Seimo kontrolierių įstaigos tyrimas: pagalba nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiems asmenims įgyvendinama netinkamai

Įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvą, kuri yra skirta užtikrinti veiksmingos pagalbos ir informacijos teikimą nusikaltimų aukoms, prieš beveik trejus metus Lietuvoje buvo priimtas Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymas ir sukurta pagalbos teikimo sistema. Nors bendrosios pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims sistema yra itin reikalinga, Seimo kontrolierės Erikos Leonaitės teigimu, dėl įvairių sistemoje esančių iššūkių teikiama informacija ir pagalba nukentėjusiems asmenims yra ribota ir nepakankama.

Siekdami įvertinti bendrosios pagalbos nukentėjusiems asmenims organizavimo ir teikimo tvarką Lietuvoje, šios pagalbos prieinamumą, taip pat, kokią pagalbą nukentėjusiems asmenims teikia pagalbos tarnybos ir pirmojo kontakto institucijos bei identifikuoti šios pagalbos organizavimo ir teikimo srityje kylančius iššūkius, Seimo kontrolierė kartu su Seimo kontrolierių Žmogaus teisių biuro specialistais (-ėmis), atliko išsamų pagalbos teikimo sistemos tyrimą.

Tyrimas atskleidė, kad valstybės biudžeto lėšų skyrimas pagalbos tarnybų veiklai vykdyti nekinta jau beveik ketverius metus, o dėl paskirto finansavimo trūkumo pagalbos tarnybos susiduria su specialistų išlaikymo ir pritraukimo iššūkiais, taip pat turi ribotas galimybes suteikti reikalingą pagalbą ir paslaugas. Pastebima, jog pagalbos tarnybos susiduria su laikino apgyvendinimo ir pavėžėjimo į pagalbos tarnybas organizavimo iššūkiais bei patalpų prieinamumo užtikrinimo asmenims su judėjimo negalia problemomis.

Viena opiausių pastebėtų problemų yra tarpinstitucinio bendradarbiavimo trūkumas ir spragos, kurias galimai lemia tai, kad kai kurioms pirmojo kontakto institucijoms vis dar kyla neaiškumų dėl to, kokios yra jų ir kitų Įstatyme numatytų pagalbos nukentėjusiems asmenims valdymo ir teikimo subjektų, pavyzdžiui, pagalbos tarnybų, policijos, švietimo bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir jų veiklą koordinuojančių ministerijų, funkcijos. Pirmojo kontakto institucijoms taip pat trūksta grįžtamojo ryšio iš  pagalbos tarnybų, atitinkamų išteklių ir specialistų.

Tyrimo metu taip pat nustatytos nepakankamos ministerijų ir kitų atsakingų pagalbos nukentėjusiems asmenims valdymo institucijų pastangos organizuojant mokymus nacionaliniu mastu pagalbos tarnybose ir pirmojo kontakto institucijose dirbantiems specialistams, taip pat sistemingo viešinimo apie egzistuojančią pagalbos sistemą nacionaliniu lygiu trūkumas.

Tyrime „Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims užtikrinimo srityje kylančios esminės žmogaus teisių problemos” Seimo kontrolierė, be kita ko, rekomendavo:

• Vyriausybei: imtis priemonių, kad būtų diegiama sisteminiu požiūriu grįsta informacijos ir kitos pagalbos nukentėjusiems asmenims teikimo tvarka ir būtų užtikrintas veiksmingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas siekiant, kad kiekvienu individualiu atveju nukentėję asmenys būtų tinkamai informuoti ir nukreipti į jiems reikalingas paslaugas galinčias suteikti pagalbos tarnybas ir kitus pagalbos teikėjus.

• Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai: imtis priemonių pakankamam pagalbos tarnybų veiklos finansavimui užtikrinti, kad pagalbos tarnybos turėtų pakankamai išteklių kokybiškai ir prieinamai pagalbai suteikti kuo platesniam nukentėjusių asmenų ratui;

• imtis priemonių, kad pavėžėjimo į pagalbos tarnybas organizavimas būtų įtrauktas į pagalbos tarnyboms Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatyme numatytas funkcijas, taip pat užtikrinti papildomą finansavimą šiai paslaugai organizuoti;

• imtis priemonių organizuoti nacionalines visuomenės informuotumo ir sąmoningumo ugdymo kampanijas apie nukentėjusių asmenų teises ir jiems pagalbos tarnybų teikiamą pagalbą;

• imtis priemonių nacionaliniu mastu planuoti ir organizuoti mokymus pagalbos tarnybose dirbantiems specialistams bei skirti finansavimą pagalbos tarnyboms jose dirbančių specialistų kvalifikacijai kelti;

• Sveikatos apsaugos ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir savivaldybių administracijoms: užtikrinti, kad atitinkamo subjekto koordinuojamose pirmojo kontakto institucijose, nukentėjusiems asmenims būtų teikiama aktuali ir šių asmenų individualius poreikius atitinkanti informacija ir pagalbos tarnybų kontaktiniai duomenys.

Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, jog asmens patirta nusikalstama veika gali lemti itin skaudžius fizinius ar psichologinius sukrėtimus ir traumas. „Dėl šios priežasties itin svarbu, jog nukentėję asmenys gautų veiksmingą pagalbą, atliepiančią jų skirtingus poreikius siekiant padėti atsitiesti po traumuojančio įvykio. Vienas esminių veiksmingos pagalbos užtikrinimo elementų yra pakankamo finansavimo pagalbos tarnybų veiklai užtikrinti skyrimas, kuris leistų pagalbos tarnyboms teikti asmens poreikius atitinkančią pilnavertę pagalbą ir reikalingų paslaugų kiekį“.

Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius, be kita ko, pastebi, jog siekiant atsižvelgti į skirtingus nuo nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų poreikius, svarbu skirti didelį dėmesį pagalbą teikiantiems specialistams ir specialistėms. „Nuo nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų individualius poreikius gali lemti daugybė veiksnių – tiek individualios aplinkybės ir asmens savybės, tiek patirtos nusikalstamos veikos pobūdis, todėl pagalbos teikimo sistemoje dalyvaujantiems specialistams ir specialistėms reikia suteikti kuo daugiau žinių ir įrankių, leidžiančių kuo geriau atpažinti ir atliepti nukentėjusių asmenų poreikius“, – sako jis.

Detaliau susipažinti su tyrimu galite čia.