aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2026/2.1-985 PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Seimo kontrolierė 2026 m. birželio 4 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant klausimą, susijusį su galimai kiaurais, nuo kritulių neapsaugančiais pasivaikščiojimo kiemų stogeliais (toliau – Skundas).

2. Pareiškėjas Skunde nurodo, kad ne kartą LKT skundėsi dėl pasivaikščiojimo kiemų kiaurų stogelių, nes lyjant per juos kiaurai bėga vanduo. LKT Turto valdymo skyrius pateikė formalų atsakymą, kad stogo skardos pritvirtintos, nepajudintos, tačiau problemos neišsprendė.

TYRIMO IŠVADOS

3. Tyrimo metu Seimo kontrolierės pavedimu 2026 m. birželio 11 d. atliktas Skundo aplinkybių patikrinimas vietoje (1 priedo 1 punktas).

4. Seimo kontrolierė 2026 m. birželio 15 d. kreipėsi į LKT, prašydama pateikti su Skundu susijusią informaciją.

5. Seimo kontrolierė gavo LKT 2026 m. liepos 2 d. raštą Nr. 1S-4744 su pridėtomis dokumentų kopijomis (1 priedo 2 punktas).

6. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. rekomendacijose Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – Europos kalėjimų taisyklės), Bausmių vykdymo kodekse, Seimo kontrolierių įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės), Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatuose, patvirtintuose teisingumo ministro 2025 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 1R-172, Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – Taisyklės), ir teismų praktika, suformuota Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, pateikiama 2 ir 3 prieduose.

7. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją (1 priedas), teisinį reguliavimą (2 priedas) ir teismų praktiką (3 priedas), pateikiamos išvados.

8. Europos kalėjimų taisyklėse nustatyta, kad kiekvienam kaliniui kasdien, esant tinkamoms oro sąlygoms, turi būti sudarytos sąlygos ne mažiau nei vieną valandą per dieną mankštintis atvirame ore (2 priedo 1 punktas). Nuteistųjų teisė kasdien pasivaikščioti gryname ore įtvirtinta ir nacionaliniuose teisės aktuose (2 priedo 2.1 papunktis). Ši teisė užtikrinama kalėjimo teritorijoje įrengiant specialius pasivaikščiojimo kiemus. Pagrindiniai reikalavimai jų įrengimui nustatyti Taisyklėse. Kad nuteistieji galėtų realiai pasinaudoti šia teise, taip pat ir esant nepalankioms oro sąlygoms (pvz., lyjant), vienas iš reikalavimų pasivaikščiojimo kiemų įrengimui yra reikalavimas įrengti 120 cm pločio stogelius, saugančius nuo atmosferos kritulių (2 priedo 2.6 papunktis).
LKT yra įpareigota užtikrinti ir vykdyti nuolatinę LKT žinioje esančios infrastruktūros, įskaitant pasivaikščiojimo kiemų, priežiūrą (2 priedo 2.5 papunktis).

9. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2026 m. gegužės 13, 14, 17, 28 d., birželio 5, 6, 8, 13, 14 ir 16 d. LKT Vilniaus kalėjimo (toliau – Vilniaus kalėjimas) administracijai teikė skundus dėl kiaurų, išvedimo pasivaikščioti gryname ore metu nuo kritulių neapsaugančių, pasivaikščiojimo kiemų Nr. 7, 8 ir 9 stogelių (1 priedo 2.1, 2.2, 2.3, 2.6, 2.7, 2.8, 2.9, 2.10, 2.11 ir 2.12 papunkčiai).
Į šiuos Pareiškėjo skundus atsakymus pateikė LKT Turto valdymo skyrius 2026 m. gegužės 29 d., birželio 22 d. ir 25 d. raštuose (1 priedo 2.5, 2.13 ir 2.14 papunkčiai).

