Seimo kontrolierius Augustinas Normantas išnagrinėjo skundą dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau vadinama ir – LAVL, Ligoninė) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo neužtikrinimu. Skunde nurodoma, kad pareiškėjui nėra užtikrinama sveikatos priežiūra, kad nėra galimybės patekti pas gydytoją ir gauti gydymą bei kad iš LAVL nėra gauti atliktų tyrimų atsakymai.
Tiek tarptautiniuose, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti teikiamos tokios pat asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir laisvėje esantiems asmenims, tais atvejais, kai tokių reikiamų paslaugų negali suteikti laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos, paslaugos gali būti teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose.
Europos kalėjimų taisyklėse nustatyta, kad kalėjimų valdžia turi rūpintis visų kalinių sveikata bei visi kaliniai turi turėti galimybę naudotis medicinos paslaugomis, kurios teikiamos šalyje, ir negali būti diskriminacijos teisinės padėties pagrindu. Visos reikalingos medicinos, chirurgijos ir psichiatrijos paslaugos, įskaitant ir tas paslaugas, kurios yra prieinamos visuomenėje, turi būti suteiktos kaliniui.
Tai reiškia, kad nuteistiesiems turi būti teikiamos tokios pačios kokybės sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir laisvėje esantiems asmenims, t. y. sudaromos sąlygos susitikti su asmeniui aktualios srities gydytoju, suteikiamos išsamios konsultacijos dėl asmens sveikatos būklės, paskiriamas tinkamas gydymas, užtikrinamas savalaikis paskirtas gydymas arba / ir gydytojų rekomendacijų vykdymas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog Konvencijos 3 straipsnio nuostatos nustato valstybės institucijoms pozityvią pareigą užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Taigi tinkamos medicininės priežiūros nebuvimas gali būti laikomas nežmonišku ar žeminančiu elgesiu, prieštaraujančiu Konvencijos 3 straipsniui.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. lapkričio mėnesį LAVL kreipėsi į gydytoją, tyrimams buvo paimta kraujo, tačiau iki skundo Seimo kontrolieriui pateikimo dienos (2021-01-14) nesulaukia kraujo tyrimo rezultatų.
Kaip teigia LAVL atstovai, visi atliktų tyrimų atsakymai į pataisos namus išsiunčiami elektroniniu paštu arba įkeliami į informacinę sistemą e-sveikata.
Kaip nustatyta Europos kalėjimų taisyklėse, valdžia turi rūpintis visų kalinių sveikata bei visi kaliniai turi turėti galimybę naudotis medicinos paslaugomis, ir negali būti diskriminacijos teisinės padėties pagrindu.
LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad BVK įtvirtinto humanizmo principo, reiškiančio, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą, kontekste turi būti aiškinama teisės aktuose įtvirtinta pareiga laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims sudaryti saugią sveikatai gyvenamąją aplinką. LVAT savo praktikoje taip pat pabrėžia, jog suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, turi būti adekvačiai užtikrinama jų sveikata ir gerovė
Atsižvelgiant į tai, kad kalinimo laikotarpiu kaliniai yra visiškoje valstybės priežiūroje, kaliniams įkalinimo įstaigose turi būti sudarytos sąlygos gauti medicininę pagalbą – tokią, kurią nurodė gydytojas, jokios aplinkybės neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirūpinti kalinio sveikata. Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota nuostata, jog valstybės, nepriklausomai nuo sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui.
Seimo kontrolieriui kelia susirūpinimą tokia situacija, kai dar 2020 m. sausio mėn. gydytojas paskyrė pareiškėjui operacinį gydymą, tačiau iki 2021 m. vasario mėnesio operacija vis dar neatlikta.
Taip pat Seimo kontrolieriui lieka neaišku, kodėl pareiškėjas nežino, ar jam yra nustatyta diagnozė ir paskirtas gydymas, nors tiek Marijampolės PN ir LAVL pateikti dokumentai rodo, kad diagnozė nustatyta. Apie pateiktas rekomendacijas dėl gydymo pareiškėją turėjo informuoti Marijampolės PN šeimos gydytojas. Gydytojo įrašų nebuvimas Marijampolės PN administracijos pateiktuose „Nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalo“ įrašuose tik patvirtina, kad pareiškėjas ilgą laiką negalėjo patekti pasMarijampolės PN šeimos gydytoją, todėl sveikatos priežiūros paslaugos pareiškėjui nebuvo prieinamos.
Seimo kontrolieriaus nuomone, tokie veiksmai (neveikimas), kai asmeniui nėra adekvačiai užtikrinama tinkama ir savalaikė medicininė priežiūra, šiuo konkrečiu atveju – pareiškėjui nepagrįstai ilgai nesuteikiamas gydytojo rekomenduotas operacinis gydymas bei pareiškėjas netinkamai informuojamas apie nustatytą diagnozę ir paskirtą gydymą, gali būti laikomi nežmonišku ir asmens orumą žeminančiu elgesiu, prieštaraujančiu Konvencijos 3 straipsniui.
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriui rekomendavo:
– imtis priemonių, kad pareiškėjui kuo skubiau būtų užtikrintas gydytojo paskirtas gydymas ir ateityje užtikrinti tinkamą bei savalaikę sveikatos priežiūrą;
– imtis priemonių, kad nuteistieji / suimtieji būtų supažindinami su nustatytomis diagnozėmis, paskirtu gydymu ir kita informacija, susijusia su jų sveikata ir gydymu.
Nuotrauka: pexels.com
Susijusios naujienos

Ką daryti nukentėjus nuo neapykantą kurstančios kalbos ar neapykantos nusikaltimo?

Aknystos socialinės globos namuose – pakartotinis Seimo kontrolierių įstaigos patikrinimas
