Seimo kontrolierė konstatavo, jog Valstybinės energetikos reguliavimo taryba nesilaikė teisės aktuose nustatytos vartojimo ginčo nagrinėjimo tvarkos bei terminų ir pažeidė pareiškėjos teisę į gerą viešąjį administravimą

Seimo kontrolierė Erika Leonaitė atliko pareiškėjos skundo tyrimą ir pažymoje pateikė išvadas dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) veiklos, atliekant vartotojų teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūros ir kontrolės funkcijas, be kita ko, vartojimo ginčų nagrinėjimo tvarkos ir terminų laikymosi aspektu.

Buitinių vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Taryba pagal kompetenciją nagrinėja vartojimo ginčus ne teismo tvarka vadovaudamasi Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių, patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. O3E226 (toliau – Taisyklės) nuostatomis. Taryba sprendimą priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą nagrinėti ginčą turi priimti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pareiškėjo prašymo nagrinėti ginčą ir kitų šių Taisyklių 20 punkte nurodytų dokumentų gavimo. Tai laikoma ginčų neteisminio sprendimo procedūros pradžia. Vartojimo ginčas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl ginčo esmės priimtas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo to laiko, kai vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas gavo reikalingus dokumentus. Jeigu dėl pagrįstų priežasčių per šį terminą vartojimo ginčas negali būti išnagrinėtas ir priimtas sprendimas, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas gali šį terminą pratęsti, tačiau ne ilgiau negu 30 dienų. Ginčo šalims turi būti pranešta apie šio termino pratęsimą. 

Teismai, nagrinėdami atitinkamos srities bylas, ne kartą yra konstatavę, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką, o terminai suteikia stabilumo, aiškumo teisiniuose santykiuose. Terminai sprendimui priimti yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją, todėl viešojo administravimo subjekto vidaus administravimo priemonėmis turi būti užtikrinama  atskiriems darbuotojams nustatytų funkcijų ir pavedimų atlikimo kontrolė.

Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime yra pažymėjęs, kad „institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių.“

Tyrimu nustatyta, kad Taryba nepriėmė sprendimo nagrinėti pareiškėjos prašymo nagrinėti vartojimo ginčą per Taisyklėse nustatytą 5 darbo dienų terminą nuo prašymo ir kitų dokumentų gavimo dienos. Taryba nepriėmė galutinio sprendimo dėl pareiškėjos prašymo nei per nustatytą 90 dienų terminą, nei per nustatyta tvarka pratęstą terminą (sprendimas priimtas praėjus daugiau nei po 6 mėn. nuo dokumentų gavimo). Šio tyrimo metu gautais duomenimis, pareiškėja nebuvo informuota apie sprendimą pratęsti pareiškėjos prašymo nagrinėjimo terminą. 

Seimo kontrolierė konstatavo, kad Taryba, nagrinėdama pareiškėjos prašymą, nesilaikė teisės aktuose nustatytos vartojimo ginčo nagrinėjimo tvarkos bei terminų, pažeidė pareiškėjos teisę į gerą viešąjį administravimą, todėl Tarybos pirmininkui pateiktos rekomendacijos, atkreipiant jo dėmesį į tyrimu nustatytas galimas Tarybos vidaus administravimo, darbo organizavimo, kontrolės problemas, pažymint, kad Tarybos darbas turi būti organizuojamas taip, kad nebūtų pažeidžiamos asmenų teisės į gerą viešąjį administravimą, vykdant viešąjį administravimą būtų laikomasi gero administravimo principo.

Plačiau su skundo pažyma galite susipažinti čia.