10. LKT Turto valdymo skyrius 2026 m. gegužės 29 d. rašte (1 priedo 2.5 papunktis), atsakydamas į Pareiškėjo 2026 m. gegužės 13, 14 ir 17 d. skundus dėl kiaurų pasivaikščiojimo kiemų stogelių, nurodė, kokiomis teisės normomis vadovaujantis yra įrengtos Vilniaus kalėjimo sugriežtinto rėžimo pastate apgyvendinamų asmenų bendrojo naudojimo patalpos, gyvenamosios kameros ir pasivaikščiojimo kiemų patalpos. Rašte paaiškino, kad šių patalpų būklė pirmiausia priklauso nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio. Atkreipė dėmesį į nuteistųjų pareigą patiems rūpintis patalpų švara ir tvarka, saugoti turtą ir nebloginti patalpų būklės, o matant sugadintą ar netinkamai veikiantį inventorių, siekiant išvengti sveikatos sutrikimų ar kitų nepageidautinų pasekmių, elgtis apdairiai. Rašte pažymėta, kad patikrinimo metu pastebėti gedimai, kurių pašalinimui nereikia didelių išlaidų, yra nedelsiant sutvarkomi, o kiti pažeidimai šalinami gavus lėšų šiems darbams atlikti. Rašte konstatuota, kad Taisyklėse nustatytas reikalavimas pasivaikščiojimo kiemuose įrengti 120 cm pločio stogelį Vilniaus kalėjime yra įgyvendintas.
Minėtu raštu Pareiškėjas taip pat informuojamas: „Patikrinimo metu nustatyta – stogo skardos pritvirtintos, nepajudintos. Dėl išskirtinai blogai susiklosčiusių sąlygų, esant kryptingam vėjui, galimas šoninis lietus, nuo kurio apsisaugoma tik uždarose patalpose. Nuteistieji / suimtieji, matydami prastas oro sąlygas, turi pilną teisę atsisakyti pasivaikščiojimo, ypač jei tuo metu, atsižvelgiant į oro sąlygas, jaučiasi nepakankamai užtikrinti dėl savo sveikatos. Tuo pačiu primename, pasivaikščiojimą kiemelyje galima bet kuriuo metu nutraukti išsikviečiant pareigūną.“ (1 priedo 2.5 papunktis).
Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į tai, kad Pareiškėjas į Vilniaus kalėjimo pareigūnus kreipėsi dėl konkrečios problemos – kad per pasivaikščiojimo kiemų (Nr. 8, 9) stogeliuose esančias kiaurymes bėga lietaus vanduo, tačiau Pareiškėjui pateiktas atsakymas, kad „skardos pritvirtintos“, neduoda pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad stogelių patikrinimo metu įsitikinta, jog jie nėra kiauri ir, kaip Taisyklėse reikalaujama (2 priedo 2.6 papunktis), saugo nuo atmosferos kritulių.

11. Abejonėms, ar LKT Turto valdymo skyrius, nagrinėdamas Pareiškėjo 2026 m. gegužės 13, 14 ir 17 d. skundus, tinkamai įvertino stogelių būklę, duoda pagrindo ir tai, kad Pareiškėjas 2026 m. gegužės 28 d. skunde Vilniaus kalėjimui nurodė, jog 2026 m. gegužės 27 d. lyjant per kiaurą kiemo Nr. 8 stogelį bėgo vanduo. Taigi, prieš dvi dienas iki atsakymo Pareiškėjui pateikimo, kiemo Nr. 8 stogelis buvo kiauras. Pažymėtina, kad LKT Turto valdymo skyriaus 2026 m. gegužės 29 d. rašte nenurodyta, kada patikrinta pasivaikščiojimo kiemų stogelių būklė.
Pareiškėjas 2026 m. birželio 5, 6, 8, 13, 14 ir 16 d. Vilniaus kalėjimo administracijai vėl teikė skundus dėl kiaurų, nuo kritulių neapsaugančių pasivaikščiojimo kiemų stogelių. Tai taip pat leidžia daryti išvadą, kad ne tik nebuvo Pareiškėjui LKT Turto valdymo skyriaus 2026 m. gegužės 29 d. raštu aiškiai ir konkrečiai, kaip reikalaujama Viešojo administravimo įstatyme ir Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklėse (2 priedo 2.3 ir 2.4 papunkčiai), atsakyta dėl jo skunduose nurodytos problemos, bet ir nebuvo patikrinimo metu įsitikinta, kad stogeliai sandarūs.

12. LKT Turto valdymo skyrius, gavęs Pareiškėjo 2026 m. birželio 5, 6, 8, 13, 14 ir 16 d. skundus, užuot pagaliau ėmęsis problemą spręsti ir Pareiškėją tinkamai informuoti, ar stogeliai jau sutaisyti, o jeigu nesutaisyti – kada juos planuojama sutaisyti, 2026 m. birželio 22 d. raštu Pareiškėjui atsakė, kad, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, 2026 m. birželio 5, 6, 8, 13, 14 ir 16 d. skundai nebus nagrinėjami, nes atsakymas pateiktas 2026 m. gegužės 29 d. rašte (1 priedo 2.13 papunktis).
Analogiškai 2026 m. birželio 25 d. raštu LKT Turto valdymo skyrius atsakė ir į Pareiškėjo 2026 m. gegužės 28 d. skundą, t. y. informavo, kad skundas nebus nagrinėjamas, nes Pareiškėjui į tai atsakymas jau pateiktas.

