2023 m. liepos 5 d.

Seimo kontrolierė konstatavo – Vilniaus kalėjimo administracija pareiškėjo laiku ir tinkamai nesupažindino su administraciniu aktu bei pateikė įstatymo nuostatų neatitinkantį atsakymą į skundą

Pareiškėjas skunde Seimo kontrolierei pranešė, kad Vilniaus kalėjimo (toliau – VK) viršininko įsakymu buvo perkeltas į drausmės grupę, tačiau su įsakymu nebuvo supažindintas pasirašytinai ir neturėjo galimybės jo apskųsti. Su skundu kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą (toliau – LKT), tačiau jo skundas buvo persiųstas nagrinėti VK, vis tiek nebuvo leista susipažinti su įsakymu ir atsakymas buvo pateiktas nesilaikant numatytų terminų.

Seimo kontrolierės skundo tyrimo metu pasitvirtino, kad pareiškėjui VK viršininko įsakymo „Dėl nuteistojo perkėlimo į drausmės grupę“ kopija (administracinis sprendimas) nebuvo įteikta ir su įsakymu pareiškėjas raštiškai nebuvo supažindintas. Šį faktą pripažino LKT administracija. LKT administracijos teigimu, tuo metu, kai pareiškėjas buvo perkeltas į drausmės grupę, pastarąją kuravo specialistė, kuriai buvo pavesta nuteistąjį supažindinti su įsakymo išrašu. Kadangi ši pareigūnė jau nebedirba, nėra galimybės paaiškinti, kodėl pareiškėjui nebuvo įteikta minėto išrašo kopija. Nustatyta, kad pareiškėjas su įsakymu supažindintas praėjus daugiau kaip metams nuo įsakymo priėmimo ir tik po Seimo kontrolierės kreipimosi.

Pareiškėjas kreipėsi į LKT ir prašė išspręsti šią problemą. LKT šį pareiškėjo skundą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti VK administracijai. VK administracija išnagrinėjusi pareiškėjo skundą pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriame nurodė, jog pareiškėjas galėjo susipažinti su įsakymu, kai turėjo galimybę susipažinti su savo asmens byla, bei nurodė, jog Viešojo administravimo įstatyme nėra numatyta, kad įkalinimo įstaigos administracija privalėtų nuteistiesiems pateikti priimtų sprendimų išrašus, o pareiškėjas turi teisę kreiptis raštiškai į įstaigos vadovą dėl įsakymo kopijos gavimo.

Seimo kontrolierė atkreipė pareigūnų dėmesį į tai, kad asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, tampa ypatingai svarbu, kad pareigūnai, esantys greta ir padedantys siekti bausmės vykdymo tikslų, veiktų pagal gero administravimo principą – padėtų spręsti kylančias problemas, elgtųsi rūpestingai, siektų, kad kilę ginčai galėtų būti sprendžiami objektyviai. Todėl pareigūnai nustatę, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai ir laiku supažindintas su administraciniu sprendimu (šiuo atveju – su įsakymu perkelti jį į drausmės grupę), turėjo elgtis rūpestingai ir nedelsiant šią klaidą ištaisyti bei pateikti administracinio sprendimo kopiją pareiškėjui, o ne prašyti papildomai rašyti prašymus ir kreiptis į administraciją.

Tik po Seimo kontrolierės kreipimosi pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su įsakymu dėl drausmės grupės. Apie kopijos įteikimą LKT Seimo kontrolierės neinformavo, todėl Seimo kontrolierė rekomendavo LKT išaiškinti aplinkybę, ar pareiškėjas gavo įsakymo kopiją, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, ar buvo tik supažindintas.

Seimo kontrolierė skundo tyrimo metu konstatavo, jog VK administracija pareiškėjo laiku ir tinkamai nesupažindino su administraciniu aktu, t. y. įsakymu dėl perkėlimo į drausmės grupę, bei pateikė pareiškėjui įstatymo nuostatų neatitinkantį atsakymą į skundą. Toks pareigūnų neveikimas apribojo pareiškėjo teisę pasinaudoti nustatyta nuobaudų apskundimo tvarka, tokie VK pareigūnų veiksmai (neveikimas) nesiderina ir su atsakingo valdymo (gero administravimo) principu, apimančiu viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą bei įpareigojančiu valstybės institucijas dirbti rūpestingai ir atidžiai. Todėl pareiškėjo skundas pripažintas pagrįstu.

Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomendavo:
1. išaiškinti aplinkybę, ar pareiškėjui supažindinant jį su įsakymu dėl perkėlimo į drausmės grupę buvo pateikta įsakymo kopija, jeigu nebuvo – kuo skubiau ją pateikti;
2. imtis priemonių ir užtikrinti, kad ateityje pareiškėjų kreipimaisi būtų išnagrinėjami per Viešojo administravimo įstatymo nustatytą 20 darbo dienų terminą ir vadovaujantis atsakingo valdymo (gero administravimo) principu.

(2023 m. birželio 26 d. pažyma Nr. 4D-2023/1-446)

Nuotrauka: pexels.com

Susijusios naujienos