Seimo kontrolierė Erika Leonaitė atliko tyrimą pagal pareiškėjo skundą dėl teisėto patekimo į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nebuvimu. Pareiškėjas kaltino valstybės įmonę Lietuvos automobilių kelių direkciją ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrių neveikimu tinkamai nesprendžiant pareiškėjui aktualaus klausimo dėl leidimo (sutikimo) įrengti nuovažą į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą išdavimo. Įvertinusi tyrimo metu surinktą medžiagą, Seimo kontrolierė nustatė, kad pareiškėjo siekis gauti leidimą (sutikimą) įsirengti nuovažą yra susijęs su Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 164 punkte įtvirtintos nuostatos, jog kituose magistraliniuose keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 1000 metrų, taikymu.
Atsižvelgdama į tai, Seimo kontrolierė pabrėžė, jog Statybos įstatymas suteikia Direkcijai įgaliojimus išduoti arba motyvuotai atsisakyti išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas ir būtent tuo pagrindu Lietuvos automobilių kelių direkcija yra įgaliota priimti sprendimą išduoti leidimą (sutikimą) parengti projektą bei įrengti nuovažą iš valstybinės reikšmės kelio arba jo neišduoti. Ir nors Seimo kontrolierė nevertina Lietuvos automobilių kelių direkcijos priimtų sprendimų išduoti leidimą (sutikimą) įsirengti nuovažą arba atsisakymų tokį leidimą (sutikimą) išduoti, nes jie laikytini administraciniais sprendimais bei ginčytini teisme, tačiau buvo atkreiptas dėmesys, į tam tikras faktines aplinkybes, kurios patvirtino pareiškėjo skundžiamų institucijų netinkamus veiksmus pareiškėjo kreipimųsi nagrinėjimų metu.
Seimo kontrolierė konstatavo, jog esama situacija dėl pareiškėjui nesuprojektuoto įvažiavimo į žemės sklypą susidarė dėl, tikėtina, kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir tvirtinimo metu netinkamai atliktų minėtojo projekto rengėjų ir tuo metu atsakingų žemėtvarkos institucijų tarnautojų veiksmų, o ne dėl paties pareiškėjo kaltės ar neatidumo. Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos, nagrinėdama pareiškėjo kreipimusis, tik akcentavo pareiškėjo galimybes savo jėgomis ir resursais (kreipiantis dėl kelio servitutų) imtis veiksmų dėl teisėto įvažiavimo į žemės sklypą nustatymo.
E. Leonaitė išreiškė nuomonę, kad Nacionalinės žemės tarnyba neatliko esminio ir pareiškėjui labiausiai galinčio padėti spręsti susidariusią situaciją veiksmo, t. y. faktinių aplinkybių dėl realiai egzistuojančių galimybių kitais būdais patekti į žemės sklypą nustatymo. Seimo kontrolierė pabrėžė, kad, nors Nacionalinės žemės tarnyba ir negalėjo spręsti pareiškėjui aktualaus klausimo dėl leidimo (sutikimo) nuovažos įrengimui išdavimo, tačiau pareiškėjo kreipimusis turėjo vertinti savo kompetencijos ribose, patikrinti pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, suteikti asmeniui išsamią, teisingą informaciją ir tikslingus bei pagrįstus siūlymus dėl pareiškėjo problemos sprendimo.
Tyrimo metu Seimo kontrolierė taip pat atkreipė dėmesį į Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 162 punkte įtvirtintos nuostatos turinį (nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus), kurios taikymas priklauso nuo tam tikrų aplinkybių, t. y. tiek techninių, tiek teisinių įvažiavimo ir išvažiavimo būdų į šalia esančius objektus buvimo / nebuvimo.
Minėtoji Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ nuostata, Seimo kontrolierės nuomone, negali būti taikoma, kai yra nustatomos konkrečios faktinės aplinkybės, kurios patvirtina, jog yra tam tikri techniniai ir teisiniai būdai, sąlygojantys galimybes patekti į šalia kelio esančią teritoriją. Ir priešingai – jei nurodomi konkretūs techniniai ar teisiniai pagrindai, kurie eliminuoja kitus patekimo į šalia valstybinės reikšmės kelio esančius ar planuojamus objektus būdus, Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 162 punkte įtvirtinta nuostata turi būti taikoma.
Seimo kontrolierė akcentavo, kad nesant susiformavusios teismų praktikos, kurioje būtų išaiškinti Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 162 punkto nuostatos taikymo pagrindai ir atvejai, nėra aišku, ar Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 162 punkto nuostata yra laikytina nukreipiamąja norma, kuri neatsiejama nuo Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 163–166 punktuose įtvirtintų nuostatų, ar paprastąja, tiesiogiai taikytina norma. Pažymėta, kad jei traktuoti, jog Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 162 punkto nuostata yra tik nukreipiamoji, tokiu kaip Pareiškėjo nagrinėjamu atveju, yra neaišku, kokios Reglamento nuostatos gali (turi) būti taikomos, kai nėra kitų techninių ir teisinių būdų patekti į greta kelio esančią teritoriją, o kelyje (-iuose) jau esamų nuovažų ar sankryžų tarpusavio atstumai, numatyti Reglamento 163–166 punktuose, eliminuoja naujos (-ų) nuovažos (-ų) įrengimą.
Remdamasi tyrimo metu padarytomis išvadomis Seimo kontrolierė, be kitų pateiktų rekomendacijų pareiškėjo skųstoms institucijoms, kreipėsi į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją prašydama pateikti institucijos išvadas dėl pirmiau paminėtų Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ nuostatų tinkamo aiškinimo ir taikymo atvejų.
Susijusios naujienos

Ką daryti nukentėjus nuo neapykantą kurstančios kalbos ar neapykantos nusikaltimo?

Aknystos socialinės globos namuose – pakartotinis Seimo kontrolierių įstaigos patikrinimas
