Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Augustinas Normantas išnagrinėjo skundą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau ─ Šiaulių TI) suimtiesiems ribojamos teisės į gynybą, neužtikrinant galimybės neribotai susisiekti su advokatais.
Konstitucijos 31 straipsnyje yra nustatyta, kad asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą.
Konstitucinis Teismas, atskleisdamas šio straipsnio turinį, savo jurisprudencijoje konstatavo, jog asmens teisė į gynybą ir turėti advokatą yra absoliuti ir suponuojanti įstatymų leidėjo pareigą užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią teisę būtų reali.
Šiaulių TI administracija Seimo kontrolierių informavo, kad pareiškėjas turi teisę skambinti ir kalbėti telefonu kiekvieną dieną su giminaičiais ir kitais asmenimis, taip pat ir su advokatais, tačiau galiojantys teisės aktai (reglamentuojantys suimtųjų teisinę padėtį) neįpareigoja administracijos suimtiesiems suteikti galimybės skambinti advokatams ir kalbėti su jais telefonu ilgiau kaip 15 minučių.
Suimtųjų bendravimo su advokatais tvarka yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ taisyklėse (toliau vadinama – Taisyklės). Šiuose teisės aktuose suimtųjų teisė susitikti su savo gynėju, susitikimų skaičius ir trukmė neribojami. Tokia tvarka užtikrina suimtųjų nevaržomą bendravimą su advokatu susitikimų metu, vadinasi, ir realią teisę į gynybą.
Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, suimtieji neturi sąlygų bendrauti su gynėjais telefonu nekliudomai, kaip jie tai gali daryti susitikimų metu, nes skambučiai advokatui yra įskaitomi į bendrąjį suimtojo skambučių kiekį ir skambučio trukmė yra 15 min.
Seimo kontrolieriaus nuomone, toks teisinis reglamentavimas sudaro prielaidas nepagrįstai riboti nuteistųjų teisę į gynybą.
Taisyklių 39 punkte yra įtvirtinta, kad, atsižvelgdama į sudarytas sąlygas paskambinti telefonu, skambinančiųjų skaičių, pataisos pareigūnų vykdomas funkcijas, tardymo izoliatoriaus (pataisos įstaigos) administracija galėtų leisti suimtiesiems skambinti ir kalbėti telefonu dažniau.
Pažymėtina, kad teisę skambinti dažniau turi suteikti pataisos įstaigos administracija, t. y., suimtųjų teisės į advokatą (bendravimą su advokatu) tinkamas įgyvendinimas priklauso išimtinai nuo pareigūnų valios.
Seimo kontrolieriaus nuomone, kad tokiu atveju kyla realus pavojus, kad įstaigų pareigūnai galėtų piktnaudžiauti jiems suteikta diskrecija suteikti suimtajam teisę papildomai paskambinti / jos nesuteikti, suimtųjų teisę į gynybą paverčiant deklaratyvia ir neefektyvia; be to, keltinas klausimas, ar tokios pareigūnų diskrecijos egzistavimas neprieštarauja asmens teisės į gynybą prigimčiai, nes, kaip minėta, teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis.
Seimo kontrolierius Teisingumo ministerijai rekomendavo apsvarstyti galimybę inicijuoti galiojančio teisinio reglamentavimo pakeitimus taip, kad nebūtų ribojama suimtųjų teisė skambinti advokatui, t. y. galimybė įgyvendinti teisę į gynybą būtų reali.
Nuotrauka: pexels.com
Susijusios naujienos

Ką daryti nukentėjus nuo neapykantą kurstančios kalbos ar neapykantos nusikaltimo?

Aknystos socialinės globos namuose – pakartotinis Seimo kontrolierių įstaigos patikrinimas
