Dėl naujo koronaviruso (COVID-19) pandemijos viso pasaulio valstybės buvo išbandytos kaip niekad anksčiau, ypač Europoje. Virusui sparčiai plintant, vyriausybės ėmėsi plačių ir griežtų priemonių šiam plitimui sumažinti, užkirsti kelią sveikatos priežiūros sistemų griūčiai ir gyvybėms išgelbėti. Imantis numatytų priemonių turi būti atsižvelgiama į visas žmogaus teises, nes jos gali padėti mums įveikti šį visuomenės sveikatos iššūkį ir kartu apsaugoti savo orumą bei demokratines laisves.
Mes, Europos nacionalinės žmogaus teisių institucijos (NŽTI), stebėjome savo valstybių reakciją nuo pandemijos pradžios, patardamos savo šalių vyriausybėms ir parlamentams dėl žmogaus teisių standartų bei informuodamos visuomenę apie jos teises šios krizės metu. Ir toliau tęsime šią veiklą atskirai ir kartu vykdydamos savo įgaliojimus pagal JT Paryžiaus principus, kurie įpareigoja skatinti ir ginti žmogaus teises.
Visos Europos valstybės, nepriklausomai nuo to, ar jos yra Europos Tarybos, ar Europos Sąjungos narės, įsipareigojo užtikrinti žmogaus teises, demokratiją ir teisinės valstybės principus, taip pat ir pagal Europos žmogaus teisių konvenciją, ES pagrindinių teisių chartiją ir JT sutartis. Mes reikalaujame solidarumo visuose lygmenyse, kad būtų laikomasi šių standartų ir tai padėtų mums įveikti pandemiją, išliekant ištikimiems savo demokratinėms vertybėms.
Žmogaus teisių ir toliau reikia laikytis, net kai valstybė paskelbia nepaprastąją padėtį arba nukrypsta nuo savo įsipareigojimų žmogaus teisių srityje. Valstybės gali nukrypti nuo nustatytų žmogaus teisių normų tik tiek, kiek tai yra absoliučiai būtina, bei privalo laiku pranešti apie savo ketinimą tai padaryti. Tačiau yra visiškai neleistina nukrypti nuo kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir diskriminacijos draudimo.
Naudojamos priemonės turi turėti teisinį pagrindą, būti proporcingos ir ribotos trukmės. Sprendimai turi būti reguliariai persvarstomi, iš naujo suderinant su jais susijusias teises, ypač todėl, kad šie sprendimai yra priimami turint ribotas žinias apie virusą, taip pat sąlygas, kuriomis jis gali būti mirtinas, esant gydymo ir vakcinacijos trūkumui bei nepakankamam tyrimų ir apsaugos priemonių skaičiui. Susidarius tokiam neaiškiam kontekstui nutinka taip, kad kuo ilgiau trunka žmogaus teisių apribojimai, tuo didesnį neigiamą poveikį jie daro. Valstybės turi suprasti, kad tai, kas yra proporcinga pandemijos pradžioje, po tam tikro laiko gali tapti neproporcinga, ir tokiu atveju taikoma priemonė turėtų būti švelninama arba panaikinama.
Vyriausybės taikomos priemonės, reaguojant į COVID-19, turi ginti visų žmonių teises ir negali būti diskriminacinės. Priemonių poveikis tam tikrų grupių, įskaitant moteris, pagyvenusius žmones, neįgaliuosius, vaikus, migrantus, prieglobsčio prašytojus ir skurde arba benamystėje gyvenančius žmones, žmogaus teisėms turi būti iš anksto įvertintas. Jei tokioms grupėms priklausantys žmonės patiria neproporcingą taikomų priemonių poveikį, reikia imtis švelninimo priemonių. To reikalaujama dėl diskriminacijos draudimo.
Gindamos visų žmonių teises, valstybės turi tinkamai reaguoti į pažeidžiamumo atvejus, kuriuos sukelia arba sustiprina jų taikomos priemonės. Pažeidžiamos grupės gali būti moterys ir vaikai, susidūrę su smurtu namuose dėl komendanto valandos įvedimo ir perpildymo prieglaudose; benamiai, negalintys patekti į nakvynės vietą; migrantai, negalintys savarankiškai izoliuotis dėl apribojimų priėmimo centruose; žmonės, esantys ilgalaikėje globoje arba ligoninėse, kenčiantys dėl psichinės sveikatos problemų, susijusių su vizitavimo draudimais, bei skurde gyvenantys vaikai, negalintys mokytis nuotoliniu būdu arba neturintys mokymuisi reikalingos vietos.