13. Viešojo administravimo įstatyme numatyta viešojo administravimo subjekto teisė tam tikrais atvejais prašymo ar skundo nenagrinėti. Vienas iš pagrindų, kada prašymas ar skundas gali būti nenagrinėjamas, yra pareiškėjo pakartotinis kreipimasis tuo pačiu klausimu, kai atsakymas pareiškėjui jau yra pateiktas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą (2 priedo 2.3 papunktis).
Pareiškėjas 2026 m. birželio 5, 6, 8, 13, 14 ir 16 d. vėl kreipdamasis dėl pasivaikščiojimo metu nuo lietaus neapsaugančių pasivaikščiojimo kiemų stogelių, skunduose nurodė dienas, kurios buvo jau po LKT Turto valdymo skyriaus 2026 m. gegužės 29 d. atsakymo pateikimo, tačiau jomis lyjant per stogelius bėgo vanduo, t. y. pateikė naujų duomenų, leidžiančių abejoti pagrįstumu ankstesnio atsakymo, iš kurio galima buvo suprasti, kad „pritvirtintos stogo skardos“ reiškia, jog stogeliai nėra kiauri ir tik „esant kryptingam vėjui, galimas šoninis lietus“, nuo kurio stogeliai neapsaugo.
Taigi, LKT Turto valdymo skyrius negalėjo atsisakyti nagrinėti minėtų skundų remiantis Viešojo administravimo įstatymo nuostata, kurioje nustatyta, jog skundas gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą jau yra pateikęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
Pažymėtina, kad LVAT savo praktikoje daug kartų yra akcentavęs viešojo administravimo subjektų pareigą laikytis konstitucinių teisės principų bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (3 priedo 2 punktas). Viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Norėdami priimti administracinį teisės aktą viešojo administravimo subjektai privalo turėti tinkamas priežastis, o ne pateikti bet kokias priežastis, kad patenkintų formalius reikalavimus. LVAT yra konstatavęs, kad tokie viešojo administravimo institucijos veiksmai, kai nesiremiama gero administravimo principu siekiant padėti besikreipiančiam asmeniui įgyvendinti jo teises, o formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos, pripažintini neteisėtais.
Įvertinus pateiktą informaciją konstatuojama, kad LKT pareigūnai, atsisakydami nagrinėti Pareiškėjo 2026 m. birželio 5, 6, 8, 13, 14 ir 16 d. skundus, nesivadovavo gero administravimo, atsakingo valdymo principais ir pažeidė Viešojo administravimo įstatymo nuostatas.

14. Pažymėtina, kad Pareiškėjas dėl LKT pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant klausimą, susijusį su kiaurais ir nuo kritulių neapsaugančiais Vilniaus kalėjimo pasivaikščiojimo kiemų stogeliais, jau buvo kreipęsis į Seimo kontrolierę 2025 m. Tuomet, skundo tyrimo metu, LKT informavo Seimo kontrolierę, kad pasivaikščiojimo kiemų stogeliai buvo patikrinti ir sutvarkyti. Vis tik, atlikusi tyrimą Seimo kontrolierė 2025 m. gruodžio 29 d. pažymoje dėl skundo Nr. 5D-2025/2.1-1210 (toliau – Seimo kontrolierės 2025 m. gruodžio 29 d. pažyma) konstatavo, kad Pareiškėjo skundas buvo pagrįstas, nes LKT pareigūnai į Pareiškėjo 2025 m. rugpjūčio 21 d. skundą atsakė neišsamiai ir taip sukėlė pagrįstas abejones dėl tinkamo skundo išnagrinėjimo ir tinkamo pareigūnams priskirtų funkcijų atlikimo bei nepagrįstai atsisakė nagrinėti Pareiškėjo 2025 m. rugpjūčio 24 d. ir rugsėjo 4 d. skundus, taigi nesivadovavo gero administravimo ir atsakingo valdymo principais bei nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo ir Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių nuostatų.
Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomendavo imtis priemonių, kad ateityje LKT pareigūnai, nagrinėdami pareiškėjų skundus, laikytųsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atsakydami į skundus konkrečiai ir išsamiai paaiškintų, kaip buvo sprendžiamos skunde nurodytos problemos, aiškiai besikreipiančiam asmeniui atsakytų, ar jos išspręstos, o jeigu neišspręstos – kodėl neišspręstos, kada ir kaip planuojama spręsti.
LKT direktorius informavo Seimo kontrolierę, kad, siekiant įvykdyti Seimo kontrolierės pažymoje pateiktą rekomendaciją, su ja supažindintas LKT Turto valdymo skyriaus vedėjas, taip pat jam pavesta užtikrinti rekomendacijos vykdymą.

