Seimo kontrolierė Erika Leonaitė išnagrinėjo skundą dėl Vilniaus pataisos namų pareigūnų galimai netinkamų veiksmų atsisakant teikti informaciją. Minėtame skunde, pareiškėjas teigė, jog administracijai įteikė prašymą dėl informacijos apie pasimatymų ribojimą suteikimo, tačiau gavo atsakymą, kad jo prašymas tenkinamas nebus.
Skundo tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus Pataisos namų administraciją prašydamas suteikti informaciją, nuo kada įstaigoje buvo vėl leidžiami pasimatymai, kurių apribojimai įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. Prašoma informacija buvo reikalinga kreipiantis į teismą. Vilniaus pataisos namų administracija, tačiau, pareiškėjui atsakė, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostata, pagal kurią prašymas ar skundas gali būti nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, jo prašymas nebus tenkinamas.
Pažymėtina, kad Vilniaus pataisos namai yra viešojo administravimo subjektas, todėl, nagrinėdamas pareiškėjų skundus, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis ir kitų viešojo administravimo srityje taikomų teisės aktų, įskaitant ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymą, kuriame numatyta, kad institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis.
Remiantis Seimo kontrolierei pateikta informacija, Vilniaus pataisos namų administracija, atsisakydama pareiškėjui suteikti prašomą informaciją, rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, nors pareiškėjas prašė suteikti informaciją ir atsisakymas ją teikti turėjo būti motyvuojamas bei grindžiamas Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo nuostatomis.
Konstitucinis teismas, pasisakydamas dėl teisės gauti informaciją, yra išaiškinęs, kad teisė gauti informaciją – svarbi prielaida įgyvendinti įvairias Konstitucijoje įtvirtintas asmens teises ir laisves, o šią teisę galima riboti tik tada, kai ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir konstituciškai svarbius tikslus. Be to, ribojimais neturi būti paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė. Taip pat turi būti laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.
Atsižvelgusi į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Seimo kontrolierė išreiškė abejonę, ar šiuo tiriamu atveju atsisakymas teikti pareiškėjui jo prašomą informaciją buvo būtinas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, ar tokiu ribojimu buvo pasiekti konstituciškai svarbūs tikslai ir ar buvo paisoma protingumo principo.
Seimo kontrolierė pažymoje konstatavo, kad Vilniaus pataisos namų administracija privalėjo pareiškėjui suteikti jo prašomą informaciją. Atsižvelgiant į tai, skundas buvo pripažintas pagrįstu, o Vilniaus pataisos namų direktoriui rekomenduota pakartotinai išnagrinėti pateiktą prašymą ir suteikti pareiškėjui visą reikalingą informaciją.
Susijusios naujienos

Ką daryti nukentėjus nuo neapykantą kurstančios kalbos ar neapykantos nusikaltimo?

Aknystos socialinės globos namuose – pakartotinis Seimo kontrolierių įstaigos patikrinimas
