2023 m. spalio 27 d.

Seimo kontrolierė Erika Leonaitė rekomendavo Vyriausybei įvertinti E. pristatymo sistemos veikimą ir imtis priemonių jos tobulinimui

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo pareiškėjo skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Fondo valdyba) pareigūnų veiksmų, atsisakius nagrinėti jo skundą.

Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo skundas Fondo valdybai buvo pateiktas per E. pristatymo sistemą, tačiau jis buvo nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, todėl Fondo valdyba, motyvuodama, kad nebuvo galimybės nustatyti skundą parašiusio asmens tapatybės (t. y. tinkamai jį identifikuoti ir autentifikuoti), skundo nenagrinėjo. Fondo valdyba paaiškino, kad taip yra todėl, kad E. pristatymo sistemos tvarkytojas VĮ Registrų centras, nors ir nustato E. pristatymo sistemos naudotojų tapatybę, tačiau siuntų, siunčiamų per E. pristatymo sistemą, gavėjams nepateikia duomenų, leidžiančių nustatyti siuntėjo asmens tapatybę.

Seimo kontrolierė pažymėjo, kad E. pristatymo sistemos tikslas yra identifikavus šios sistemos naudotojus teikti elektroninio pristatymo paslaugas. Elektroninio pristatymo paslaugos teikiamos E. pristatymo sistemoje, prie kurios jungiamasi per E. pristatymo sistemą, leidžiančią identifikuoti elektroninio pristatymo dėžutės naudotoją per išorines sistemas. Be to, E. pristatymo sistema, atsižvelgiant į registrų ir informacinių sistemų sąveiką, gauna duomenis (fizinio asmens vardas ir pavardė, kodas, gyvenamosios vietos adresas) iš siuntėjo. Asmens duomenys E. pristatymo sistemoje tvarkomi, siekiant, be kita ko: identifikuoti siuntėjus, gavėjus ir tvarkyti jų duomenis, teikiant elektroninio pristatymo paslaugas (formuojant, siunčiant, priimant elektronines siuntas). Taigi šios sistemos naudotojai pagrįstai gali tikėtis, kad siųsdami elektroninę siuntą per E. pristatymo sistemą, gavėjo bus tinkamai identifikuoti.

Tačiau praktikoje susiduriama su tuo, kad siuntų gavėjai (pavyzdžiui, viešojo administravimo subjektai ir šiuo atveju – Fondo valdyba) negauna duomenų, leidžiančių nustatyti siuntėjo asmens tapatybę. Nėra aišku, kurioje konkrečiai grandyje ir dėl kokių priežasčių „nutrūksta“ duomenų, leidžiančių nustatyti siuntėjo asmens tapatybę, teikimas. Taip pat lieka neaišku, kuriems konkrečiai E. pristatymo sistemos subjektams (siuntų gavėjams, kurie yra viešojo administravimo subjektai) yra (gali būti) teikiami fizinių asmenų asmens duomenys, o kurie tokių asmens duomenų negauna. E. pristatymo sistemos duomenys teikiami E. pristatymo sistemos duomenų gavėjui pagal duomenų teikimo sutartis (daugkartinio teikimo atvejais), tačiau svarbu išsiaiškinti, nuo ko ir kaip priklauso sutartyje nustatoma teikiamų duomenų apimtis (pavyzdžiui, fizinių asmenų asmens duomenų teikimas).

Seimo kontrolierė taip pat pažymėjo, kad E. pristatymo sistema yra valstybės informacinė sistema, suteikianti galimybę ja naudotis ir fiziniams asmenims, siunčiantiems elektroninius dokumentus viešojo administravimo subjektams. Todėl, tiek siekiant gero viešojo administravimo, tiek aiškumo ir nuoseklumo principų įgyvendinimo, šia sistema besinaudojantiems fiziniams asmenims turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai žinoma, kaip E. pristatymo sistema veikia, taip pat ir tai, ar ji, leidžianti identifikuoti siuntėją (prisijungus prie E. pristatymo sistemos per išorines sistemas) savo esme, iš tikrųjų siuntos gavėjui (viešojo administravimo subjektui) visais atvejais suteikia fizinio asmens duomenis, leidžiančius nustatyti jo tapatybę. Jeigu fizinius asmens duomenis suteikia ne visais atvejais, tuomet, ar neturėtų siuntėjui prieš siunčiant elektroninę siuntą viešojo administravimo subjektui būti žinoma, kad bus perduodami ne visi jo asmens duomenys, reikalingi tapatybei nustatyti, tam, kad būtų išvengta keblumų dėl identifikacijos būtinybės. 

Galiausiai, jeigu visgi siunčiant siuntą per E. pristatymo sistemą daugeliu atvejų viešojo administravimo subjektui nėra pateikiami duomenys, leidžiantys identifikuoti siuntėją, tuomet kyla pagrįstas klausimas, kam ši sistema buvo sukurta ir koks jos tikslas (jei turima galvoje fizinius asmenis kaip elektroninės siuntos siuntėjus viešojo administravimo subjektams), kadangi pranašumo šia sistema (lyginant su kitais siuntimo būdais) siunčiantis asmuo neįgauna. Atvirkščiai, jam atsiranda papildoma našta pasirašyti dokumentus kvalifikuotu elektroniniu parašu, nors, pagal E. pristatymo sistemos esmę ir tikslą, jis pagrįstai galėjo tikėtis, kad jo asmens duomenys gavėjui bus perduoti ir jis bus tinkamai identifikuotas. Tuo atveju, jeigu ne visais atvejais gali ir turi būti teikiami gavėjui asmens duomenys, leidžiantys nustatyti jo tapatybę, ar neturėtų būti leidžiama (suteikiama galimybė) E. pristatymo sistemoje pačiam siuntėjui rinktis ir pačiam spręsti dėl jo asmens duomenų perdavimo gavėjui. 

Seimo kontrolierės nuomone, būtina atsakyti į šiuos iškeltus klausimus dėl E. pristatymo sistemos veikimo tam, kad visuomenėje būtų įtvirtintas aiškus jos veikimas, pateisinantis teisės aktuose nurodytą sistemos tikslą ir uždavinius, nereikalaujantis į viešojo administravimo subjektus besikreipiantiems asmenims patirti papildomų laiko, finansinių ar kitų sąnaudų (išlaidų). Tik aiškus ir jokių abejonių niekam nekeliantis E. pristatymo sistemos veikimas garantuoja asmenų teisę į gerą viešąjį administravimą. 

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, Seimo kontrolierė skundo dalį dėl E. pristatymo sistemos tinkamo veikimo užtikrinimo pripažino pagrįsta ir rekomendavo Lietuvos Respublikos Vyriausybei, be kita ko, įvertinti E. pristatymo sistemos veikimo tikslus, efektyvumą aptarnaujant asmenis ir imtis teisinių ir (arba) organizacinių, techninių priemonių E. pristatymo sistemos veikimui tobulinti. 

Plačiau su skundo pažyma galite susipažinti čia.

Susijusios naujienos