Neužtikrinant nuteistųjų saugumo pataisos namuose pažeidžiamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas pripažino pagrįstu nuteistojo skundą, kad Vilniaus pataisos namų pareigūnai nesiėmė priemonių jo saugumo užtikrinimui, neorganizavo socialinės reabilitacijos ir netaikė pozityvaus užimtumo priemonių.

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Vilniaus pataisos namų administracija gavo dokumentus, kuriuose nurodoma, kad tarp pareiškėjo ir kito nuteistojo yra kilęs konfliktas, todėl yra reikalinga spręsti susiklosčiusią situaciją jiems skiriant sustiprintą priežiūrą arba vieną iš jų pervežant į kitus pataisos namus.

Administracija, užuot sprendusi klausimą dėl pareiškėjo saugumo užtikrinimo (t. y. skiriant sustiprintą priežiūrą, pervežant vieną iš nuteistųjų į kitus pataisos namus, izoliuojant pareiškėją arba imantis kitų veiksmų), tą pačią dieną pareiškėjui skyrė nuobaudą (papeikimą), o už poros dienų – dar vieną nuobaudą (perkėlimą į kamerų tipo patalpas 15 parų) už tai, kad pareiškėjas, siekdamas išvengti konflikto su kitu nuteistuoju, nevykdė pareigūnų nurodymo eiti į paskirtą būrį ir gyvenamąją patalpą.

Seimo kontrolierius konstatavo, kad pataisos namų administracija, žinodama apie pareiškėjui gresiantį pavojų, nevykdė teisės aktuose įtvirtintos pareigos ir nesiėmė priemonių jo apsaugoti, priešingai, jį baudė už elgesį, kai dėl administracijos ir pareigūnų netinkamo veikimo pareiškėjas pats turėjo imtis veiksmų save apsaugoti.

Seimo kontrolierius pažymėjo, kad toks pataisos namų administracijos ir pareigūnų netinkamas veikimas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir galėtų būti vertinamas kaip pažeidžiantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

Seimo kontrolierius rekomendavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui imtis priemonių, kad ateityje Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos, gavusios informaciją apie jose bausmę atliekančių asmenų konfliktus, dėl kurių gresia pavojus šių asmenų psichinei arba fizinei sveikatai, nedelsiant imtųsi tokių asmenų atskyrimo ir jų saugumo užtikrinimo, netaikant nuobaudų skyrimo instituto.

Pareiškėjas skundėsi ir tuo, kad Vilniaus pataisos namų pareigūnai neorganizavo jo socialinės reabilitacijos ir netaikė jam pozityvaus užimtumo priemonių.

Seimo kontrolierius konstatavo, kad į pataisos įstaigą atvykęs nuteistasis neprivalo kreiptis dėl dalyvavimo socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonių taikymo.

Būtent pataisos įstaigos administracija ir pareigūnai turi pozityvią pareigą imtis aktyvių veiksmų, siekiant tinkamai įgyvendinti nuteistojo reintegracijos principą: supažindinti atvykusį nuteistąjį su socialinės reabilitacijos galimybėmis, pradėti dialogą su asmeniu apie tai, kokiose programose jis pageidautų dalyvauti ir kurios pozityvaus užimtumo priemonės galėtų turėti teigiamos įtakos jo taisymosi procesui, motyvuoti ir skatinti nuteistąjį savo noru aktyviai naudotis siūlomomis galimybėmis. Atsižvelgdami į pokalbio metu pateiktą nuteistojo valią ir į teisės aktuose nustatytą terminą, pataisos įstaigos pareigūnai turi sudaryti nuteistojo individualų socialinės reabilitacijos planą, supažindinti su juo nuteistąjį ir šį planą vykdyti. Nagrinėjamu atveju Vilniaus pataisos namų administracija nepateikė duomenų, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų ėmęsi šių veiksmų.

Seimo kontrolierius Vilniaus pataisos namų direktoriui rekomendavo imtis priemonių, kad ateityje pareigūnai naujai į įstaigą atvykusį nuteistąjį supažindintų su socialinės reabilitacijos teikimo pataisos namuose galimybėmis ir pozityvaus užimtumo priemonėmis, su juo aptartų, kuriose socialinės reabilitacijos programose jis ketina dalyvauti ir kokios pozityvaus užimtumo priemonės jam galėtų būti taikomos, per teisės aktuose nustatytą terminą sudarytų nuteistojo individualų socialinės reabiltacijos planą ir jį vykdytų.

Nuotrauka: pexels.com