SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2023 m. gruodžio 20 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau ir – LKT) Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (toliau – Pravieniškių 2-asis kalėjimas) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su perkėlimu į atviro tipo bausmės atlikimo vietą (toliau – Skundas).

2. Pareiškėjas Skunde nurodo:

2.1. 2023 m. rugsėjo 19 d. Pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją su prašymu perkelti jį į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, tačiau 2023 m. rugsėjo 21 d. sulaukė neigiamo atsakymo;

2.2. 2023 m. spalio 5 d. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į LKT direktorių dėl Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijos neigiamo sprendimo, tačiau skundas buvo pripažintas nepagrįstu;

2.3. būdamas atviro tipo bausmės atlikimo vietoje Pareiškėjas galėtų dirbti nuotoliniu būdu, atitinka visus kriterijus ir galėtų būti perkeliamas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, tačiau jis yra neperkeliamas, tik todėl, kad yra užsienietis, nemoka lietuvių kalbos.

3. Pareiškėjas prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierė 2024 m. sausio 25 d. raštu Nr. 4D-2023/1-1261/3D-198 kreipėsi į LKT prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

LKT 2024 m. vasario 20 d. raštu Nr. 1S-1191 Seimo kontrolierę informavo:

4.1. „Informuojame, kad nuteistasis X (toliau – Pareiškėjas) į Lietuvos
kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (toliau – Pravieniškių 2-asis kalėjimas)
viršininką dėl perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą kreipėsi su 2023-09-19 prašymu Nr.
NPS-23-18754 (kopija pridedama). Į šį prašymą atsakymas pateiktas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo
viršininko 2023-09-21 raštu Nr. SN-23-2336 (kopija pridedama).“

Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2023 m. rugsėjo 21 d. atsakyme Pareiškėjui nurodoma, kad „Jūs nors ir atitinkate visus formaliuosius kriterijus, tačiau negalite būti perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, kadangi BVK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems gali būti leidžiama dirbti laisvės atėmimo vietų įstaigos pasiūlytą arba jų pačių susirastą darbą, kurio vieta yra ne bausmės atlikimo
vietoje arba ne nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje, laikantis BVK 69
straipsnyje nustatytų atvejų ir sąlygų. Atitinkamai Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTP) 57 straipsnio 1 dalyje, 62 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga
užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, įsigyti leidimą dirbti. Darbdavys gali
sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti. UTP 57 straipsnio 5 dalyje
nustatyta, kad leidimą dirbti (prireikus jo dublikatą) užsieniečiui išduoda ir panaikina, leidimo dirbti
galiojimo laiką pratęsia Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos
ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba). Prašymą dėl leidimo dirbti išdavimo teikia planuojantis
įdarbinti užsienietį darbdavys, vadovaudamasis Leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams
išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro
2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. A1-133 „Dėl Leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams
išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatomis. UTP 58 straipsnyje reglamentuoti atvejai, kada
užsienietis yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Užsienietis atleidžiamas nuo
pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu turi leidimą laikinai gyventi, turi leidimą nuolat gyventi,
atvyksta į Lietuvos Respubliką pagal tarptautinėse sutartyse numatytas jaunimo mainų programas ir
kitais UTP 58 straipsnyje nurodytais atvejais. Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams ir jų
šeimos nariams, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, nereikia įsigyti leidimo dirbti (UTP 103
straipsnis). Tai reiškia, kad nuteistasis užsienietis neturi teisės dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jo
leidimas gyventi yra negaliojantis arba Užimtumo tarnyba nėra išdavusi leidimo dirbti nuteistajam
užsieniečiui.“

4.2. „Pareiškėjas į LKT direktorių dėl Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko atsakymo,
susijusio su Pareiškėjo neperkėlimu į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, kreipėsi su 2023-10-02
skundu (reg. 2023-10-05, Nr. 2G-2364) (kopija pridedama). Atsakymas į šį skundą pateiktas LKT
2023-10-24 raštu Nr. 2S-2472 (kopija pridedama).“

LKT atsakyme į skundą paaiškinama jo teisinė padėtis bei nurodoma, kad skundas dėl Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijos veiksmų ir sprendimų yra nepagrįstas.

