2021 m. vasario 22 d.

Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į teismą

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas išnagrinėjo skundą dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau vadinama – Kalėjimų departamentas) pareigūnų netinkamai nurodytos sprendimų apskundimo tvarkos.

Pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamento administraciją su skundais, nesutikdamas su Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos nutarimu jam paskirta nuobauda ir siekdamas  nuobaudos panaikinimo.

Kalėjimų departamento administracija į pareiškėjo skundus atsakė raštais, kuriuose pateikta informacija dėl skundų nagrinėjimo bei nurodyta raštų apskundimo tvarka – „Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau vadinama – BVK) 183  straipsnio nuostatomis, šis Kalėjimų departamento sprendimas per dvidešimt dienų nuo jo gavimo gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ Viename iš atsakymų nurodytas konkretus teismo pavadinimas – Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai įstatymų yra numatyta ikiteisminė tvarka vidinės administracinių aktų kontrolės sistemos pagrindu (tokie santykiai šiame kontekste sieja Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (toliau vadinama ir – Pravieniškių PN-AK) ir Kalėjimų departamentą) ir institucija, išnagrinėjusi ginčą ikiteismine tvarka, skundžiamą individualų aktą palieka nepakeistą, tiesiogines teisines pasekmes asmeniui sukelia pirminis individualus administracinis aktas; šiuo konkrečiu atveju – Pravieniškių PN-AK administraciniai aktai dėl nuobaudų skyrimo pareiškėjui.

Esant tokiai situacijai, asmens galimai pažeistos teisės teisme gali būti apgintos jam ginčijant tik tiesiogines pasekmes sukeliantį pirminį individualų administracinį aktą, t. y. Pravieniškių PN-AK nutarimus dėl skirtų nuobaudų.

Todėl pareiškėjo skundas turėjo būti paduotas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo (šiuo konkrečiu atveju – Pravieniškių PN-AK) buveinė, kas ir turėjo būti nurodyta Kalėjimų departamento raštuose, aiškinant atsakymų apskundimo tvarką.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytas reikalavimas, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant, ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas.

Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Tai gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą. Apskundimo tvarkos individualiame administraciniame akte nenurodymas (neišaiškinimas) gali būti laikomas priežastimi, objektyviai sukliudžiusia pareiškėjui laiku kreiptis į teismą.

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos informacijos paaiškėjo, kad pareiškėjas nesuprato Kalėjimų departamento administracijos pateiktuose atsakymuose nurodytos apskundimo tvarkos, jo skundas, pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nebuvo priimtas nagrinėti, išaiškinant, kad pareiškėjas turi kreiptis į kitą teisminę instituciją.

Todėl Seimo kontrolierius padarė išvadą, kad Kalėjimų departamento administracija nesuteikė tikslios informacijos apie apskundimo tvarką, ir asmens skundą pripažino pagrįstu.

Seimo kontrolierius Kalėjimų departamento direktoriui rekomendavo imtis priemonių, kad ateityje pareiškėjams pateikiamuose atsakymuose, informuojant apie atsakymų apskundimo tvarką, būtų nurodyti tokie duomenys, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant, ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas.

Nuotrauka: pexles.com

Susijusios naujienos