2023 m. kovo 7 d.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pristatyta ataskaita apie Orhuso konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje

Ketvirtadienį Seimo kontrolierė Erika Leonaitė kartu su vyresniąja patarėja ir Žmogaus teisių biuro atstovais dalyvavo susitikime su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininke ir teisėjais kuriems buvo pristatytas atliktas tyrimas apie Konvencijoje dėl teisės gauti informaciją apie aplinką, dalyvauti priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (Orhuso konvencijoje) įtvirtintos teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais, pristatytos atsakingoms valstybės institucijoms skirtos  rekomendacijos ir šių institucijų pozicija dėl rekomendacijų įgyvendinimo.

Pagal Orhuso konvencijos nuostatas Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti, kad reikalavimai asmenims, siekiantiems pasinaudoti teise kreiptis į teismus aplinkos klausimais, būtų priimtini pagal Orhuso konvenciją, tai yra, kad jais būtų ne iš esmės suvaržyta teisė kreiptis į teismus, o atvirkščiai, užtikrintos plačios galimybės šią teisę įgyvendinti.

Pristatydama ataskaitą Seimo kontrolierė Erika Leonaitė akcentavo, kad teisė kreiptis į teismus aplinkos klausimais yra svarbi aplinkosauginės demokratijos dalis. Vis dėlto, Lietuvoje nėra tinkamai užtikrinama, kad visuomenei būtų prieinama aktuali, aiški ir išsami informacija apie teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais įgyvendinimo procedūras, o tai gali ne tik turėti įtakos tam, kad visuomenė turi mažai žinių apie teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais realizavimo ribas, galimybes ir tvarką Lietuvoje, bet ir sudaryti kliūtis veiksmingai pasinaudoti Orhuso konvencijoje numatytomis teisėmis. Taip pat aptarta ataskaitoje pateikta rekomendacija tobulinti teisinį reguliavimą, siekiant aiškiau apibrėžti, kokiais atvejais organizacijos laikytinos suinteresuota visuomene, galinčia kreiptis į teismus aplinkos klausimais.

Atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos poziciją, kad teisinio reguliavimo pokyčiai nėra reikalingi, nes pagal Orhuso konvenciją prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą ir teisinį aiškumą užtikrina teismai, savo praktikoje nuosekliai plėtodami teisės aktuose įtvirtintus suinteresuotos visuomenės apibrėžimus, susijusias sąvokas ir pagal nustatytas faktines aplinkybes konstatuodami, ar konkrečiu atveju visuomenė laikytina pakankamai suinteresuota, Seimo kontrolierė LVAT teisėjų domėjosi, ar plėtojant dialogą su Teisingumo ministerija visgi reikėtų siekti teisinio reguliavimo tobulinimo. 

Seimo kontrolierė savo tyrime yra pastebėjusi, kad suinteresuota visuomenė turi teisę aplinkos srities klausimais teisme ginti pažeistas subjektines teises, viešąjį interesą įstatymuose nustatyta tvarka, taip pat prašyti ištirti, ar su aplinka susijęs norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, tačiau Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžta, koks suinteresuotumas yra laikomas pakankamu ir kas laikytina aplinkos skatinimo veikla, o Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymo ribos nėra aiškiai atskirtos. Todėl siekiant užtikrinti, kad suinteresuotos visuomenės, ir ypač aplinkos srityje veikiančių viešųjų juridinių asmenų, galimybės kreiptis į teismus aplinkos klausimais nebūtų varžomos nepagrįstai, Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalyje įvardytas pakankamo suinteresuotumo kriterijus ir kokios nors teisės pažeidimas, taip pat Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje minimi kriterijai, Lietuvos Respublikos teisėje turėtų būti aiškiai apibrėžti, tuo pačiu užtikrinant, kad šie kriterijai (sąlygos) neprieštarautų Orhusoonvencijoje numatytiems siekiams.

Teismams sprendžiant, ar juridinis asmuo laikytinas suinteresuota visuomene nagrinėjamos bylos kontekste, yra vertinama aplinkybių, įrodymų visuma. Vis dėlto, ataskaitoje pateikti teismų praktikos pavyzdžiai atskleidė, kad Orhuso konvencijos ir su ja susijusios Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos aiškinamos ne visada vieningai, neretai pareiškėjams teisę kreiptis į teismą pavyksta apginti tik aukštesnės instancijos teisme. Kartu pažymėta, kad teismų praktika palaipsniui keičiasi ir formuluojama suinteresuotos visuomenės teisių užtikrinimo bei deramo Orhuso konvencijos nuostatų įgyvendinimo linkme. Anksčiau LVAT nagrinėtose bylose buvo nereti atvejai, kada juridiniai asmenys, siekę ginti viešąjį interesą aplinkos srityje, nepagrįsdavo savo suinteresuotumo, tai yra nenurodydavo konkrečių aplinkybių, patvirtinančių jog jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, ir dėl to nebūdavo laikomi suinteresuota visuomene, turinčia teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais. Tačiau pastaraisiais metais viešiesiems juridiniams asmenims (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, pavyksta realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo aplinkos srityje, nepriklausomai nuo jų turimo asmeninio suinteresuotumo tuo pačiu klausimu.

 

Susijusios naujienos