4.3. „Informuojame, kad užsieniečiai nuteistieji gali būti perkeliami į atviro tipo bausmės
atlikimo vietą, jei atitinka visus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK)
nustatytus reikalavimus. Tačiau pabrėžiame, kad BVK 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad „bausmes
atliekančių nuteistųjų, kurie yra užsieniečiai, teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir
tarptautinės sutartys, reglamentuojančios šių asmenų teises, laisves ir pareigas jiems esant Lietuvos
Respublikoje, taip pat teismo nuosprendžiai ar nutartys“. Atsižvelgiant į šią nuostatą konstatuotina,
kad užsienio šalių piliečiams papildomus ribojimus nustato ir Lietuvos Respublikos įstatymas dėl
užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ). LKT pažymi, kad bausmės atlikimas atviro tipo bausmės
atlikimo vietoje yra tiesiogiai susijęs su nuteistojo pareiga dirbti arba mokytis (išskyrus atskirus BVK
numatytus atvejus). Šis reikalavimas įtvirtintas ir BVK 37 straipsnio 7 dalyje, kurioje numatyta, kad
„nuteistieji, kurie atlikdami bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje be pateisinamų priežasčių
nedirba ar nesimoko <…> perkeliami į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos paprastąją grupę
toliau atlikti bausmės“.

Atkreipiame dėmesį, kad UTPĮ nustato užsieniečių, norinčių gyventi, dirbti
ar mokytis Lietuvos Respublikoje pareigą gauti atitinkamus leidimus. UTPĮ 57 straipsnio 1 dalyje,
62 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, įsigyti
leidimą dirbti. Darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti. UTP
57 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad leidimą dirbti (prireikus jo dublikatą) užsieniečiui išduoda ir
panaikina, leidimo dirbti galiojimo laiką pratęsia Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba). Prašymą dėl leidimo dirbti išdavimo
teikia planuojantis įdarbinti užsienietį darbdavys, vadovaudamasis Leidimo dirbti Lietuvos
Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. A1-133 „Dėl Leidimo dirbti Lietuvos
Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatomis. Užsienietis
atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu turi leidimą laikinai gyventi, turi leidimą nuolat
gyventi, atvyksta į Lietuvos Respubliką pagal tarptautinėse sutartyse numatytas jaunimo mainų
programas ir kitais UTP 58 straipsnyje nurodytais atvejais. Tai reiškia, kad nuteistasis užsienietis
neturi teisės dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jo leidimas gyventi yra negaliojantis arba Užimtumo
tarnyba nėra išdavusi leidimo dirbti nuteistajam užsieniečiui. Konstatuotina, kad vadovaujantis
aukščiau nurodytais teisės aktais nuteistiesiems užsieniečiams taikytinas papildomas perkėlimo į
atviro tipo bausmės atlikimo vietą kriterijus – kompetentingos institucijos išduotas leidimas Lietuvos
Respublikoje laikinai gyventi, dirbti ar gyventi studijų tikslais.

Pabrėžiame, kad nuteistieji užsieniečiai nėra diskriminuojami dėl savo padėties – jei nuteistasis užsienietis atitinka visus BVK nustatytus reikalavimus, turi leidimą Lietuvos Respublikoje laikinai gyventi, dirbti ar gyventi studijų tikslais, jis gali būti perkeliamas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą.“

