal nustatytą kompetenciją (pvz.: kreiptis į teismą su negatoriniu ieškiniu), o tokie Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų veiksmai (neveikimas) nedera su viešojo administravimo subjektams jų veikloje privalomais vadovautis atsakingo valdymo, teisėtumo ir efektyvumo principais.  

Plačiau su skundu galite susipažinti čia.

Susijusios naujienos