2024 m. kovo 4 d.

Seimo kontrolierė Erika Leonaitė: atsisakymas įdarbinti nuteistąjį vien dėl asmeninių savybių negali būti pripažįstamas kaip tinkamas pareigūnų pareigos elgtis rūpestingai įgyvendinimas

Seimo kontrolierė Erika Leonaitė gavo nuteistojo skundą dėl užimtumo darbine veikla. Pareiškėjas nurodė, kad ne kartą kreipėsi į kalėjimo administraciją su prašymais įdarbinti, tačiau sulaukė tik neigiamų atsakymų. 

Skundo tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas kurį laiką dirbo siuvykloje, vėliau iš darbo buvo atleistas. Atsiradus laisvų darbo vietų, pareiškėjas vėl kreipėsi dėl įdarbinimo siuvykloje, vėliau ir valgykloje, tačiau kalėjimo administracija jam paaiškino, kad atsižvelgus į visas nuteistojo asmenines savybes, prašymai įdarbinti nebus tenkinami.

Seimo kontrolierė nuolat akcentuoja, kad darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonių. Šios pataisos priemonės pagrindinis tikslas – paruošti asmenį integracijai į visuomenę bei išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikšmę jų pataisos procese. Dėl šios priežasties atsakingų bausmių vykdymo institucijų pareigūnai privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę.

Pažymoje vertinant Vilniaus kalėjimo administracijos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos atsakymus pareiškėjui dėl jo neįdarbinimo, kilo pagrįstų abejonių dėl Bausmių vykdymo kodekso ir Taisyklių nuostatų, susijusių su nuteistųjų užimtumo organizavimu, teisingo interpretavimo ir taikymo. Kalėjimų administracija privalo siekti, kad visiems darbine veikla galintiems užsiimti nuteistiesiems būtų pasiūlyta įsitraukti į darbinę veiklą, tokiu būdu palengvinant jų būsimą integraciją į visuomenę išėjus iš kalėjimo. Informacijos Seimo kontrolierei pateikimo metu pareiškėjas dar vis nebuvo įdarbintas, nors Vilniaus kalėjime nėra pageidaujančių dirbti eilės, o laisvų darbo vietų yra net kelios. Pažymoje buvo atkreiptas dėmesys, kad bausmių vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenumatyta, jog kalėjimo administracija gali atsisakyti suteikti darbą dėl tam tikrų priežasčių, nors yra laisvų darbų vietų ir nuteistasis (suimtasis) pageidauja dirbti, priešingai – teisės aktuose numatyta pareiga suteikti darbą.

Seimo kontrolierė konstatavo, jog tiriamu atveju Vilniaus kalėjimo ir Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimai neleisti užsiimti darbine veikla ir šių sprendimų motyvai (nebegaliojančios nuobaudos, nedalyvavimas resocializacijos priemonėse, iš kurių viena ir yra užimtumas darbine veikla) neatliepia Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintų nuteistųjų užimtumo tikslų bei laikytini prieštaraujančiais gero viešojo administravimo principams. Pažymoje padaryta išvada, kad Vilniaus kalėjimo administracijos atsisakymas įdarbinti vien dėl asmeninių savybių negali būti pripažįstamas kaip tinkamas pareigūnų pozityvios pareigos elgtis rūpestingai įgyvendinimas, todėl pareiškėjo skundas buvo pripažintas pagrįstu.

Išnagrinėjus skundą Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomendavo užtikrinti, kad kuo daugiau nuteistųjų būtų įtraukiami į darbines veiklas, o atsisakymai įdarbinti būtų priimami atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, nepiktnaudžiaujant diskrecijos teise ir tinkamai motyvuojami.

Plačiau su skundo pažyma galite susipažinti čia.

Susijusios naujienos