4.4. „Informuojame, kad atsižvelgiant į Pravieniškių 2-ajame kalėjime esančias galimybes
suteikti užimtumą darbine veikla bei laisvas pareigybes, darbinė veikla Pareiškėjui suteikta nebuvo
atsižvelgiant į jo sveikatos būklę (Pareiškėjas yra riboto darbingumo). Pažymime, kad šiuo metu
Pravieniškių 2-ajame kalėjime nėra galimybės pasiūlyti užsiimti darbine veikla (nėra laisvų
pareigybių). Taip pat nurodome, kad Pareiškėjas, bausmę atlikdamas Pravieniškių 2-ajame kalėjime,
dalyvauja užimtumo veiklose (pridedama pažymos apie dalyvavimą pozityvaus užimtumo veiklose
kopija). Pozityvaus užimtumo veiklas Pravieniškių 2-ajame kalėjime veda Resocializacijos skyriaus
specialistai, taip pat lankosi Lietuvos veikliųjų žmonių bendrijos ir kiti savanoriai, kunigas, pastorius,
Pareiškėjas taip pat periodiškai bent kartą į mėnesį kreipiasi į psichologą (pridedama pažymos
kopija). Atkreipiame dėmesį, kad Pravieniškių 2-ajame kalėjime taip pat lankosi Lietuvos Raudonojo
Kryžiaus atstovai, vykdydami projektą „Aš – visuomenės dalis“. Pareiškėjas dalyvauja susitikimuose
kiekvieną mėnesį nuo 2023-06-29, susitikimų metu su Pareiškėju bendravimas vyksta ispanų kalba.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

5. Europos Tary­bos Ministrų komiteto rekomendacijų valstybėms narėms Rec (2012) 12 „Dėl įkalintų užsieniečių“:

15.1 papunktis – „Užsieniečiams kaliniams sulaikymo ir bausmės atlikimo metu turi būti suteikta informacija, jiems suprantama kalba apie:

1. jų, kaip kalinių, teises ir pareigas, įskaitant ryšius su konsuliniais atstovais;
2. kalėjimo režimą ir vidaus tvarkos ypatumus;
3. prašymų ir skundų pateikimo taisykles ir tvarką;
4. savo teises į teisines konsultacijas ir pagalbą.“

27.1 papunktis – „Užsieniečiai kaliniai prireikus turi turėti galimybę gauti tinkamą darbą ir įgyti profesinį mokymą, įskaitant programas už kalėjimo ribų.“

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK):

5 straipsnis – „1. Bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais. 2. Bausmes atliekančių nuteistųjų, kurie yra užsieniečiai, teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir tarptautinės sutartys, reglamentuojančios šių asmenų teises, laisves ir pareigas jiems esant Lietuvos Respublikoje, taip pat teismo nuosprendžiai ar nutartys.“

37 straipsnis – „5. Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji perkeliami į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, kai jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat tie, kuriems lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo pasiųsti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies, – atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir pasiuntimo į bausmės atlikimo vietą vykdymo pradžios; 2) iki galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo pagal šio kodekso 82 straipsnio 1 ir 2 dalis jiems liko ne daugiau kaip dveji metai; 3) vykdo individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones; 4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ji akivaizdžiai sumažėjo; 5) neturi drausminių nuobaudų; 6) neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus pažeidimus; 7) užsiima jiems pasiūlyta darbine veikla (savarankiškai dirba ne bausmės atlikimo vietoje) šio kodekso 61 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip tris paskutinius mėnesius. […]  7. Nuteistieji, kurie atlikdami bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojams ar kitiems asmenims arba kuriems bausmę atliekant atviro tipo bausmės atlikimo vietoje per vienus metus tris kartus buvo skirta drausminių ir (ar) administracinių nuobaudų, perkeliami į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos paprastąją grupę toliau atlikti bausmės. Šie nuteistieji pakartotinai perkeliami arba grąžinami į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, kai jie laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvojoje grupėje, atitinka šio straipsnio 5 dalies 3–7 punktuose nustatytas sąlygas ir nuo jų perkėlimo (grąžinimo) į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą dienos praėjo ne mažiau kaip vieni metai. 8. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 5 dalies 7 punkto nuostatos dėl nuteistųjų dalyvavimo darbinėje veikloje netaikomos šio kodekso 59 straipsnio 2 dalyje, 61 straipsnio 2 dalyje arba kitais Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais į darbinę veiklą neįtraukiamiems arba nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistiems nuteistiesiems.“

