Per praėjusius metus Seimo kontrolierės iš viso gavo 2 401 fizinių ir juridinių asmenų kreipimusis, kurių pagrindu buvo pradėta nagrinėti 1 252 skundai dėl valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų pareigūnų veiksmų (ar neveikimo). Kas ketvirtame jų skųstasi dėl netinkamo institucijų funkcijų vykdymo, iki kelių mėnesių trunkančio vėlavimo pateikti atsakymą ar priimti sprendimą, formalių ir standartizuotų, prašomos informacijos nesuteikiančių atsakymų. Išnagrinėti skundai rodo, kad valstybės ir savivaldybių institucijose asmenų aptarnavimas ir jų problemų sprendimas neretai yra ne prioritetinė veikla.
„Vykdant Konstitucijoje ir įstatyme Seimo kontrolieriams priskirtas funkcijas, neišvengiamai tenka pamatyti egzistuojančias žmogaus teisių užtikrinimo ir įgyvendinimo problemas, kurias lemia įvairiausi veiksniai, pavyzdžiui, tai, kad kasdienėje institucijų veikloje nesivadovaujama žmogaus teisėmis grindžiamu požiūriu, taip pat pasireiškia išteklių stoka, teisės aktuose nustatytas painus ar konstitucinių bei tarptautinių žmogaus teisių apsaugos standartų neatitinkantis teisinis reguliavimas, neaiškiai apibrėžtos institucijų funkcijos ir kita“, – Seimo kontrolierių 2023 metų veiklos ataskaitos įžanginiame žodyje pažymi Seimo kontrolierė Erika Leonaitė.
Iš 2023 metais nagrinėtų kreipimųsi su valstybės institucijų pareigūnų veikla buvo susiję 910 skundų, o su savivaldos institucijų – 342 skundai.

Skunduose dėl valstybės institucijų ir joms pavaldžių įstaigų (jų pareigūnų) veiklos (neveikimo) dominavo nuteistųjų ir suimtųjų teisių užtikrinimo (34 proc.), tinkamo asmenų prašymų nagrinėjimo ir informacijos teikimo (24 proc.) ir aplinkos (8,5 proc.) klausimai.
Pareiškėjai, skųsdamiesi dėl savivaldybių institucijų ir joms pavaldžių įstaigų (jų pareigūnų) veiklos (neveikimo), prašymuose dažniausiai kėlė aplinkosaugos (26,5 proc.), netinkamo asmenų prašymų nagrinėjimo ir informacijos pagal prašymus teikimo (26 proc.), būsto administravimo priežiūros ir kontrolės (9 proc.), nuosavybės apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo (po 8 proc.) klausimus.

