Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius konstatavo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau vadinama – NŽT) išduodama Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme numatytas pažymas, turi įgyvendinti ne tik šiame įstatyme nustatytus tikslus (pvz.: užkirsti kelią žemės ūkio paskirties žemės spekuliacijai ir išsaugoti tradicines ūkininkavimo formas), bet ir derinti atskirų asmenų interesus: žemės sklypo savininko interesą parduoti turtą naudingiausiu sau būdu ir asmens, kuriam įstatymu suteikta pirmumo teisė, interesą parduodamą turtą įsigyti. Taip savo sprendime yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Seimo kontrolierius nustatė, kad nei Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo, nei Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto NŽT direktoriaus 2014 m sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-5 (toliau vadinama – Aprašas), nuostatos nereglamentuoja, kada NŽT pranešimas apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir kt., siunčiamas registruotu paštu (toliau vadinama – siunta), yra laikomas gautu, jeigu siuntos nepavyksta įteikti adresatui: nuo pranešimo apie adresato vardu gautą siuntą pristatymo ar nuo siuntos atsiėmimo dienos.
Praktikoje, nesant aiškaus teisinio reglamentavimo, kyla ginčų dėl terminų skaičiavimo, o žemės sklypų savininkai, suinteresuoti parduoti savo žemės sklypus, reiškia pagrįstus skundus.
Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį į Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą, taip pat į šiame įstatyme įtvirtintus aiškumo, sistemiškumo principus.
Seimo kontrolierius akcentavo, kad Konstitucinis Teismas ne kartą savo nutarimuose yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, t. y., kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios.
Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Seimo kontrolierių įstatyme įtvirtintais Seimo kontrolierių veiklos tikslais: ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms, – Seimo kontrolierius Nacionalinei Žemės tarnybai rekomendavo spręsti klausimą dėl Aprašo papildymo, nustatant, nuo kada registruota siunta yra laikoma gauta, jeigu siuntos nepavyksta įteikti adresatui (pvz., adresatas yra išvykęs) ir jam yra pristatytas Lietuvos pašto pranešimas apie adresato vardu gautą registruotą siuntą, t. y. nuo pranešimo apie adresato vardu gautą siuntą pristatymo adresatui dienos ar nuo siuntos atsiėmimo dienos.
Nuotrauka: pexels.com
Susijusios naujienos

Ką daryti nukentėjus nuo neapykantą kurstančios kalbos ar neapykantos nusikaltimo?

Aknystos socialinės globos namuose – pakartotinis Seimo kontrolierių įstaigos patikrinimas