15. Gero administravimo ir atsakingo valdymo principai įpareigoja valstybės institucijas ir pareigūnus tinkamai vykdyti jiems priskirtas funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų (3 priedas).
Pažymėtina, kad tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti jo kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama atlikti savo pareigas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai, laikytina biurokratizmu ir pripažįstama neteisėta (2 priedo 2.2 papunktis, 3 priedo 2.4 papunktis).

16. Kaip jau minėta, LKT yra įpareigota užtikrinti ir vykdyti nuolatinę LKT žinioje esančios infrastruktūros, įskaitant pasivaikščiojimo kiemų, priežiūrą (2 priedo 2.5 papunktis).
Seimo kontrolierė pakartotinai pažymi, kad priminimas Pareiškėjui, jog jis turi teisę atsisakyti pasivaikščiojimo gryname ore, jeigu, jo nuomone, oro sąlygos yra nepalankios, neatleidžia institucijos nuo pareigos užtikrinti, kad teisės aktuose nustatyti reikalavimai (šiuo atveju susiję su pasivaikščiojimo kiemų stogelių būkle, užtikrinančia jų tinkamą funkcionavimą pagal paskirtį) būtų įgyvendinami tinkamai (į tai atkreiptas dėmesys ir Seimo kontrolierės 2025 m. gruodžio 29 d. pažymoje).

17. Seimo kontrolierė, įvertinusi Skunde nurodytas aplinkybes ir tai, kad Skunde įvardyta problema kartojasi, priėmė sprendimą atlikti Skundo aplinkybių patikrinimą vietoje.
Seimo kontrolierės pavedimu 2026 m. birželio 11 d. atlikus patikrinimą nustatyta, kad visuose trijuose Pareiškėjo nurodytuose pasivaikščiojimo kiemuose (Nr. 7, 8 ir 9) po ką tik praėjusio lietaus per stogelių skardose esančias kiaurymes (pvz., stogelių skardų jungtis) lašėjo vanduo, po stogeliais ant asfalto dangos telkšojo balos. Tai akivaizdžiai įrodo, kad Vilniaus kalėjimo pasivaikščiojimo kiemų Nr. 7, 8 ir 9 stogeliai yra kiauri ir neapsaugo nuo lietaus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LKT Turto valdymo skyrius 2026 m. birželio 22 d. raštu atsisakė nagrinėti Pareiškėjo 2026 m. birželio 5, 6, 8, 13, 14 ir 16 d. skundus, argumentuodamas tuo, kad neva Pareiškėjui jau atsakyta 2026 m. gegužės 29 d. raštu. Kaip minėta, iš 2026 m. gegužės 29 d. Pareiškėjui pateikto atsakymo galima buvo suprasti, kad stogeliai nėra kiauri. Tačiau Seimo kontrolierės pavedimu atliekant Skundo aplinkybių patikrinimą nustatyta, kad Pareiškėjas pagrįstai nuolat skundėsi dėl kiaurų stogelių, o LKT pareigūnai, užuot patikrinę tikrąją padėtį ir ėmęsi problemą spręsti, iš esmės neištyrę (nepatikrinę) skunduose nurodytų faktų, tik teikė biurokratiškus atsakymus.

18. Apibendrinant tai, kas nurodyta pirmiau, konstatuojama, kad Pareiškėjo Skundas dėl kiaurų, nuo kritulių neapsaugančių pasivaikščiojimo kiemų stogelių yra pagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja kuo skubiau imtis priemonių, kad Pareiškėjas savo teisę pasivaikščioti gryname ore galėtų įgyvendinti apsaugotoje nuo lietaus teritorijoje (pasivaikščiojimo kieme su teisės aktų reikalavimus atitinkančiu, t. y. realiai nuo atmosferos kritulių apsaugančiu, stogeliu).
Taip pat pakartotinai rekomenduoja imtis priemonių, kad ateityje LKT pareigūnai, nagrinėdami pareiškėjų skundus, laikytųsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atsakydami į skundus konkrečiai ir išsamiai paaiškintų, kaip buvo sprendžiamos skunde nurodytos problemos, aiškiai besikreipiančiam asmeniui atsakytų, ar jos išspręstos, o jeigu neišspręstos – kodėl neišspręstos, kada ir kaip planuojama spręsti.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

19. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia
X skundą dėl LKT pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant klausimą, susijusį su kiaurais, nuo kritulių neapsaugančiais pasivaikščiojimo kiemų stogeliais, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

20. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja:
20.1. kuo skubiau imtis priemonių, kad Pareiškėjas savo teisę pasivaikščioti gryname ore galėtų įgyvendinti apsaugotoje nuo lietaus teritorijoje (pasivaikščiojimo kieme su teisės aktų reikalavimus atitinkančiu, t. y. realiai nuo atmosferos kritulių apsaugančiu, stogeliu);
20.2. imtis priemonių, kad ateityje LKT pareigūnai, nagrinėdami pareiškėjų skundus, laikytųsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atsakydami į skundus konkrečiai ir išsamiai paaiškintų, kaip buvo sprendžiamos skunde nurodytos problemos, aiškiai besikreipiančiam asmeniui atsakytų, ar jos išspręstos, o jeigu neišspręstos – kodėl neišspręstos, kada ir kaip planuojama spręsti.

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti el. p. [email protected] arba per E. pristatymo informacinę sistemą).

Seimo kontrolierė Erika Leonaitė
1 priedas

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

1. Seimo kontrolierės, Seimo kontrolierių įstaigos vadovės 2026 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 11P(e)-16 Seimo kontrolierių įstaigos Trečiosios patarėjų grupės patarėjai buvo pavesta 2026 m. birželio 11 d. atlikti Skundo aplinkybių patikrinimą vietoje – Vilniaus kalėjime (Rasų g. 8, Vilnius). Šio patikrinimo metu apžiūrėti pasivaikščiojimo kiemai Nr. 7, 8 ir 9 bei nustatyta, kad po ką tik pasibaigusio lietaus visuose trijuose kiemuose per stogeliuose esančias kiaurymes (pvz., stogelių skardų jungtis) į kiemelius laša ant stogelių susikaupęs lietaus vanduo, po stogeliais ant asfalto dangos telkšo balos.