„Nors pavienio žmogaus neišnagrinėtas skundas ar prašymas gali atrodyti kaip nereikšminga smulkmena institucijos veiklos kontekste, tačiau aplaidūs pareigūnų veiksmai gali lemti, kad asmuo kurį laiką negaus jam priklausančios pensijos ar kitų išmokų, patirs nepagrįstus nuosavybės ar kitų teisių apribojimus, praras darbą. Be to, susidūrę su valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnų netinkamu funkcijų vykdymu, asmenys patiria neteisingumo jausmą, nusivilia konkrečia institucija, o tai mažina ir pasitikėjimą valstybe“, – ataskaitoje pastebi E. Leonaitė.
Aktualiausiais išlieka laisvės bausmę atliekančių nuteistųjų žmogaus teisių užtikrinimo klausimai
Didelę dalį gautų skundų, kaip ir ankstesniais metais, sudarė laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų skundai dėl galimybių užsiimti darbine veikla nebuvimo, buities sąlygų, galimybės palaikyti ryšius su artimaisiais ribojimų. Išnagrinėti skundai atskleidė atotrūkį tarp į resocializaciją orientuotų įstatymų nuostatų ir praktinės realybės.
Nagrinėjant nuteistųjų skundus Seimo kontrolierė E. Leonaitė akcentavo būtinybę vadovautis, be kita ko, humanizmo ir protingumo principais, taip pat laisvės atėmimo vietų įstaigų pareigą imtis aktyvių veiksmų, siekiant tinkamai įgyvendinti nuteistojo reintegracijos principą, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.
Daugėja besiskundžiančiųjų dėl teisių pažeidimų, susijusių su aplinkos apsauga ir teise į sveiką aplinką
2023 metais pastebėtas išaugęs skundų skaičius dėl su aplinkos apsauga ir teise į sveiką aplinką susijusių asmenų teisių pažeidimų. Šios srities skundai 2023 m. sudarė 12 proc. visų gautų skundų (2022 m. šie skundai atitinkamai sudarė 8 proc. iš visų gautų skundų).
Seimo kontrolierės pagal asmenų skundus ir savo iniciatyva tyrė klausimus, susijusius su netinkamu atliekų tvarkymu, sanitarinių apsaugos zonų nustatymu, leidžiamo triukšmo lygio neviršijimu, savavališkomis statybomis, neretai pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus. Atlikus tyrimus, pabrėžta būtinybė laikytis iš aplinkos apsaugos nuo kenksmingų poveikių imperatyvo kylančių reikalavimų, nekelti grėsmės aplinkai, žmonių ir visuomenės sveikatai, užtikrinti, kad nebūtų daroma žala aplinkai ir žmonių sveikatai.
Aktyviai prisidėta prie užsieniečių teisių užtikrinimo klausimų
Atsižvelgdama į tai, kad praėjusiais metais ir toliau buvo įgyvendinamos vadinamosios atsako į instrumentalizuotą migraciją priemonės, Seimo kontrolierė E. Leonaitė aktyviai pasisakė dėl kai kurių iš jų – neteisėtai sieną kirtusių asmenų apgręžimų be teisės pateikti prieglobsčio prašymą, taip pat be atrankos vykdomo dalies prieglobsčio prašytojų de facto sulaikymo iki šešių 5 mėnesių be jokio administracinio sprendimo – nesuderinamumo su tarptautiniais ir konstituciniais žmogaus teisių apsaugos standartais.
E. Leonaitė ne kartą pažymėjo, kad teisės prašyti prieglobsčio, teisės į laisvę, proporcingumo ar teisinės valstybės principų pažeidimų normalizavimas kelia grėsmę Lietuvos kaip demokratinės, žmogaus teises gerbiančios valstybės tapatybei. Šiais klausimais 2023 m. buvo teikta Seimo kontrolierės E. Leonaitės rašytinė nuomonė Konstituciniam Teismui, rengiantis bylos dėl neteisėto prieglobsčio prašytojų sulaikymo nagrinėjimui, taip pat pateikta nešališka pozicija Europos Žmogaus Teisių Teismo nagrinėjamoje byloje.
Atkreiptas dėmesys į žmogaus teisių pažeidimus laisvės apribojimo vietose
Vykdant kankinimų prevencijos mandatą 2023 m. buvo paskelbtos trys po patikrinimų parengtos ataskaitos dėl žmogaus teisių ir laisvių padėties skirtingo tipo laisvės apribojimo vietose – Alytaus, Marijampolės ir Pravieniškių 1-ajame kalėjime, Jurdaičių socialinės globos namuose ir VšĮ Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale.
„Vykdant Nacionalinio kankinimų prevencijos mandatą įsitikinta, kad kankinimų ir kitų žmogaus teisių pažeidimų užkardymo veikla yra svarbi ir ja pasiekiama teigiamų rezultatų: nustatoma įvairaus pobūdžio žmogaus teisių pažeidimų, apie kuriuos tiriant skundus nebuvo žinoma, atkreipiamas institucijų dėmesys į problemas, kurios gali lemti šiose institucijose laikomų asmenų teisių pažeidimus, skatinamas progresyvus, pagarbus požiūris, siekiant ilgalaikio tikslo – užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos laisvės apribojimo vietose laikomų asmenų teisės“, – ataskaitoje pažymi Seimo kontrolierė E. Leonaitė.
Institucijos į Seimo kontrolierių teikiamas rekomendacijas atsižvelgia
2023 metais Seimo kontrolierės iš viso (po skundų tyrimo ir tarpininkavimo atvejais) pateikė 1538 rekomendacijas.
Seimo kontrolierė E. Leonaitė daugiausia rekomendacijų pateikė dėl Teisingumo (372), Aplinkos (226), Vidaus reikalų (104), Sveikatos apsaugos (59) ir Socialinės apsaugos ir darbo (53) ministerijų ir jų valdymo sričiai priskirtų institucijų.
Seimo kontrolierė M. Vainiutė ir vėliau J. Miliuvienė 2023 m. daugiausia rekomendacijų pateikė Vilniaus miesto (178), Kauno miesto (33), Vilniaus rajono (25), Klaipėdos miesto (24) savivaldybėms ir joms pavaldžioms įstaigoms (14 pav.). Institucijų pateikta informacija apie Seimo kontrolierių rekomendacijų vykdymą siekė 98 proc.

Seimo kontrolierės rekomendacijomis atkreipė pareigūnų dėmesį į įstatymų arba kitų teisės aktų nesilaikymą, piktnaudžiavimą biurokratizmą arba žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus viešojo administravimo srityje; taip pat siūlė imtis priemonių, kad būtų pašalinti įstatymų arba kitų teisės aktų pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos.
Teikdamos rekomendacijas Seimo kontrolierės nuolat akcentuoja būtinybę skirti reikiamą dėmesį į institucijas besikreipiančių asmenų aptarnavimui, mažinti biurokratines kliūtis ir užtikrinti, kad prašymuose dėstomos problemos būtų sprendžiamos laiku.
Susijusios naujienos

Ką daryti nukentėjus nuo neapykantą kurstančios kalbos ar neapykantos nusikaltimo?

Aknystos socialinės globos namuose – pakartotinis Seimo kontrolierių įstaigos patikrinimas