56 straipsnis – „2. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, organizuodama nuteistųjų užimtumą: 1) privalo siekti, kad visiems darbine veikla galintiems užsiimti nuteistiesiems būtų pasiūlyta įsitraukti, kiek tai yra įmanoma, į jų įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją atitinkančią veiklą; 2) bendradarbiauja su fiziniais ar juridiniais asmenimis ir sudaro su jais sutartis dėl nuteistųjų užimtumo darbine veikla ar kurios nors kitos iš šio kodekso 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos užimtumo formos veikla bausmės atlikimo vietoje ar už jos ribų; 3) motyvuoja nuteistuosius įsidarbinti ne bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje, pradėti ar tęsti mokymąsi pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ar studijų programas; 4) ieško darbo vietų, teikia praktinę pagalbą savarankiškai darbo vietų, esančių ne bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje, ieškantiems nuteistiesiems, tarpininkauja jiems įsidarbinant; 5) padeda nuteistiesiems įsigyti jų individualiai veiklai reikalingų priemonių ir realizuoti vykdant šią veiklą sukurtus gaminius; 6) organizuoja kultūrinius, švietėjiškus ir sporto renginius. […]“

59 straipsnis – „2. Teisingumo ministro nustatyta tvarka į darbinę veiklą neįtraukiami neįgalūs nuteistieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, taip pat sulaukę socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus nuteistieji, ribotai pakaltinami nuteistieji, nepilnamečiai nuteistieji, kurie mokosi bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo įstaigose, nėščios moterys, vaikų iki trejų metų turinčios motinos ir nuteistieji, kurių individuali veikla arba dalyvavimas kitų įstaigų ir organizacijų organizuojamoje veikloje (jei dalyvaujama šio kodekso 61 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką) šio kodekso 56 straipsnio 5 ir 9 dalyse nurodytais atvejais prilyginti darbinei veiklai.“

7. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ):

3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […]; 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“.

8. 8. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“:

57 straipsnis – „1. Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu: 1) užsienietis ketina pasinaudoti šio Įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise dirbti ir jo profesija neįtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis; 2) užsienietis ketina pasinaudoti šio Įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise dirbti ir jo profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir yra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹straipsnį; 3) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo; 4) yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje. […] 5. Leidimą dirbti (prireikus jo dublikatą) užsieniečiui išduoda ir panaikina, leidimo dirbti galiojimo laiką pratęsia Užimtumo tarnyba.“

62 straipsnis – „1. Užsienietis gali įsidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį arba, kai jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, gali būti komandiruotas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką. 2. Šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 6–13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. 3. Darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58  straipsnyje nurodytus atvejus.“

9. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – Taisyklės):

4¹ punktas – „Atviro tipo bausmės atlikimo vietos skirstomos į atviruosius namus ir  pusiaukelės namus.“

4² punktas – „Atviruosiuose namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus ir tyčinius nusikaltimus, už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienų metų (išskyrus asmenis, nuteistus už tyčinius nusikaltimus, padarytus laikino sulaikymo, suėmimo vykdymo, arešto arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu), ir Bausmių vykdymo kodekso 37  straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti nuteistieji.“

4³ punktas – „Pusiaukelės namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka Bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti nuteistieji, kuriems reikalingas intensyvus rengimas paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.“

4⁴ punktas – „Konkrečias atviruosiuose namuose ir (ar) pusiaukelės namuose laikomų nuteistųjų kategorijas, atsižvelgiant į jų amžių, lytį, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti teigiamos įtakos jų bausmės atlikimo metu ir visuomenės saugumui, taip pat nuteistųjų, kuriems reikalingas intensyvus rengimas paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atrankos į pusiaukelės namus kriterijus nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.“