2. Seimo kontrolierė gavo LKT 2026 m. liepos 2 d. raštą Nr. 1S-4744, kurio prieduose pateikta ši informacija:
2.1. Pareiškėjo 2026 m. gegužės 13 d. skundas (LKT reg. 2026 m. gegužės 13 d. Nr. NPS-25-5883) Vilniaus kalėjimui dėl pasivaikščiojimo kiemo Nr. 9 kiauro stogelio, kuris 2026 m. gegužės 12 d. pasivaikščiojimo metu neapsaugojo nuo lietaus.
2.2. Pareiškėjo 2026 m. gegužės 14 d. skundas (LKT reg. 2026 m. gegužės 14 d. Nr. NPS-25-5959) Vilniaus kalėjimui dėl pasivaikščiojimo kiemo Nr. 8 kiauro stogelio, kuris 2026 m. gegužės 13 d. pasivaikščiojimo metu neapsaugojo nuo lietaus.
2.3. Pareiškėjo 2026 m. gegužės 17 d. skundas (LKT reg. 2026 m. gegužės 18 d. Nr. NPS-25-6112) Vilniaus kalėjimui dėl pasivaikščiojimo kiemo Nr. 8 kiauro stogelio, kuris 2026 m. gegužės 16 d. pasivaikščiojimo metu neapsaugojo nuo lietaus.
2.4. Pareiškėjo 2026 m. gegužės 14 d. skundas (LKT reg. 2026 m. gegužės 18 d. Nr. 2G-1722) LKT dėl Vilniaus kalėjimo pareigūnų atsisakymo leisti Pareiškėjui laisvalaikio metu užsiimti lauko stalo tenisu.
2.5. LKT Turto valdymo skyriaus 2026 m. gegužės 29 d. raštas Nr. 2S-5066, kuriame atsakant į Pareiškėjo skundus, nurodytus šio priedo 2.1–2.4 papunkčiuose, rašoma:
„Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo (toliau – VK) Turto valdymo skyrius išnagrinėjo Jūsų 2026 m. gegužės 13 d. (Reg. 2026-05-13 d. Nr. NPS-25-5883), 2026 m. gegužės 14 d. (Reg. 2026-05-14 Nr. NPS-25-5959), 2026 m. gegužės 14 d. (Reg. 2026-05-18 d. Nr. 2G- 1722) ir 2026 m. gegužės 17 d. (Reg. 2026-05-18 Nr. NPS-25-6112) skundus.
VK bendrabutyje, sugriežtinto rėžimo pastate apgyvendinamų asmenų, bendrojo naudojimo patalpos, gyvenamosios kameros ir pasivaikščiojimo kiemų patalpos yra įrengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintomis „Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės“ (toliau – Taisyklės) nustatytais reikalavimais. Pažymėtina, kad, ar tai būtų nuteistųjų gyvenamoji patalpa, ar tai būtų viešoji erdvė, ar tai būtų pasivaikščiojimo kiemelis, patalpų kuriose laikomi nuteistieji būklė pirmiausiai priklauso nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio. Teisės aktuose imperatyviai nustatyta pareiga patiems, kad ir kokiose patalpose esantiems, asmenims rūpintis švara ir tvarka esamoje patalpoje, bei saugoti turtą ir tokiu būdu nebloginti patalpų būklės, o tuo pačių ir savo bausmės atlikimo sąlygų. Bausmės atlikimo metu nuteistųjų prašoma vadovautis ir atsakingumo protingumo principais ir matant sugadintą ar netinkamai veikiantį inventorių elgtis apdairiai, siekiant išvengti sveikatos sutrikimų ar kitų nepageidautinų pasekmių. Patikrinimo metu pastebėti gedimai, kurių pašalinimui nereikalaujama didelių išlaidų, yra nedelsiant sutvarkomi, tuo tarpu kiti pažeidimai šalinami gavus lėšų šiems darbams atlikti. Taisyklių 1-me skyriuje „Bendrosios nuostatos“ apibrėžta: Pasivaikščiojimo kiemas – specialiai įrengta teritorija nuteistiesiems pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore. Taisyklių 3-me skyriuje „Kamerų tipo sąlygomis laikomų nuteistųjų pasivaikščiojimo kiemai“ 17-tos žymos nuostata: Pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius išskyrus kovinių sporto šakų inventorių ir sporto inventorių su papildomais svarmenimis… Atkreiptinas dėmesys kad Taisyklės nedraudžia, bet tuo pačiu ir neįpareigoja pasivaikščiojimo kiemuose įrengti sporto įrangos. Ten pat 16-tos žymos nuostata: „Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiami 120 cm pločio stogeliai, saugantys nuo atmosferos kritulių. Naujai įrengiamuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose pasivaikščiojimo kiemuose turi būti įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema.“ VK Taisyklių reikalavimas pasivaikščiojimo kiemuose įrengti 120 cm pločio stogelį yra įgyvendintas. Patikrinimo metu nustatyta – stogo skardos pritvirtintos, nepajudintos. Dėl išskirtinai blogai susiklosčiusiu sąlygų, esant kryptingam vėjui, galimas šoninis lietus, nuo kurio apsisaugoma tik uždarose patalpose. Nuteistieji/suimtieji, matydami prastas oro sąlygas, turi pilną teisę atsisakyti pasivaikščiojimo, ypač jei tuo metu, atsižvelgiant į oro sąlygas, jaučiasi nepakankamai užtikrinti dėl savo sveikatos. Tuo pačiu primename, pasivaikščiojimą kiemelyje galima bet kuriuo metu nutraukti išsikviečiant pareigūną.
