Žiniasklaidoje skelbtos informacijos pagrindu, kai buvo nurodoma apie Vilniaus mieste esančių nebaigtų daugiabučių namų statybų teritorijoje galimai teršiamą aplinką, Seimo kontrolierė Erika Leonaitė pradėjo tyrimą savo iniciatyva dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) pareigūnų veiksmų ar galimo neveikimo neužtikrinant bankrutavusios statybų bendrovės pastatytuose daugiabučiuose ir vienbučiuose gyvenamuosiuose namuose bei aplinkinėse teritorijose gyvenančių gyventojų teisės į saugią bei švarią aplinką.
Atsižvelgusi į viešai skelbiamą informaciją, jog vykdoma daugiabučių gyvenamųjų namų statyba yra neužbaigta, tačiau gyventojai jau yra įsikėlę gyventi į neužbaigtos statybos pastatus (butus) ir naudojasi be statybą leidžiančio dokumento pastatytais buitinių nuotekų valymo įrenginiais, kurie nesujungti su Vilniaus miesto centralizuotais vandens ir nuotekų tinklais, Seimo kontrolierė pradėto tyrimo metu siekė nustatyti, ar Inspekcijos pareigūnai tinkamai įgyvendino Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – Priežiūros įstatymas) įtvirtintas pareigas statybos valstybinės priežiūros srityje ir ar ėmėsi veiksmų žiniasklaidoje aprašytai susidariusiai situacijai dėl galimai savavališkai įrengtų nuotekų valymo įrenginių, o taip pat teisės aktų nustatyta tvarka daugiabučių gyvenamųjų namų statybos užbaigimo procedūrų neatlikimo spręsti. Taip pat Seimo kontrolierė siekė įvertinti, ar Departamento pareigūnai ėmėsi ir imasi visų būtinų priemonių, siekiant, jog savavališkai pastatytuose ir gyventojų iki šiol naudojamuose nuotekų valymo įrenginiuose kaupiamos nevalytos buitinės nuotekos nepatektų į aplinką ir aplinkinėje teritorijoje būtų užtikrinta tinkama aplinkosauginė būklė.
Nagrinėjant susidariusią situaciją ir sprendžiant dėl Inspekcijos pareigūnų veiksmų tinkamumo, Seimo kontrolierė, be kita ko, pažymėjo, kad esminiu pagrindu, sąlygojusiu aplinkos aptariamoje teritorijoje teršimą buitinėmis nuotekomis, buvo bankrutavusio pastatų statytojo savavališkai pastatyti buitinių nuotekų valymo įrenginiai ir daugiabučiuose bei vienbučiuose (sublokuotuose ) gyvenamuosiuose pastatuose esančių butų savininkų (gyventojų) pareigos naudotis įsigytomis gyvenamosiomis patalpomis tik statytojui užbaigus statybos procesą nepaisymas. Seimo kontrolierės nuomone, šių priežasčių galėjo būti išvengta, jei Inspekcija tinkamai ir laiku būtų įvertinusi esamą padėtį bei ėmusis institucijai teisės aktuose nustatytų pareigų statybos valstybinės priežiūros procese įgyvendinimo.
Remdamasi tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei surinkta informacija, Seimo kontrolierė konstatavo, jog nagrinėjamu atveju esminiu vertintinu aspektu turėjo būti bankrutavusios statybų bendrovės savavališka buitinių nuotekų valymo įrenginių statyba ir tik kaip to išdava – statytojo pastatytų pastatų gyventojų naudojimosi įsigytomis patalpomis nesant baigtai statybai fakto vertinimas. Ši išvada buvo paremta tuo, kad pastatų statytojo savavališkai įrengti buitinių nuotekų valymo įrenginiai sąlygojo pastatų gyventojų galimybes naudotis įsigytu turtu ir tuo pagrindu susidaryti buitinėms nuotekoms, todėl bankrutavusios statybų bendrovės pastatytų pastatų naudojimasis laikytinas pasekme to, kad Inspekcija laiku neužkirto kelio statytojo savavališkai pastatytų valymo įrenginių naudojimui.
