2020 m. gruodžio 29 d.

Nehumaniškas Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūno sprendimas labiau nei būtina suvaržė asmens teisę išvykti į motinos laidotuves

Seimo kontrolierius išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau vadinama ir – Šiaulių TI) pareigūnų veiksmų (neveikimo), nesudarius sąlygų dalyvauti motinos laidotuvėse.

2020 m. birželio 27 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl leidimo išvykti į motinos laidotuves, kurios turėjo vykti kitą dieną. Tačiau Šiaulių TI administracija jo prašymo netenkino, 2020 m. birželio 28 d. pranešė jam žodžiu, kad nebus išleidžiamas į motinos laidotuves; jokių konkrečių neišleidimo priežasčių nepaaiškino.

Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, nagrinėdamas pareiškėjų skundus, Šiaulių TI, kaip viešojo administravimo subjektas, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tarp jų, ir objektyvumo principo, kuris reiškia, kad oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.
Kadangi pareiškėjas į Šiaulių TI administraciją dėl leidimo išvykti į laidotuves suteikimo kreipėsi raštu, Šiaulių TI ir turėjo raštu paaiškinti, dėl kokių priežasčių ir kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo priimtas sprendimas jo prašymo netenkinti, nurodyti tokio sprendimo priežastis, apskundimo tvarką ir terminus.

Įvertinant aplinkybę, kad pareiškėjas prašymą dėl išvykimo į laidotuves pateikė poilsio dieną, jo registravimą, nagrinėjimą ir informacijos asmens byloje patikrinimą turėjo organizuoti tuo metu dirbantis Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas (direktoriaus budintysis padėjėjas) arba jį pavaduojantis pareigūnas. Iš tyrimo medžiagos nustatyta, kad Saugumo valdymo skyriaus specialistas, priėmęs sprendimą neišleisti pareiškėjo į motinos laidotuves, tuo metu ir vykdė vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai funkcijas. Atsakymo į pareiškėjo 2020 m. birželio 27 d. prašymą Šiaulių TI pareigūnas nepateikė, nenurodė ir argumentų, dėl ko priėmė sprendimą neišleisti pareiškėjo į motinos laidotuves.

Tarnybiniame pranešime Šiaulių TI direktoriui pareigūnas paaiškino, kad pareiškėjas prašymą dėl išleidimo į laidotuves pateikė likus mažiau nei 24 valandoms iki išvykimo.
Seimo kontrolieriaus nuomone, tokį argumentą galima vertinti kaip neesminį, kadangi  buvo nežymiai pavėluota pateikti prašymą nurodytu terminu (prašymas pateiktas likus 22 valandoms iki laidotuvių), ir tai pataisos namų pareigūnams nebuvo kliūtis objektyviai įvertinti šią situaciją ir priimti humanišką sprendimą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjo prašymas buvo grindžiamas svarbia priežastimi ir pagrįstas jo tėvo pristatytu į Šiaulių TI motinos mirties liudijimu, kaip to reikalauja teisės aktai.

Kitas argumentas, kurį pareigūnas nurodė tarnybiniame pranešime ir kuriuo remiantis pareiškėjas nebuvo išleistas į motinos laidotuves, buvo grindžiamas tuo, jog Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-06-17 įsakymu pateiktose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 12, metu, patvirtintose Nr. V-167“, 15 p., kuriame nurodoma, kad iki atskiro Kalėjimų departamento direktoriaus nurodymo laisvės atėmimo vietų įstaigose neorganizuoti nuteistųjų ir suimtųjų ilgalaikių pasimatymų ir išvykų į namus.

Tačiau pareiškėjas ir neprašė jo išleisti išvykti į namus, bet prašė išvykti į motinos laidotuves. Pažymėtina, jog šis Kalėjimų departamento įsakymas yra rekomendacinio pobūdžio, suteikiantis pareigūnams galimybę įvertinti kiekvieną situaciją individualiai ir (ypač artimojo mirties atveju) leidžiantis  priimti humanišką sprendimą.

Tai pat iš Seimo kontrolieriui pateiktos informacijos paaiškėjo, kad pareigūnas, priimdamas sprendimą neišleisti pareiškėjo į jo motinos laidotuves, nevertino ir kitų aplinkybių, kaip tai nustatyta Bausmių vykdomo kodekso 105 straipsnyje (sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo išvykti už pataisos įstaigų ribų dėl artimojo giminaičio mirties, vertinama nuteistojo asmenybė, elgesys bausmės atlikimo metu, kokia bausmės dalis atlikta). Pateiktoje skundo tyrimo medžiagoje nėra duomenų, jog pareigūnas būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kuriais būtų buvę siekiama objektyviai įvertinti pareiškėjo asmenybę.

Seimo kontrolierius padarė išvadą, kad pareigūnas, vienasmeniškai priimdamas sprendimą neišleisti pareiškėjo į motinos laidotuves, tinkamai neįvertino visų aplinkybių bei nesivadovavo teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais, rėmėsi tik formaliais kriterijais, kurie, Seimo kontrolieriaus nuomone, nėra esminiai priimant neigiamą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu. Dėl to pareiškėjas patyrė nepatogumų, asmeninio pobūdžio išgyvenimų, jo teisė vykti į motinos laidotuves buvo suvaržyta labiau nei buvo būtina.

Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą, ypač susijusį su jautriu nuteistojo teisių klausimu, būtina ne tik formaliai vadovautis teisės aktų reikalavimais, bet ir protingumo bei humanizmo principais.

Seimo kontrolierius Šiaulių TI direktoriui rekomendavo imtis priemonių, kad poilsio ir švenčių dienomis dirbančių Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų, atsakingų už suimtųjų (nuteistųjų) prašymų dalyvauti sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio laidotuvėse ar aplankyti juos dėl sunkios ligos, gresiančios gyvybei, dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę turtinę žalą suimtajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams priėmimą, sprendimai atsisakyti tenkinti nuteistųjų prašymus būtų priimami pagal teisės aktų reikalavimus bei vadovaujantis humanizmo principu.

Nuotrauka: pexels.com

Susijusios naujienos