Šis atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius).“
2.6. Pareiškėjo 2026 m. gegužės 28 d. skundas (LKT reg. 2026 m. gegužės 28 d. Nr. NPS-25-6663) Vilniaus kalėjimui dėl pasivaikščiojimo kiemo Nr. 8 kiauro stogelio, kuris 2026 m. gegužės 27 d. pasivaikščiojimo metu neapsaugojo nuo lietaus.
2.7. Pareiškėjo 2026 m. birželio 5 d. skundas (LKT reg. 2026 m. birželio 8 d. Nr. NPS-25-7281) Vilniaus kalėjimui dėl pasivaikščiojimo kiemo Nr. 8 kiauro stogelio, kuris 2026 m. birželio 5 d. pasivaikščiojimo metu neapsaugojo nuo lietaus.
2.8. Pareiškėjo 2026 m. birželio 6 d. skundas (LKT reg. 2026 m. birželio 8 d. Nr. NPS-25-7272) Vilniaus kalėjimui dėl pasivaikščiojimo kiemo Nr. 8 kiauro stogelio, kuris 2026 m. birželio 6 d. pasivaikščiojimo metu neapsaugojo nuo lietaus.
2.9. Pareiškėjo 2026 m. birželio 8 d. skundas (LKT reg. 2026 m. birželio 9 d. Nr. NPS-25-7317) Vilniaus kalėjimui dėl pasivaikščiojimo kiemo Nr. 8 kiauro stogelio, kuris 2026 m. birželio 8 d. pasivaikščiojimo metu neapsaugojo nuo lietaus.
2.10. Pareiškėjo 2026 m. birželio 13 d. skundas (LKT reg. 2026 m. birželio 15 d. Nr. NPS-25-7536) Vilniaus kalėjimui dėl pasivaikščiojimo kiemo Nr. 8 kiauro stogelio, kuris 2026 m. birželio 11 d. pasivaikščiojimo metu neapsaugojo nuo lietaus.
2.11. Pareiškėjo 2026 m. birželio 14 d. skundas (LKT reg. 2026 m. birželio 15 d. Nr. NPS-25-7538) Vilniaus kalėjimui dėl pasivaikščiojimo kiemo Nr. 9 kiauro stogelio, kuris 2026 m. birželio 13 d. pasivaikščiojimo metu neapsaugojo nuo lietaus, ir pasivaikščiojimo kiemo Nr. 8 kiauro stogelio, kuris 2026 m. birželio 14 d. pasivaikščiojimo metu neapsaugojo nuo lietaus.
2.12. Pareiškėjo 2026 m. birželio 16 d. skundas (LKT reg. 2026 m. birželio 17 d. Nr. NPS-25-7699) Vilniaus kalėjimui dėl pasivaikščiojimo kiemų Nr. 7 ir 8 kiaurų stogelių, kurie 2026 m. birželio 15 d. pasivaikščiojimo metu neapsaugojo nuo lietaus, ir pasivaikščiojimo kiemo Nr. 8 kiauro stogelio, kuris 2026 m. birželio 16 d. pasivaikščiojimo metu neapsaugojo nuo lietaus.
2.13. LKT Turto valdymo skyriaus 2026 m. birželio 22 d. raštas Nr. 2S-5793, kuriame atsakant į Pareiškėjo skundus, nurodytus šio priedo 2.7–2.12 papunkčiuose, rašoma:
„Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Turto valdymo skyrius (toliau – TVS) išnagrinėjo Jūsų 2026 m. birželio 5 d. (Reg. 2026-06-08 d. Nr. NPS-25-7281), 2026 m. birželio 6 d. (Reg. 2026-06-09 d. Nr. NPS-25-7272), 2026 m. birželio 8 d. (Reg. 2026-06-09 d. Nr. NPS-25-7317), 2026 m. birželio 13 d. (Reg. 2026-06-15 d. Nr. NPS-25-7536), 2026 m. birželio 14 d. (Reg. 2026-06-15 d. Nr. NPS-25-7538), 2026 m. birželio 16 d. (Reg. 2026-06-17 d. Nr. NPS-25-7699) skundus.
Vadovaujantis 1999 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 11-to straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“ 3-čia žyma „Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: 3) paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą;“ Jūsų skundai 2026 m. birželio 5 d. (Reg. 2026-06-08 d. Nr. NPS-25-7281), 2026 m. birželio 6 d. (Reg. 2026-06-09 d. Nr. NPS-25-7272), 2026 m. birželio 8 d. (Reg. 2026-06-09 d. Nr. NPS-25-7317), 2026 m. birželio 13 d. (Reg. 2026-06-15 d. Nr. NPS-25-7536), 2026 m. birželio 14 d. (Reg. 2026-06-15 d. Nr. NPS-25-7538), 2026 m. birželio 16 d. (Reg. 2026-06-17 d. Nr. NPS-25-7699) nebus nagrinėjami, atsakymas pateiktas 2026 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 2S-5066.
Šis atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius).“
2.14. LKT Turto valdymo skyriaus 2026 m. birželio 25 d. raštas Nr. 2S-5910, kuriame atsakant į Pareiškėjo skundą, nurodytą šio priedo 2.6 papunktyje, rašoma:
„Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Turto valdymo skyrius (toliau – TVS) išnagrinėjo Jūsų 2026 m. gegužės 28 d. (Reg. 2026-05-28 d. Nr. NPS-25-6663), skundą.
Vadovaujantis 1999 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 11-to straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“ 3-čia žyma „Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: 3) paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą;“ Jūsų skundas 2026 m. gegužės 28 d. (Reg. 2026-05-28 d. Nr. NPS-25-6663) nebus nagrinėjamas, atsakymas pateiktas 2026 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 2S-5066.
Šis atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius).“