161 punktas – „Bausmės atlikimo sąlygų nuteistajam keitimą inicijuoja kontaktinis laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas.“

162 punktas – „Suėjus Bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnyje nustatytam terminui, nuo kada nuteistojo teisinė padėtis gali būti švelninama ir jei nuteistasis atitinka kitas jam taikomas Bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnyje nustatytas sąlygas, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno sprendimu nuteistasis perkeliamas (pakartotinai perkeliamas ar grąžinamas) į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos paprastąją grupę, arba perkeliamas (pakartotinai perkeliamas ar grąžinamas) į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Šis sprendimas priimamas atsižvelgiant į kontaktinio laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūno motyvuotą siūlymą. Nuteistasis informuojamas apie jo atžvilgiu pateiktą motyvuotą siūlymą ir priimtą sprendimą. Dėl informacijos, kuria nedisponuoja kontaktinis laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas ir kurios reikia vertinant nuteistojo atitiktį Bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, pateikimo šis pareigūnas gali kreiptis į kitus šia informacija disponuojančius laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinius arba šių padalinių darbuotojus.“

163 punktas – „Nuteistasis, manydamas, kad kontaktinis laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas nepagrįstai neteikia Taisyklių 162 punkte nurodyto siūlymo, turi teisę pats kreiptis į laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotą pareigūną dėl jam taikomų bausmės atlikimo sąlygų švelninimo.“

164 punktas – „Gavęs Taisyklių 162 punkte nurodytą siūlymą arba Taisyklių 163 punkte nurodytą nuteistojo kreipimąsi, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas patikrina, ar nuteistajam gali būti švelninamos bausmės atlikimo sąlygos, taip pat ar po kontaktinio laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūno siūlymo arba nuteistojo kreipimosi pateikimo dienos neatsirado naujų aplinkybių, dėl kurių nuteistasis nebeatitinka visų jam taikomų Bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnyje nustatytų sąlygų. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno sprendimas dėl nuteistajam taikomų bausmės atlikimo sąlygų švelninimo įsigalioja tą dieną, kai sukanka Bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnyje nustatytas terminas, nuo kada nuteistojo teisinė padėtis gali būti švelninama, o jei Taisyklių 163 punkte nurodytas nuteistojo kreipimasis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui pateiktas praėjus šiam terminui – per 5 darbo dienas nuo nuteistojo kreipimosi pateikimo dienos.“

10. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo dokumentų rengimo bei pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-85 (toliau – Tvarkos aprašas):

 30 punktas – „Nuteistajam taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimą inicijuoja kalėjimo, kuriame nuteistasis atlieka bausmę, kontaktinis pareigūnas.“

31 punktas – „Kontaktinis pareigūnas, nustatęs, kad bausmę atliekantis nuteistasis atitinka BVK 37 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl jam taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo, parengia motyvuotą siūlymą (Tvarkos aprašo 5 priedas) dėl sąlygų keitimo, kurį DVS priemonėmis pateikia derinti (vizuoti) kalėjimo administracijos padalinių, atsakingų už nuteistųjų įskaitą, saugumą, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, užimtumą, intervencinių priemonių taikymą darbuotojams bei Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos atstovui kalėjime.“

32 punktas – „Kontaktinis pareigūnas, teikdamas motyvuotą siūlymą dėl nuteistajam taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo pagal BVK 37 straipsnio 5 ar 6 dalį, kartu pateikia pagrįstą nuomonę dėl poreikio nuteistąjį intensyviai rengti paleidimui iš bausmės atlikimo vietos ir jo skyrimo į konkrečią atviro tipo bausmės atlikimo vietą.“

