Tyrimo metu nustatyta, kad pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą suimtojo ar nuteistojopriėmimo į mokyklą klausimas po nuobaudos atlikimo yra sprendžiamas ne anksčiau kaip po vienerių metų. Dėl šios priežasties tyrimo metu buvo keliama abejonė, ar minėtuose teisės aktuose įtvirtintas teisės į mokslą ribojimas yra proporcingas? Atsižvelgiant į didelę mokslo naudą nuteistųjų taisymosi procesui, Seimo kontrolierius vertino, kad būtų tikslinga teisės aktuose įtvirtinti, kad suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo į mokymo įstaigą klausimas būtų sprendžiamas iš karto po drausminės nuobaudos atlikimo ir apsvarstyti galimybę suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių drausminę nuobaudą, teisę į mokslą užtikrinti alternatyviais būdais, taip sudarant jiems sąlygas lavintis bei įrodyti savo siekį keistis ir tobulėti.
Ištyrus aplinkybes paaiškėjo ir tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą nuteistieji neturi sąlygų bendrauti su gynėjais telefonu taip pat nekliudomai, kaip jie tai gali daryti susitikimų metu, nes skambučiai advokatui yra įskaitomi į bendrąjį nuteistojo skambučių kiekį. Todėl nagrinėjamos bylos kontekste kilo abejonių, ar dėl nustatyto teisinio reglamentavimo nėra supriešinamos nuteistųjų teisė telefonu palaikyti ryšius su artimaisiais ir teisė bendrauti su advokatu: dėl riboto skambučių skaičiaus nuteistojo, pasinaudojusio teise paskambinti artimiesiems, teisė paskambinti advokatui yra ribojama arba iš viso paneigiama.
Atsakydama į Seimo kontrolieriaus keliamus klausimus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nurodė, kad pasibaigus baudžiamajam procesui poreikis nuteistiesiems bendrauti su savo advokatu išnyksta arba žymiai sumažėja. A. Normantas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse yra užtikrinama ne tik įtariamojo ar kaltinamojo, bet ir nuteistojoteisė į gynybą. Taip pat Seimo kontrolierius pastebėjo, kad nuteistųjų teisės į advokatą įgyvendinimas priklauso išimtinai tik nuo pareigūnų valiossuteikiant nuteistajam papildomą skambutį. Tačiau tokios pareigūnų diskrecijos egzistavimas prieštarauja asmens teisės į gynybą prigimčiai, nes teisė turėti advokatą yra absoliuti: ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis.
Seimo kontrolierius A. Normantas, susirūpinęs atlikto tyrimo rezultatais, priminė, kad kiekvienas žmogus yra svarbus ir konstatavo, kad galimai nepagrįstai ribojamos teisės į mokslą ir teisės į advokatą pažeidimai yra pagrįsti. Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė rekomendacijas apsvarstyti galimybę įtvirtintą teisinį reglamentavimą taip, kad suimtųjų ar nuteistųjų teisės į mokslą ribojimas būtų proporcingas, o nuteistųjų teisė nevaržomai bendrauti su advokatu būtų užtikrinta ne tik susitikimų metu, bet ir telefonu. Seimo kontrolierius patikino, kad lauks priimtų sprendimų dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į ankščiau aptartas rekomendacijas, pateikimo.
Susijusios naujienos

Ką daryti nukentėjus nuo neapykantą kurstančios kalbos ar neapykantos nusikaltimo?

Aknystos socialinės globos namuose – pakartotinis Seimo kontrolierių įstaigos patikrinimas
