Seimo kontrolierė Erika Leonaitė išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nesudarant sąlygų dalyvauti tėvo laidotuvėse.
Skundo tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Alytaus kalėjimo pareigūną su žodiniu prašymu leisti dalyvauti tėvo laidotuvėse. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 67 straipsnyje nustatytą trumpalaikės išvykos tvarką, pareiškėjas turėjo pateikti raštišką prašymą, kartu su mirties faktą patvirtinančiais dokumentais. Pareigūnas, informuodamas pareiškėją apie trumpalaikės išvykos į laidotuves suteikimo tvarką, nurodė el. pašto adresą ([email protected]), kuriuo pareiškėjas turėjo kuo skubiau pateikti tėvo mirties liudijimą. Pagal pareiškėjo pateiktą informaciją, jo artimi giminaičiai „iš karto“ persiuntė nurodytu el. pašto adresu mirties liudijimą. Pareigūnas, tuo metu dirbęs su nuteistuoju, nurodo, kad el. laiškas su mirties liudijimu iš įstaigos el. pašto į jo tarnybinį el. paštą buvo persiųstas tik po trijų dienų, tačiau konkretaus laiko pasakyti negali, kadangi tarnybiniai el. pašto adresai yra pasikeitę, o senieji – neaktyvūs (t. y., anksčiau kalėjime buvo naudojami el. pašto adresai [email protected], o dabar – [email protected]).
Alytaus kalėjimo pareigūnai nurodo, kad nuteistasis žodžiu atsisakė vykti į išvyką lydimas įstaigos pareigūnų, norėjo važiuoti tik vežamas brolio, taip pat žodžiu atsisakė apmokėti išvykos apskaičiavimą, tačiau šis argumentas nėra pagrįstas jokiais tai patvirtinančiais dokumentais.
Iš tyrimo metu skunde pateiktos informacijos matyti, kad pareigūnai nevertino, ar nuteistajam gali būti suteikiama trumpalaikė išvyka iš bausmės atlikimo vietos, ar išvykos metu reikia nuteistąjį lydėti; taip pat nebuvo parengta ir įteikta pareiškėjui arba jo nurodytam asmeniui sąskaita išankstiniam apmokėjimui. Pateiktoje skundo tyrimo medžiagoje taip pat nėra duomenų, jog pareigūnas būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kuriais būtų buvę objektyviai vertinama pareiškėjo asmenybė, siekiant priimti sprendimą dėl išvykimo į tėvo laidotuves.
Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato. Sprendimai nesuteikti trumpalaikių išvykų turi būti motyvuoti ir nekelti abejonių dėl to, kad pareigūnai piktnaudžiauja valdžia. Kartu paminėtina ir tai, kad bausmių vykdymas be kitų principų yra grindžiamas ir humanizmo principu – vykdant bausmes, taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina. Be to, remiantis tarptautiniais standartais, įtvirtintais Europos kalėjimų taisyklėse, bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kalėjimo valdžia turi padėti kaliniams palaikyti adekvačius kontaktus su išoriniu pasauliu ir suteikti jiems tinkamą paramą šiems kontaktams palaikyti. Vienas iš būdų, kaip tai padaryti, yra leisti visiems kaliniams humanitariniais tikslais trumpam išeiti iš kalėjimo pagal Europos kalėjimų taisyklių 24.7. punktą, kai nėra pavojaus, kad išėjęs kalinys pasislėps.
Alytaus kalėjimo pareigūnai šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju pareiškėjui nesuteikė net reikalingos informacijos apie tai, kokius konkrečius veiksmus jis turėtų atlikti (raštu pateikti prašymą), o suteikta informacija nebuvo tiksli (pateiktas neteisingas el. pašto adresas).
Alytaus kalėjimo pareigūnai Seimo kontrolierei nurodė, kad pareiškėjas nepateikė reikiamų dokumentų, patvirtinančių tėvo mirties faktą, atsisakė sumokėti išvykos išlaidas bei vykti su pareigūnų palyda. Tačiau jokio sprendimo, kuriame būtų nurodyta būtent tokia atsisakymo išleisti į tėvo laidotuves priežastis, pareigūnai nepateikė. Informaciją apie tai, kokius dokumentus reikėjo pateikti, kokių dokumentų trūko, kad pareiškėjas būtų buvęs išleistas į tėvo laidotuves Alytaus kalėjimo pareigūnai pateikė tik po dviejų mėnesių, atsakydami į pareiškėjo skundą.
Seimo kontrolierė konstatavo, kad pareigūnai, nors ir žinodami apie pareiškėjo pagrįstą norą vykti į tėvo laidotuves, nepagrįstai atsisakė spręsti jų kompetencijai priklausančius klausimus, priimti sprendimus ir atlikti kitas pozityvias pareigas. Tokie pareigūnų veiksmai (neveikimas) laikytini biurokratiškais. Kartu Seimo kontrolierė pakartotinai atkreipia atsakingų pareigūnų dėmesį į tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą, susijusį su ypač jautriu nuteistojo teisių klausimu, būtina ne tik formaliai vadovautis teisės aktų reikalavimais, bet ir protingumo bei humanizmo principais.
Seimo kontrolierė Kalėjimų tarnybos direktoriui rekomendavo inicijuoti tarnybinį patikrinimą, kad būtų išsamiai ištirtos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teisės išvykti į tėvo laidotuves apribojimu.
Susijusios naujienos

Ką daryti nukentėjus nuo neapykantą kurstančios kalbos ar neapykantos nusikaltimo?

Aknystos socialinės globos namuose – pakartotinis Seimo kontrolierių įstaigos patikrinimas
