Seimo kontrolierė Milda Vainiutė atliko tyrimą pagal pareiškėjo skundą dėl Kauno miesto savivaldybės pareigūnų galimai biurokratiškų veiksmų (neveikimo), kai pareiškėjui nebuvo pateiktas Kauno miesto savivaldybės mero Visvaldo Matijošaičio išsamus atsakymas į pareiškėjo merui adresuotą kreipimąsi bei nepateikti su tuo susiję dokumentai.
Savo skunde Seimo kontrolierei pareiškėjas prašė įvertinti Kauno miesto mero veiksmus piktnaudžiavimo ir biurokratizmo aspektu, kai, pareiškėjo įsitikinimu, meras sąmoningai nevykdė ar blogai vykdė įstatymus ar kitus teisės aktus. Mero netinkamą veikimą pareiškėjas siejo su visuomenės informavimo priemonėse paskelbta informacija apie, neva, mero išsakytą poziciją Kauno rajono savivaldybės teritorijos dalies prijungimo prie Kauno miesto savivaldybės klausimu. Pareiškėjo nuomone, meras viršijo jam teisės aktais suteiktus įgaliojimus, t. y. veikė ultra vires.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, veikimas ultra vires traktuotinas tik tokiais atvejais, kai nustatoma, jog atlikdamas tam tikrus veiksmus ar priimdamas atitinkamą teisės aktą viešojo administravimo subjektas veikė viršydamas savo kompetencijos ribas. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė jokių įrodymais pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad Kauno miesto meras atliko konkrečius veiksmus, kurie vadovaujantis piktnaudžiavimo sąvoka, laikytini netinkamais ir priimti viršijus mero įgaliojimus.
Akcentuotina, kad pareiškėjo nurodytos galimo mero piktnaudžiavimo aplinkybės buvo tik tariamos, t. y. pareiškėjas tik iškėlė hipotetinius klausimus dėl to, ar neplanuojama priimti neteisėtus sprendimus arba atlikti neteisėtus veiksmus, o jokių realių pagrindų, kurie būtų patvirtinę merą veikus ne pagal konkrečių įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas ir tuo pažeidus konkrečias pareiškėjo ar kitų asmenų teises, nebuvo nurodyta.
Iš pareiškėjo skundo turinio Seimo kontrolierei buvo galima daryti išvadą, jog pareiškėjas siekė, kad Seimo kontrolierė prevenciškai imtųsi ginti jo teises ir apsaugotų nuo hipotetinių jo teisių pažeidimų, merui galimai ateityje įgyvendinus viename iš Kauno miesto savivaldybės administracijoje vykusių pasitarimų išsakytą poziciją dėl dalies Kauno rajono savivaldybės teritorijos prijungimo.
Seimo kontrolierė akcentavo, kad mero galimai ketinami atlikti veiksmai minėtame procese privalo būti realūs (turėti tam faktinį pagrindą), nes tik tokiu atveju galima konstatuoti ir esamą realų, o ne hipotetinį pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Kaip savo jurisprudencijoje yra nurodęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pareiškėjo teisių pažeidimas nepagrindžiamas vien asmens subjektyvia nuomone dėl egzistuojančio jo teisių pažeidimo, nes privalu nurodyti kokios turimos teisės ir kokiu būdu jos buvo objektyviai pažeistos.
Todėl Seimo kontrolierė pažymėjo, kad konstatuoti veikimą ultra vires nėra pagrindo.
Seimo kontrolierė taip pat pastebėjo, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. T-394 „Dėl siūlymo keisti Kauno miesto savivaldybės teritorijos ribas“ buvo išreikšta ne tik mero, bet ir kitų savivaldybės tarybos narių nuomonė (pozicija) dėl siūlymo pakeisti Kauno miesto savivaldybės teritorijos ribas, prijungiant kai kurias Kauno rajono savivaldybės gyvenamąsias vietoves.
Akcentuota, kad, vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 2 dalies ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, kolegialios institucijos veiklos pagrindu priimtų sprendimų Seimo kontrolierė netiria ir nevertina.
Tačiau atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas savo hipotetinius teisių pažeidimus siejo su savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. T-394 įgyvendinimu, Seimo kontrolierė nurodė mananti, jog Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse, pagal jam savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme priskirtą kompetenciją, turėtų patikrinti bei įvertinti, ar minėtas savivaldybės tarybos neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams.
Seimo kontrolierės įsitikinimu, tokiu būdu būtų užtikrintas Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinto savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principo tinkamo įgyvendinimo/neįgyvendinimo pareiškėjo nurodytu atveju įvertinimas.
Nuotrauka: pexels.com
Susijusios naujienos

Ką daryti nukentėjus nuo neapykantą kurstančios kalbos ar neapykantos nusikaltimo?

Aknystos socialinės globos namuose – pakartotinis Seimo kontrolierių įstaigos patikrinimas
