2018 m. rugsėjo 15 d.

Konferencijoje „Translyčių asmenų teisių užtikrinimas: teisingos pusiausvyros paieškos“ dėmesys EŽTT teismo sprendimo įgyvendinimo problemoms

Diskusijoje buvo kalbėta apie tai, kad tarptautiniai standartai translyčių asmenų apsaugos srityje itin aukšti, o 2018 metais Pasaulio sveikatos organizacija tarptautinėje ligų klasifikacijoje pašalino transseksualumą iš psichikos ligų sąrašo ir įtraukė translytiškumą tarp būklių, susijusių su asmens seksualine sveikata. Teisė į lytinę tapatybę vis plačiau pripažįstama ir užsienio valstybėse.

Pastebėdamas, kad Lietuvoje translytiškumo klausimas vis dar yra vertinamas nevienareikšmiškai ir mūsų visuomenėje kelia aštrias diskusijas, A. Normantas pastebėjo, kad Lietuva įsipareigojo gerbti žmogaus teises, prisiimdama tarptautinius įsipareigojimus, o Konstitucijoje įtvirtino pagarbos žmogui, jo orumui bei draudimo diskriminuoti principus, todėl  EŽTT sprendimo neįgyvendinimas apsunkina šių asmenų teisių įgyvendinimą.

Lietuvoje Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje L. prieš Lietuvą, kuriuo nustatytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas dėl neužtikrintos galimybės įgyvendinti Civiliniame kodekse numatytą teisę pakeisti lytį, nevykdomas daugiau nei dešimtį metų, kiek tai susiję su teisėkūros iniciatyvomis, kuriomis siekiama sureguliuoti translyčių asmenų lytinės tapatybės pripažinimo ar medicininių paslaugų prieinamumo klausimus. 

Šiuo renginiu, kuriame dalyvavo Lietuvos ir užsienio žmogaus teisių ekspertai, ombudsmenai, Lietuvos teisėjai, nevyriausybinių organizacijų ir akademinės bendruomenės atstovai, buvo siekiama plėtoti geresnį supratimą apie translyčių asmenų apsaugos standartus, valstybės pareigas ir būtinas garantijas šiuo požiūriu, kartu panagrinėti, kokiose srityse ir dėl kokių aspektų valstybė vis dar turi diskreciją nustatyti galimą translyčių asmenų apsaugos apimtį.

Susijusios naujienos