32¹ punktas – „Konkreti atviro tipo bausmės atlikimo vieta (atviri namai ar pusiaukelės namai) parenkama atsižvelgiant į nuteistojo amžių, lytį, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, gyvenamąją vietą iki nuteisimo, prireikus, šiuose namuose esančių neužimtų vietų skaičių.“

33 punktas – „Tvarkos aprašo 31 punkte nustatyta tvarka suderintas siūlymas pateikiamas kalėjimo viršininkui ar kitam Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus įgaliotam pareigūnui sprendimui priimti (Tvarkos aprašo 6 priedas).“

35 punktas – „Nuteistasis apie jo atžvilgiu pateiktą motyvuotą siūlymą ir priimtą sprendimą informuojamas raštu. Jeigu nustatoma, kad nuteistasis neatitinka jam taikomų BVK 37 straipsnyje nustatytų sąlygų, kuriomis galėtų būti švelninamos jam taikomos bausmės atlikimo sąlygos, nuteistajam raštu nurodomos konkrečios sąlygos, kurių jis neatitinka.“

11. Pusiaukelės namų veiklos aprašo, patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus ir Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. V-1021/V-334:

8 punktas – „Pusiaukelės namuose laikomi nuteistieji privalo dirbti ir (ar) mokytis.“

9 punktas – „Nuteistųjų, gyvenančių pusiaukelės namuose, darbas organizuojamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Darbą nuteistiesiems siūlo Lietuvos kalėjimų tarnyba. Jei Lietuvos kalėjimų tarnyba neturi darbo pasiūlymų, nuteistieji privalo darbą susirasti savarankiškai, darbo vietą suderinę su Lietuvos kalėjimų tarnybos kalėjimo administracija.“

10 punktas – „Nuteistieji privalo įsidarbinti per vieną mėnesį nuo atvykimo į pusiaukelės namus arba nuo darbo santykių nutraukimo dienos. Nuteistieji, be pateisinamos priežasties neįsidarbinę per nustatytą terminą, perkeliami į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą vadovaujantis LR BVK 37 straipsnio 7 dalies nuostatomis.“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT) 2014 m. balandžio 9 d. aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime yra nurodęs:

,,Šio teisinio reguliavimo kontekste teisėjų kolegija pažymėjo, kad Pataisos namai ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip viešojo administravimo subjektai, be minėtų specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.) (2012 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-3206/2012). Laisvės atėmimo institucijų sprendimuose turi būti aiškiai nurodyti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįsti sprendimo motyvai, kurie, be kita ko, atitiktų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus reikalavimus (2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2876/2011).“

13. LVAT 2013 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 konstatavo, kad valstybės institucijos turi veikti „kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai“.

Tyrimo išvados

14. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją su prašymu perkelti jį į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo. Pareiškėjas teigia, kad atitinka visus kriterijus ir galėtų būti perkeliamas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, tačiau yra neperkeliamas, tik todėl, kad yra užsienietis.

15. LKT informavo, kad Pareiškėjas atitinka visus formaliuosius BVK nustatytus reikalavimus dėl perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, tačiau, LKT teigimu, bausmės atlikimas atviro tipo bausmės atlikimo vietoje yra tiesiogiai susijęs su nuteistojo pareiga dirbti arba mokytis. Sprendimas dėl Pareiškėjo neperkėlimo motyvuojamas tuo, kad, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti arba turinčiu leidimą gyventi Lietuvoje, o Pareiškėjas neturi nė vieno iš minėtų leidimų.

16. Taisyklėse numatyta, kad atviro tipo bausmės atlikimo vietos skirstomos į atviruosius namus ir  pusiaukelės namus. Atviruosiuose namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus ir tyčinius nusikaltimus, už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienerių metų (išskyrus asmenis, nuteistus už tyčinius nusikaltimus, padarytus laikino sulaikymo, suėmimo vykdymo, arešto arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu), ir Bausmių vykdymo kodekso 37  straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti nuteistieji. Pusiaukelės namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka Bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti nuteistieji, kuriems reikalingas intensyvus rengimas paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Konkrečias atviruosiuose namuose ir (ar) pusiaukelės namuose laikomų nuteistųjų kategorijas, atsižvelgiant į jų amžių, lytį, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti teigiamos įtakos jų bausmės atlikimo metu ir visuomenės saugumui, taip pat nuteistųjų, kuriems reikalingas intensyvus rengimas paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atrankos į pusiaukelės namus kriterijus nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.