Vertindama Departamento veiksmų nagrinėjamoje situacijoje veiksmingumą, Seimo kontrolierė pastebėjo, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog Departamentas už nustatytus aplinkos taršos buitinėmis nuotekomis pažeidimus būtų taikęs administracinę atsakomybę. Seimo kontrolierė tai akcentavo, nes nagrinėjamu atveju Departamentas ne kartą konstatavo aplinkos taršos atvejus, tačiau jų pagrindu buvo teikiami tik įpareigojimai nutraukti buitinių nuotekų patekimą į aplinką. Įvertinusi tai, Seimo kontrolierė pabrėžė, jog tokiu būdu buvo nepaisyta atsakomybės neišvengiamumo principo, įtvirtinto Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme. Be to, tyrimo išvadose Seimo kontrolierė akcentavo ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme įtvirtinto prevencijos principo nagrinėjamu atveju svarbą. Tyrimo medžiagos pagrindu buvo konstatuota, kad Departamento organizuotas valstybės bei savivaldybės institucijų ir kitų atsakingų įmonių pasitarimas ir jame priimti sprendimai dėl konkrečių priemonių susidariusiai situacijai spręsti, laikytini tinkamu prevencijos principo įgyvendinimo pavyzdžiu. Tačiau tuo pačiu Seimo kontrolierė pabrėžė, kad šio pasitarimo metu aptartų priemonių taikymo kontrolė nebuvo nuosekli bei pakankama ir tai lėmė pasikartojančius aplinkos taršos nagrinėjamoje teritorijoje atvejus.
Įvertinusi dabartinę gyvenamųjų namų, kurių statybą vykdė bankrutavusi statybos bendrovė, gyventojų situaciją dėl vis dar nepastatytos kvartalo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūros bei jos neprijungimo prie Vilniaus miesto centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, Seimo kontrolierė pastebėjo, kad statytojo savavališkai pastatyti nuotekų valymo įrenginiai turi būti demontuoti kaip savavališkos statybos padariniai, tačiau šiuo metu teritorijoje nesant pagal statybos projektą įrengtos vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūros, nelegalus vandens gręžinys bei savavališkai įrengti nuotekų valymo įrenginiai gyventojams yra vienintelė galimybė turėti geriamąjį vandenį bei šalinti sukaupiamas nuotekas. Todėl Seimo kontrolierė pabrėžė šiuo metu yra ypač svarbų Departamento vaidmenį vykdant naudojamos siurblinės tinkamo eksploatavimo kontrolę dėl aplinkos taršos buitinėmis nuotekomis prevencijos.
Tyrimo metu pateiktų išvadų dėl Inspekcijos ir Departamento veiksmų nagrinėjamu atveju tinkamumo pagrindu, Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį į, Seimo kontrolierės nuomone, esantį teisinio reglamentavimo dėl statinių naudotojų pareigos, numatytos Statybos įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje, ir įpareigojančios nenaudoti patalpų (jų dalies) neužbaigus statinio (jo dalies) statybos, nepakankamumą.
Taip pat Seimo kontrolierės atlikto tyrimo metu buvo nustatytas ir kitas galimai esamo nepakankamo teisinio reglamentavimo atvejis, susijęs su nebaigtos statybos statinių naudojimo priežiūros vykdymo funkcijos konkrečiai kontroliuojančiai institucijai priskyrimu, kai nėra aišku kuri institucija – savivaldybės administracija ar Inspekcija, turi pareigą įgyvendinti nebaigtų statyti statinių naudojimo priežiūrą.
Remdamasi tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir padarytų išvadų pagrindu Seimo kontrolierė rekomendavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui išanalizuoti šio tyrimo metu išryškėjusio teisinio reglamentavimo nepakankamumo pagrindus ir spręsti dėl poreikio tobulinti teisinį reglamentavimą šiame tyrime paminėtų ir (ar) kitų teisės aktų kontekste.
Susijusios naujienos

Ką daryti nukentėjus nuo neapykantą kurstančios kalbos ar neapykantos nusikaltimo?

Aknystos socialinės globos namuose – pakartotinis Seimo kontrolierių įstaigos patikrinimas
