2020 m. rugsėjo 30 d.

Po atlikto tyrimo Seimo kontrolierius pateikė rekomendaciją Susisiekimo ministerijai tobulinti teisinį reglamentavimą

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl tuometės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau vadinama – Kelių direkcija) pareigūnų veiksmų (neveikimo), nepateikus atsakymo į pareiškėjo prašymą leisti parengti projektą ir įsirengti nuovažą iš valstybinės reikšmės kelio į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.
Tyrimo metu nustatyta, kad Kelių direkcija, gavusi pareiškėjo prašymą, administracinio sprendimo dėl leidimo parengti projektą ir įsirengti nuovažą į žemės sklypą nepriėmė ir atsakymo į prašymą nepateikė.
Seimo kontrolieriui pateiktuose paaiškinimuose Kelių direkcija nurodė, kad „pareiškėjo prašymo nagrinėjimas savaime nepapuola į viešojo administravimo sritį“ ir kad „nebuvo nurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikti papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu“.
Seimo kontrolierius, išanalizavęs teisinį reglamentavimą ir šiai situacijai analogišką teismų praktiką,  akcentavo, kad valstybė Kelių įstatymu įgaliojo Kelių direkciją atlikti tam tikras funkcijas, susijusias su kelių priežiūra: valstybinės reikšmės kelių atkūrimo, priežiūros, plėtros organizavimas ir koordinavimas. Taigi Kelių direkcija, vykdydama valstybės jai pavestas funkcijas, veikia viešojo administravimo srityje ir, nagrinėjant asmenų prašymus, tarp jos ir asmenų (pareiškėjų) susiklosto administraciniai teisiniai santykiai.
Seimo kontrolierius pabrėžė, kad Kelių direkcija, spręsdama leidimo (sutikimo) parengti projektą ir įsirengti nuovažą iš valstybinės reikšmės kelio į tam tikrą žemės sklypą išdavimo (neišdavimo) klausimus, privalo veikti pagal teisės aktų reikalavimus ir priimti su tuo susijusius administracinius sprendimus, kuriais išreiškiama valstybės valia.
Seimo kontrolierius akcentavo, kad tai, jog pareiškėjas prašyme galimai nepateikė jokių naujų aplinkybių, savaime nereiškia, kad Kelių direkcija galėjo į prašymą visai neatsakyti. Kelių direkcijai nepateikus atsakymo į prašymą, pareiškėjas daugiau negu pusę metų neturėjo jokios informacijos apie jo prašymo nagrinėjimo Kelių direkcijoje eigą.
Tokius Kelių direkcijos veiksmus (neveikimą) Seimo kontrolierius įvertino kaip netinkamus, biurokratiškus ir pažeidžiančiais Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 7 dalies, Taisyklių 38 punkto nuostatas, gero administravimo, atsakingo valdymo principus.
Atsižvelgiant į tai, Seimo kontrolierius rekomendavo Kelių direkcijai pakartotinai įvertinti prašyme išdėstytas aplinkybes ir pateikti pareiškėjui Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas nuostatas, išsamumo, gero administravimo principus atitinkantį motyvuotą atsakymą, aiškiai nurodant atsakymo apskundimo tvarką.
Seimo kontrolierius taip pat atkreipė dėmesį į teisinio reglamentavimo trūkumus: nei Kelių įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra aiškiai nustatytos asmens pareigos kreiptis būtent į Kelių direkciją dėl leidimo (sutikimo) įsirengti nuovažą iš valstybinės reikšmės kelio į tam tikrą žemės sklypą išdavimo, parengti projektą dėl minėtos nuovažos įrengimo, nenustatyti tokio pobūdžio prašymų nagrinėjimo Kelių direkcijoje specialieji terminai ir pan.
Todėl siekiant išvengti panašaus pobūdžio probleminių situacijų ateityje, Seimo kontrolierius Augustinas Normantas pateikė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai rekomendaciją tobulinti teisinį reglamentavimą.

Susijusios naujienos