BVK 37 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji perkeliami į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, kai jie atitinka visas šioje dalyje numatytas sąlygas.  Būtina atkreipti dėmesį, kad BVK nenumato privalomos perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą sąlygos – būti įdarbintam.

BVK 37 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurie, atlikdami bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko, perkeliami į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos paprastąją grupę toliau atlikti bausmės. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinimas, ar nuteistasis be pateisinamų priežasčių nedirba (nesimoko) būdamas atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, galimas tik po to, kai jis jau buvo perkeltas į atviruosius namus arba pusiaukelės namus, o ne prieš priimant sprendimą dėl perkėlimo.

Kartu pažymėtina, jog Pusiaukelės namų apraše numatyta, kad nuteistasis privalo įsidarbinti per vieną mėnesį nuo atvykimo į pusiaukelės namus, tai yra, ši nuostata patvirtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą neturi būti iš anksto keliama sąlyga dirbti.

17. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso1straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog bausmių vykdymo įstatymų paskirtis – nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. BVK 4 straipsnyje yra įtvirtinti bausmių vykdymo principai, į kuriuos patenka ir teisėtumo, bausmių vykdymo individualizavimo, teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo, normalizavimo principai. Jeigu nuteistasis bausmės atlikimo metu tinkamai elgiasi, tai jo teisinė padėtis ne tik gali, bet ir turi būti švelninama suteikiant papildomas teises arba lengvatas, atsisakant tam tikrų apribojimų arba specialių pareigų, todėl nuteistojo teisinės padėties švelninimas turi atitikti proporcingumo reikalavimus, t. y. kuo geresnis nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, kuo mažesnė tikimybė, kad nuteistasis ateityje gali nusikalsti, tuo daugiau teisių jam turi būti suteikiama.

BVK 5 straipsnyje numatyta, kad bausmes atliekančių nuteistųjų, kurie yra užsieniečiai, teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir tarptautinės sutartys, reglamentuojančios šių asmenų teises, laisves ir pareigas jiems esant Lietuvos Respublikoje, taip pat teismo nuosprendžiai ar nutartys, taigi, BVK nuostatos, kiek nuteistojo statuso nereglamentuoja kiti teisės aktai, taikomos ir nuteistiesiems užsieniečiams.

18. Rekomendacijoje „Dėl įkalintų užsieniečių“ nurodoma, kad užsieniečiams kaliniams jų sulaikymo ir bausmės atlikimo metu turi būti suteikta informacija jiems suprantama kalba apie jų teises ir pareigas, kalėjimo režimą ir vidaus tvarką, turi būti teikiama teisinė pagalba. Užsieniečiai kaliniai turi turėti galimybę gauti darbą, mokytis profesijos.

Skundo tyrimo metu LKT informavo, kad Pravieniškių 2-ajame kalėjime darbinė veikla Pareiškėjui suteikta nebuvo dėl jo sveikatos būklės ir riboto darbingumo (Seimo kontrolierei pateiktas medicininis pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad Pareiškėjo darbingumas dėl sveikatos būklės yra labai ribotas), be to, Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija informavo, kad šiuo metu nėra galimybės pasiūlyti užsiimti darbine veikla, nes nėra laisvų darbo vietų.

Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės atlikimo metu Pareiškėjas nebuvo įdarbintas dėl pateisinamų priežasčių (ribotas darbingumas dėl sveikatos būklės ir darbo vietų trūkumas), kurios taip pat vertintinos kaip pateisinamos priežastys, pagal BVK 37 straipsnio 7 dalį. Todėl vertinant tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir LKT bei Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijos atsakymus Pareiškėjui į jo prašymą ir skundą, kyla pagrįstų abejonių dėl atsisakymo perkelti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą motyvų atitikties įstatymo viršenybės principui, kai teigiama, kad viena iš perkėlimo sąlygų yra pareiga dirbti prieš perkeliant, nors BVK tokios pareigos nenumato, ir preziumuojama, kad Pareiškėją perkėlus į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, jis turėtų būtų sugrąžinamas į ankstesnį režimą dėl to, kad nedirbs, nors jo nedarbas (jeigu iš tiesų nedirbs) galėtų būti priskiriamas prie pateisinamų priežasčių.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 35 punktu, nuteistasis apie jo atžvilgiu pateiktą motyvuotą siūlymą ir priimtą sprendimą informuojamas raštu. Jeigu nustatoma, kad nuteistasis neatitinka jam taikomų BVK 37 straipsnyje nustatytų sąlygų, kuriomis galėtų būti švelninamos jam taikomos bausmės atlikimo sąlygos, nuteistajam raštu nurodomos konkrečios sąlygos, kurių jis neatitinka. Šiuo tiriamu atveju, Pareiškėjui buvo nurodyta, kad jis atitinka visus BVK 37 straipsnio kriterijus, tačiau perkeliamas nebus, nes neturi leidimo dirbti Lietuvoje, nors tokio kriterijaus BVK 37 straipsnis nenumato.

19. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija, atsakydama į Pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, jam išsamiai paaiškino leidimo dirbti Lietuvoje gavimo tvarką, nurodė, kur reikėtų kreiptis dėl šio leidimo gavimo, tačiau ši informacija buvo pateikta lietuvių kalba ir nepateikta jokių duomenų, kad Pareiškėjui suprantama kalba buvo paaiškintas kalėjimo administracijos atsakymo turinys ir jis yra tinkamai informuotas apie galimybę gauti leidimą dirbti.

Seimo kontrolierė pažymi, kad pareigūnai, vykdydami savo funkcijas, privalo elgtis rūpestingai, turi pozityvią pareigą padėti nuteistiesiems realiai spręsti jiems iškilusias problemas. Tai savo praktikoje konstatuoja ir LVAT (šios pažymos 12 punktas).

Viešojo administravimo subjektas (nagrinėjamu atveju – LKT ir Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija), pagal jam suteiktus įgaliojimus galintis spręsti asmens prašyme (skunde) nurodytas problemas, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tarp jų įstatymo viršenybės, objektyvumo principų, kurie reiškia, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, o administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

Viešojo administravimo subjektas taip pat yra saistomas gero viešojo administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

20. Apibendrinant tyrimo metu nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad Pareiškėjas atitinka visus kriterijus, keliamus nuteistojo perkėlimui į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, o atsisakymo tenkinti prašymą motyvai prieštarauja BVK nuostatoms, be to, Seimo kontrolierei nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kad kalėjimo administracija Pareiškėjui jam suprantama kalba būtų paaiškinusi sprendimo dėl neperkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą turinį, kas nėra suderinama su pareigūnų pozityviąja pareiga elgtis rūpestingai, todėl Skundas pripažįstamas pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su perkėlimu į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja:

22.1. iš naujo apsvarstyti Pareiškėjo perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą galimybes, įvertinant ir šioje pažymoje išdėstytas aplinkybes apie pateisinamas priežastis, dėl kurių reikalavimai dirbti (mokytis) gali būti netaikomi;

22.2. užtikrinti, kad Pareiškėjui jam suprantama kalba būtų paaiškintos jo galimybės dirbti Lietuvoje bei suteikta pagalba kreipiantis į atitinkamas institucijas, jeigu jis to pageidaus.

Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierė                                                                                                                 Erika Leonaitė