Migracijos skyriai turi būti aktyvūs ir padėti asmenims tinkamai įgyvendinti savo teises

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas išnagrinėjo skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus (toliau vadinama ir – Kauno AVPK Migracijos skyrius) pareigūnų veiksmų, sprendžiant užsieniečio paso išdavimo bei ilgalaikio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo klausimus.

Seimo kontrolierius konstatavo, kad viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero viešojo administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas reiškia viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant viešąjį administravimą, t. y., elgtis rūpestingai ir atidžiai, padėti asmenims įgyvendinti savo teises, tinkamai veikiant pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus.

Taip pat pažymėjo, kad migracijos klausimai ir su jais susijusios procedūros yra pakankamai sudėtingos, asmeniui numatančios įvairius įsipareigojimus ir reikalavimus, todėl viešojo administravimo subjektas (šiuo atveju – Kauno AVPK Migracijos skyrius) turi būti aktyvus ir padėti asmenims tinkamai įgyvendinti savo teises, suteikiant visokeriopą pagalbą.

Kauno AVPK Migracijos skyriaus atsakyme pareiškėjui paaiškinama, jog teisės aktai nenumato galimybės, užsieniečiui nepateikus galiojančio kelionės dokumento, pakeisti jo turimą ilgalaikį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejį, kai yra nagrinėjamas asmens prašymas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Taigi pareigūnai nurodė, jog teisės aktai nenumato kito pareiškėjui iškilusios problemos sprendimo būdo – tik galimybę kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, nors realiai pareiškėjas tokio siekio ir neturi.

Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį, kad Kauno AVPK pareigūnai, nustatę teisinio reglamentavimo trūkumus, trukdančius pareiškėjui įgyvendinti savo teisę pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, ir veikdami pagal gero viešojo administravimo (atsakingo valdymo) principą, turėjo imtis aktyvių veiksmų, t. y., kreiptis į atsakingas institucijas (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Migracijos departamentą ar Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl teisės aktų tobulinimo, tačiau to padarė.

Todėl Seimo kontrolierius konstatavo, kad, nors Kauno AVPK Migracijos skyriaus pareigūnai raštu pareiškėjui atsakė pagal jo kreipimųsi turinį, tačiau nesiimdami aktyvių veiksmų dėl galimo teisinio reglamentavimo tobulinimo nepakankamai vadovavosi gero viešojo administravimo principu.

Seimo kontrolierius atkreipė Migracijos departamento (reng. past. šiuo metu teritoriniai Migracijos skyriai yra pavaldūs ne Kauno AVPK, o Migracijos departamentui) direktorės dėmesį į tai, kad teritoriniai Migracijos skyriai, kaip dažniausiai susiduriantys su realiomis teisės taikymo problemomis, turėtų veikti proaktyviai ir informuoti valstybės politiką migracijos srityje formuojančias bei ją įgyvendinančias institucijas apie galimas teisinio reguliavimo spragas.

Neretai Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys pareiškėjo pateikiamo užsieniečio registracijos pažymėjimo nelaiko asmens tapatybės dokumentu, todėl atsisako suteikti jo pageidaujamas paslaugas. Pareiškėjas nurodė, kad ypač daug problemų kasdieniame gyvenime jam kelia tai, kad jis negali naudotis Lietuvos Respublikoje veikiančių bankų paslaugomis.

Anot Migracijos departamento pareigūnų, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau vadinama ir – Įstatymas) 2 straipsnio 30 dalis nustato, kad užsieniečio registracijos pažymėjimas – dokumentas, kuriuo patvirtinama užsieniečio teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir, jeigu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka užsieniečio asmens tapatybė nustatyta, – šio užsieniečio asmens tapatybė. Kadangi pareiškėjo asmens tapatybė yra nustatyta, Migracijos departamento nuomone, užsieniečio registracijos pažymėjimas patvirtina ir jo asmens tapatybę. Dėl šios priežasties pareiškėjui neturėtų kilti problemų su Lietuvos Respublikos fiziniais ir juridiniais asmenimis dėl užsieniečio registracijos pažymėjimo, kaip galimai netinkamo jo asmens tapatybės dokumento. Ši informacija buvo nurodyta ir pareiškėjui pateiktuose atsakymuose.

Seimo kontrolierius nustatė, kad dauguma pareiškėjo kreipimųsi, įskaitant ir kreipimusis dėl užsieniečio registracijos pažymėjimo, Migracijos departamente buvo gauti ir išnagrinėti po 2020 m. sausio 1 d., t. y., jau įsigaliojus 2020 m. sausio 1 d. Įstatymo 2 straipsnio 30 punkto pakeitimams, kuriuose tiesiogiai įtvirtinta, kad užsieniečio registracijos pažymėjimas patvirtina užsieniečio teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir teisę dirbti (kai tokia teisė įgyjama), tačiau nepatvirtina asmens, šiuo atveju – pareiškėjo, tapatybės.

Dėl šios priežasties Migracijos departamento išaiškinimai pareiškėjui, kad pagal teisės aktų nuostatas jo turimas užsieniečio registracijos pažymėjimas patvirtina jo tapatybę, yra nepagrįsti ir prieštarauja Įstatymo nuostatoms. Taip pat Migracijos departamento išdėstytą poziciją paneigė ir Seimo kontrolieriui pateikta Lietuvos banko kompetentinga nuomonė.

Kompetentingo subjekto pastebėjimai leido Seimo kontrolieriui pagrįstai manyti, kad Lietuvos Respublikoje veikiantys bankai ir kitos finansinės įstaigos pareiškėjo pateikiamo užsieniečio registracijos pažymėjimo nelaikytų asmens tapatybės dokumentu, o tai atimtų pareiškėjo galimybes naudotis jų paslaugomis, t. y., atsidaryti banko sąskaitą, į kurią galėtų būti mokamas darbo užmokestis, įgyti banko kortelę, gauti gyvenimui reikalingas pinigų perlaidas iš artimųjų, esančių užsienyje, ir t. t.

Kartu tai leido manyti, kad dėl užsieniečio registracijos pažymėjimo, kaip netinkamo asmens tapatybės dokumento, pareiškėjas galėjo atsidurti nepalankioje padėtyje ir kitose svarbiose kasdienėse situacijose. Kaip kad nurodyta skunde, pareiškėjui galėjo būti atsisakyta parduoti jam reikalingus receptinius vaistus, sudaryti su juo darbo ar kitą sutartį, suteikti notaro paslaugas ir kt.

Seimo kontrolierius Migracijos departamento direktorei rekomendavo apsvarstyti galimybę inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kurie nustatytų, kad užsieniečio registracijos pažymėjimas yra laikomas asmens tapatybės dokumentu, ir imtis kitų priemonių, kurios užtikrintų prieglobsčio prašytojų, dėl objektyvių priežasčių negalinčių pateikti galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, teises gauti Lietuvos Respublikoje fizinių ir juridinių asmenų teikiamas paslaugas, kai tam yra reikalingas galiojantis asmens tapatybės dokumentas.

Nuotrauka pexels.com