Seimo kontrolierius Augustinas Normantas gavo skundą dėl Migracijos departamento pareigūnų veiksmų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo procesu.
Pareiškėjas skundėsi, kad Migracijos departamento pareigūnai laikosi nereikalingų formalumų: atsisako priimti teikiamus prašymus ir dokumentus dėl mažareikšmių priežasčių; prašo pateikti papildomus dokumentus, nors tokių dokumentų teikimas teisės aktuose nenumatytas; reikalauja pateikti kiekvienam šeimos nariui atskirą patvirtintų dokumentų paketą, nors jų teisę atkurti pilietybę įrodo tie patys dokumentai; prašymų nagrinėjimas užtrunka daugiau kaip vienerius metus, neinformuoja, kuris valstybės tarnautojas nagrinėja prašymą ir kt.
Skundo tyrimo metu pareiškėjo nurodytos aplinkybės pasitvirtino ir skundas buvo pripažintas pagrįstu.
Migracijos departamentas Seimo kontrolieriui paaiškino, kad prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo yra nagrinėjami eilės tvarka pagal šių prašymų gavimo datą. Nors prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šių prašymų gavimo Migracijos departamente dienos, tačiau, preliminariais duomenimis, prašymų nagrinėjimas užtrunka iki 1,5 metų.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad teisės aktuose nereglamentuota, per kokį terminą ir kokia tvarka Migracijos departamente turi būti sutikrinti prašyme pateikti duomenys, kai prašymai su dokumentais gaunami elektroninėmis priemonėmis, neaišku, kokiame dokumente turi būti raštu nurodomos prašymo ir pateiktų dokumentų grąžinimo priežastys, jeigu prašymą, galimai neatitinkantį reikalavimų, pateikia atvykęs į įstaigą asmuo.
Seimo kontrolierius akcentavo, kad, jei viešojo administravimo subjektui yra pateiktas konkretus prašymas priimti tam tikrą administracinį sprendimą, tai šis subjektas ir turi priimti tokį administracinį sprendimą (teigiamą arba neigiamą), kaip jį įpareigojo įstatymų leidėjas. Todėl ir Migracijos departamento valstybės tarnautojai privalo priimti konkrečius ir aiškius sprendimus prašymo priėmimo stadijoje, o sprendimas dėl dokumentų nepriėmimo turi būti įformintas raštu, atitikti visus viešojo administravimo subjektų priimamiems sprendimams keliamus reikalavimus, kad pareiškėjai galėtų savo teises ginti teisės aktų nustatyta tvarka.
Pagal gero (viešojo) administravimo principą bei Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą aiškumo principą, reiškiantį, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, būtina numatyti aiškius papildomų dokumentų teikimo kriterijus ir terminus, kurie eliminuotų šiuo metu esančią nepagrįstai plačią Migracijos departamento pareigūnų diskrecijos teisę.
Seimo kontrolieriaus nuomone, Pilietybės dokumentų rengimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) numatytas vienintelis terminas, apibrėžiantis laiko tarpą, per kurį prašymas turi būti išnagrinėtas, yra nepakankamas.
Todėl yra tikslinga Aprašą tobulinti, papildant nuostatomis dėl išsamesnės prašymų nagrinėjimo procedūros:
-numatyti terminą, per kurį turėtų būti įvertinamas pareiškėjo pateiktas prašymas ir dokumentai nuo jų gavimo Migracijos departamente;
-konkrečiu maksimaliu terminu apibrėžti prašymų nagrinėjimo procedūros sustabdymą, numatant laikotarpį, per kurį pareiškėjai turi pateikti papildomus dokumentus / informaciją;
-reglamentuoti prašymo nagrinėjimo procedūros pratęsimo išimtiniais atvejais galimybę.
Migracijos departamentas Seimo kontrolieriui paaiškino, kad jokiame teisės akte nėra nustatyta prievolė teikti prašymus pateikusiems asmenims informaciją apie jų prašymus nagrinėjantį valstybės tarnautoją ir kad neteikia šios informacijos, siekdami apsaugoti valstybės tarnautojus nuo prašymus pateikusių asmenų bandymų daryti jiems neteisėtą spaudimą.
Seimo kontrolierius konstatavo, kad, atsižvelgiant į skaidrumo ir gero viešojo administravimo principus, Migracijos departamentas nepagrįstai atsisakė teikti pareiškėjams informaciją apie jų prašymus nagrinėjančius valstybės tarnautojus.
Jei, Migracijos departamento nuomone, valstybės tarnautojui kyla kažkoks pavojus dėl galimybės daryti jam poveikį, turėtų būti vadovaujamasi Viešojo administravimo įstatymo 14 ˡ straipsnio nuostatomis, pagal kurį valstybės tarnautojas, kuriam pavesta parengti administracinio sprendimo projektą, informuoja vadovą arba jo įgaliotą atstovą apie jam daromą politinį, ekonominį, psichologinį, ar kitokį neteisėtą poveikį, ir tada vadovas, įvertinęs neteisėto poveikio pobūdį ir manydamas, kad suinteresuotų asmenų veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos požymių, privalo apie tai pranešti teisėsaugos institucijoms.
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas Migracijos departamentui rekomendavo imtis priemonių, kad nagrinėjant pareiškėjų prašymus dėl pilietybės atkūrimo ir priimant dėl jų sprendimus būtų laikomasi visų teisės aktuose nustatytų terminų; užtikrinti, kad asmenų prašymai dėl teisės gauti informaciją būtų nagrinėjami Teisės gauti informaciją įstatymo nustatyta tvarka bei laikantis proporcingumo, skaidrumo ir gero viešojo administravimo principų.
Vidaus reikalų ministrui rekomenduota apsvarstyti teisinio reglamentavimo tobulinimo galimybę, numatant išsamesnę prašymų nagrinėjimo procedūrą.
Nuotrauka: pexels.com
Susijusios naujienos

2024 m. gruodžio 11 d.
Ką daryti nukentėjus nuo neapykantą kurstančios kalbos ar neapykantos nusikaltimo?

2024 m. lapkričio 19 d.
Aknystos socialinės globos namuose – pakartotinis Seimo kontrolierių įstaigos patikrinimas

2024 m. lapkričio 18 d.