2020 m. lapkričio 26 d.

Įstatymo dėl smurto artimoje aplinkoje pataisos atkreipė Seimo kontrolieriaus dėmesį

Seimo kontrolieriui Augustinui Normantui Įstatymo dėl smurto artimoje aplinkoje projektas sukėlė rimtų abejonių dėl jame sukuriamų galimų prielaidų suvaržyti žmogaus teises ir laisves. Be kita ko, paprašytas bendrai įvertinti šio įstatymo projektą, Seimo kontrolierius neslėpė apmaudo, jog daugelį įstatymo projekte įtvirtintų nuostatų yra tikslinga vertinti kaip neatitinkančias lygiateisiškumo principo reikalavimų, netikslingas bei perteklines, dar daugiau – diskriminuojančias ne tik moteris, bet ir LGBT bendruomenės narius.

Pastebėtina, jog projekte nurodoma įstatymo paskirtis – siekti ginti kiekvieną asmenį nuo smurto artimoje aplinkoje bei moteris nuo smurto prieš moteris artimoje aplinkoje. Vertindamas tai, Seimo kontrolierius teigia, kad įstatymo projekte pateiktų formuluočių lingvistinė ir loginė interpretacija suponuoja, jog ydingai yra išskiriamos viso labo dvi žmonių kategorijos (asmenys ir moterys), todėl darytina išvada, kad moterys, dėl projekto aiškinamajame rašte neįvardintų priežasčių, nėra laikomos asmenimis, o tai, Seimo kontrolieriaus vertinimu, iš esmės nėra etiška ir nesuderinama su pagarba moterims bei jų orumui.

„Įstatymo projekte siūlant įtvirtinti sąvoką „smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje“ siekiama pripažinti visame pasaulyje, kartu ir Lietuvoje, egzistuojančią lyčių nelygybę, kurios pasekmė neretai yra smurtas artimoje aplinkoje. Vis dėlto siūlomas įstatymo nuostatų pakeitimas pats savo turiniu kelia abejonių dėl jo atitikties asmenų lygybės prieš įstatymą principui. Siūlomos įstatymo sąvokos ir jų apibrėžtys žmogaus teisių ir laisvių prasme nėra būtinos tam, kad moteris, kaip ir bet kuris kitas fizinis asmuo, būtų laikoma asmeniu, turinčiu teisę į apsaugą ir garantijas“, – pastebi Seimo kontrolierius Augustinas Normantas.

Seimo kontrolierius nekvestionuoja, kad smurtą artimoje aplinkoje moterys patiria dažniau nei vyrai, kadangi net apie 80 procentų smurto aukų yra moterys, bei pripažįsta, kad smurtas prieš moteris – sunkus žmogaus teisių pažeidimas. Vis dėl to, vertindamas projektu siūlomus pakeitimus, abejoja, ar vien tai, jog smurtą artimoje aplinkoje moterys patiria statistiškai dažniau, yra pakankamas objektyvus pagrindas teigti, kad moterys turi teisę į kitokias apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemones bei garantijas nei vyrai.

„Smurto artimoje aplinkoje aukomis gali tapti bet kuris asmuo, nepriklausomai nuo jo lyties, amžiaus, seksualinės orientacijos, turimos negalios arba kitokios jo padėties. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose kovos su smurtu artimoje aplinkoje priemones, artima aplinka turėtų būti suvokiama plačiai: tai ne tik asmenys, kuriuos sieja šeiminiai ryšiai, bet ir kiti asmenys, įskaitant toje pačioje gyvenamojoje vietoje gyvenančius žmones, ryšį palaikančias, bet kartu negyvenančias poras, nesusituokusias poras, homoseksualias poras“, – problemas vardija Seimo kontrolierius.

Seimo kontrolierius aiškina, kad LGBT bendruomenei priklausantys asmenys patiria tiek smurtą artimoje aplinkoje, tiek ir diskriminaciją dėl jiems neprieinamų pagalbos priemonių. Šios paslaugos ir apsauga LGBT nariams yra lygiai taip pat, kaip ir kitiems smurtą patiriantiems asmenims, būtinos, kad būtų užkirstas kelias ir tos pačios lyties porų smurto apraiškoms. Dėl tokio turimo išankstinio nusistatymo, jog smurto artimoje aplinkoje auka visuomet yra moteris ir tik vyras yra smurtautojas, nebus efektyviai sprendžiama vienos lyties partnerių galimo smurto artimoje aplinkoje problema.

Be įvardintų abejonę keliančių nuostatų, Seimo kontrolieriui susirūpinimą taip pat sukėlė ir pareigūnams suteikta teisė taikyti represines priemones (laikinas asmens iškėlimas iš gyvenamosios vietos, įpareigojimas nesilankyti smurtą patyrusio asmens gyvenamojoje vietoje ir kitos), kurių nesankcionuoja teismas. Seimo kontrolieriaus vertinimu, vien tai, kad pareigūnai pirmieji reaguoja į smurto artimoje aplinkoje atvejus, savaime negali būti pakankamas pagrindas suteikti jiems tokios apimties represinius įgaliojimus nedalyvaujant teismui. Be to, nėra aišku ir tai, kokiomis priemonėmis būtų užtikrinta smurtą patyrusių asmenų teisių ir laisvių apsauga bei išvengta pareigūnų piktnaudžiavimo.

Susijusios naujienos