Kadangi COVID-19 pandemija ir vyriausybių reakcija į ją daro didelį poveikį visiems žmonėms ir jų teisėms, būtinos dažnos viešos diskusijos ir konsultacijos. Valstybė privalo visiškai užtikrinti žiniasklaidos laisvę bei saugią erdvę pilietinei visuomenei ir žmogaus teisių gynėjams vykdyti savo veiklą. Tai yra priemonės, leidžiančios visuomenei jausti, kad jų vyriausybės priima visiems naudingus sprendimus, ypač šiuo didelio netikrumo laikotarpiu. Priemonės taip pat turėtų būti perduodamos aiškiais ir visiems prieinamais būdais, siekiant užtikrinti, kad visi žmonės, įskaitant žmones su negalia ir etnines bei kalbines mažumas, galėtų dalyvauti viešose diskusijose.
6. Parlamentai privalo reikalauti, kad vyriausybės atsiskaitytų
Atsižvelgiant į tai, kad visais įstatymais ir vykdomaisiais aktais turi būti gerbiamos žmogaus teisės, parlamentai turėtų reguliariai vertinti COVID-19 priemonių poveikį žmogaus teisėms, be kita ko, pasinaudodami turimomis opozicijos galiomis (pagal kiekvienos valstybės konstitucinę struktūrą), kad būtų užtikrinta veiksminga parlamentinė priežiūra. Parlamentas neturi perduoti savo atsakomybės vyriausybei ir vyriausybė neturi trukdyti parlamentui vykdyti įstatymų leidėjo ir jų įgyvendinimo? priežiūros vykdytojo funkcijų.
Krizės metu vyriausybės ir parlamentai turėtų būti ypač budrūs saugant teismų sistemos nepriklausomumą tam, kad teismai galėtų tikrinti įstatymus ir jų įgyvendinimą, kad būtų laikomasi žmogaus teisių. Sąžiningos procedūros ir teismo sprendimų vykdymas taip pat yra esminiai elementai, padedantys užtikrinti teisių ir laisvių apsaugą krizės metu.
Jei dėl COVID-19 yra taikomi susirinkimo laisvės apribojimai, visišką draudimą reikia greitai keisti kitomis priemonėmis, kurios leistų pasiekti tą patį tikslą. Jei yra imamasi stebėjimo priemonių, siekiant kovoti su tolesniu COVID-19 plitimu, jos turėtų nepažeisti kiekvieno asmens teisės į privatumą. Kol galioja tokie demokratinių teisių apribojimai, vyriausybės turėtų vengti priimti sprendimus ginčytinose srityse arba skelbti rinkimus. Jei yra numatomi rinkimai, parlamentai turėtų įsitikinti, kad opozicinės partijos turi vienodas galimybes pasiekti žmones, kad rinkimų įstatymai nėra keičiami (nebent jų pakeitimui pritaria parlamentinė opozicija) ir rinkėjai iš tikrųjų gali dalyvauti rinkimuose.
Siekdamos kovoti su COVID-19, valstybės turi bendradarbiauti su NŽTI. Būdamos valstybės įgaliotomis nepriklausomomis, pliuralistinėmis institucijomis, mes stebime ir teikiame patikimas konsultacijas apie valstybės priemonių poveikį žmogaus teisėms. Dėl savo patirties tarptautinių žmogaus teisių standartų srityje mes turime puikias galimybes patarti dėl žmogaus teisių nukrypimų teisėtumo. Mes taip pat nagrinėjame asmenų skundus ir bendradarbiaujame su pilietine visuomene bei žmogaus teisių gynėjais, siekdami, kad visų nukentėjusių asmenų, įskaitant pažeidžiamiausius, balsai būtų išgirsti, pavyzdžiui, teikdami ataskaitas nacionalinėms ir tarptautinėms institucijoms.
Pagarba žmogaus teisėms COVID-19 pandemijos metu reikalauja solidarumo visuose lygmenyse. Valstybėse kovos su pandemija priemonės turi būti pagrįstos visų žmonių įsitikinimu, kad jie privalo užkirsti kelią viruso plitimui, o valstybės savo ruožtu turi padėti tiems, kuriems gresia didžiausias pavojus. Kadangi pandemija neturi sienų, valstybės turi dėti pastangas tarpusavyje bendradarbiaudamos, o Europos Taryba ir Europos Sąjunga turi viena kitą palaikyti, kad padėtų valstybėms suderinti savo veiksmus su žmogaus teisų reikalavimais. Ši pandemija yra valstybių įsipareigojimo žmogaus teisėms išbandymas. Tai yra Europos Tarybos, kaip Europos sąžinės, ir Europos Sąjungos išbandymas, siekiant išsiaiškinti, ar tai iš tikrųjų yra valstybių bendruomenė, kuri remiasi bendromis vertybėmis ir pagrindinėmis teisėmis. Kaip Europos NŽTI, mes esame įsipareigoję skatinti ir ginti žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę bei esame pasirengę solidarizuotis su visais, kad žmogaus teisės per šią krizę ir jai pasibaigus būtų sustiprintos.
Susijusios naujienos

Ką daryti nukentėjus nuo neapykantą kurstančios kalbos ar neapykantos nusikaltimo?

Aknystos socialinės globos namuose – pakartotinis Seimo kontrolierių įstaigos patikrinimas
