Seimo kontrolierė Erika Leonaitė / V. Valentinavičiaus nuotr.
2022 m. kovo 3 d.

Seimo kontrolierė: antrankiai pataisos įstaigose turi būti naudojami kaip kraštutinė priemonė

Seimo kontrolierė Erika Leonaitė išnagrinėjusi skundą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų galimai prieš nuteistąjį nepagrįstai naudojant specialiąsias priemones priėjo prie išvados, kad Šiaulių pataisos įstaigos administracijos sprendimas išvedant nuteistąjį iš gyvenamosios patalpos visuomet taikyti specialiąsias priemones – antrankius priimtas nepakankamai įvertinus individualias aplinkybes. Be to, sprendimas neatitinka proporcingumo principo, priimdami sprendimą pareigūnai nevertino realaus asmens pasipriešinimo lygio.

Seimo kontrolierė Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui rekomendavo įvertinti visas aplinkybes, kurios nebuvo vertintos prieš priimant įsakymą dėl specialiosios priemonės – antrankių taikymo nuteistajam ir priimti naują sprendimą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus bei žmogaus teisių standartus. Be to, Seimo kontrolierė pataisos įstaigai rekomendavo nutraukti nuolatinį antrankių naudojimą nuteistajam išvedant nuteistąjį iš kameros prevenciniais tikslais ir taikyti specialiąsias priemones tik esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms.

Tyrimo metu nustatyta, kad Šiaulių pataisos įstaigos administracija parengė įsakymą, priimdama sprendimą išvedant nuteistąjį iš gyvenamosios patalpos visuomet taikyti specialiąją priemonę – antrankius. Minėtas įsakymas parengtas po to, kai prašyme Kalėjimų departamentui nuteistasis nurodė, kad jei nebus pervežtas į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos antrąjį sektorių tolimesnės bausmės atlikimui, būdamas esamoje įkalinimo įstaigoje padarys naują sunkų nusikaltimą.

Nors Šiaulių pataisos įstaigos administracija teigė, kad šių priemonių imtasi „siekiant iš anksto užkirsti kelią galimoms grėsmėms, sumažinti įstaigos darbuotojų, kitų suimtųjų (nuteistųjų) užpuolimo tikimybę“, Seimo kontrolierė priėjo prie išvados, kad Šiaulių pataisos įstaigos administracija nepateikė duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo nuolat keliamą grėsmę sau ir aplinkiniams. Be to, Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį, kad Drausmės komisijoje nuteistasis net nebuvo išklausytas (tik pokalbio su psichologe metu jis nurodė, kad grasinamą tekstą surašė siekdamas „suteikti prašymui daugiau svorio ir rimtumo“). Skundo tyrimo metu taip pat nenustatyta faktinių aplinkybių, kad Šiaulių pataisos įstaigos pareigūnai nuteistojo atžvilgiu pirmiausia būtų taikę švelnesnes poveikio priemones: žodinį perspėjimą, pokalbį, įtikinimą ir jos būtų buvusios neveiksmingos.

Seimo kontrolierė pastebėjo, kad prievartos priemonių panaudojimo pataisos pareigūnų veikloje sąlygos yra įtvirtintos Pataisos pareigūnų veiklos įstatyme, kuriame numatyta, kad pataisos pareigūnai individualiai pagal įvykio aplinkybes turi įvertinti fizinės prievartos taikymo būtinybę, t. y. ar pavojus yra akivaizdus, neišvengiamas ir realus, koks yra asmens pavojingumo laipsnis (padaryto pažeidimo ar nusikaltimo pobūdis), jo psichinė ir sveikatos būklė. Tik nepadėjus įtikinimo priemonėms, pareigūnas turi pradėti naudoti silpniausio lygio prievartos priemones, o nepajėgdamas įgyti pažeidėjo paklusnumo, proporcingai pažeidėjo pasipriešinimo lygiui didinti ir prievartos lygį.

Seimo kontrolierė E. Leonaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurių, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą yra pažymėjęs, kad pareigūnai, naudodami specialiąsias priemones prieš asmenis, kurių laisvė yra apribota, turi paisyti būtinumo, proporcingumo, išankstinio perspėjimo apie ketinamas panaudoti fizinio poveikio priemones ir atsargumo principų. Be to, fizinio poveikio priemonės turėtų būti naudojamos tik tuomet, kai kitos panaudotos švelnesnės poveikio priemonės.

Susijusios naujienos