2 priedas

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

1. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. rekomendacijos Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 27.1 papunktis: „Kiekvienam kaliniui kasdien, esant tinkamoms oro sąlygoms, turi būti sudarytos sąlygos ne mažiau nei vieną valandą per dieną mankštintis atvirame ore.“

2. Nacionalinės teisės aktai:

2.1. Bausmių vykdymo kodekso 44 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore“:
1 dalis: „Nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore.“
2 dalis: „Nuteistųjų pasivaikščiojimai vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje bausmės atlikimo vietos teritorijoje laikantis šio kodekso 74 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pasivaikščiojimų trukmė nustatyta šio kodekso 33, 34, 35, 71 ir 81 straipsniuose. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik esant nepalankioms oro sąlygoms, jeigu su tuo sutinka nuteistasis.“
3 dalis: „Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia teisingumo ministro nustatytą pasivaikščiojimų tvarką arba pats prašo jį nutraukti.“

2.2. Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 1 dalis: „Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.“

2.3. Viešojo administravimo įstatymo:
3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“: „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […].“
11 straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“:
1 dalis: „Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.“
3 dalis: „Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: […]; 3) paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą; […].“

2.4. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 45 punktas: „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: 45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka; 45.4. į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.“

2.5. Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatų, patvirtintų teisingumo ministro 2025 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 1R-172:
8 punktas: „Tarnybos veiklos tikslai: […]; 8.7. organizuoti ir užtikrinti Tarnybos žinioje esančios infrastruktūros priežiūrą, modernizavimą ir plėtrą.“
14 punktas: „Tarnyba, siekdama šių nuostatų 8.7 papunktyje nurodyto veiklos tikslo, atlieka šias funkcijas: […]; 14.4. užtikrina ir vykdo nuolatinę infrastruktūros priežiūrą.“

2.6. Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389:
5 punktas: „Taisyklėse vartojamos sąvokos: […]. Pasivaikščiojimo kiemas – specialiai įrengta teritorija nuteistiesiems pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore.“
16 punktas: „Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos durys. Pasivaikščiojimo kiemų durys įrengiamos pagal šių Taisyklių 13 punkte nustatytus reikalavimus. Pasivaikščiojimo kiemai dengiami metaliniai tinklais. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų sienų, ant žemės arba viršuje, įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno pakyla. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiami 120 cm pločio stogeliai, saugantys nuo atmosferos kritulių. Naujai įrengiamuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose pasivaikščiojimo kiemuose turi būti įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema.“

3 priedas

TYRIMUI REIKŠMINGA TEISMŲ PRAKTIKA

1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarime Nr. KT6-N4/2018 pažymėta:
„Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, taip pat turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (inter alia 2015 m. lapkričio 19 d., 2016 m. liepos 8 d., 2018 m. kovo 2 d. nutarimai).“

2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika:
2.1. 2012 m. kovo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012 pažymėta: „Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). […] Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“
2.2. LVAT 2014 m. balandžio 9 d. aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime yra nurodęs: „Šio teisinio reguliavimo kontekste teisėjų kolegija pažymėjo, kad Pataisos namai ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip viešojo administravimo subjektai, be minėtų specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.) (2012 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-3206/2012). Laisvės atėmimo institucijų sprendimuose turi būti aiškiai nurodyti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįsti sprendimo motyvai, kurie, be kita ko, atitiktų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus reikalavimus (2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2876/2011).“
2.3. 2014 m. gegužės 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-706/2014 pažymėta: „Teisėtumo principas viešojo administravimo srityje reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir kad jų priimti sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Norėdami priimti administracinį teisės aktą viešojo administravimo subjektai privalo turėti tinkamas priežastis, o ne pateikti bet kokias priežastis, kad patenkintų formalius reikalavimus.“
2.4. 2015 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015 pažymėta: „Tokie viešojo administravimo institucijos veiksmai, kai nesiremiama gero administravimo principu siekiant padėti besikreipiančiam asmeniui įgyvendinti jo teises, o formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos, pripažintini neteisėtais.“
2.5. 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015 pažymėta: „[…] viešojo administravimo subjektas, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais, inter alia įstatymų viršenybės ir objektyvumo principais, lemiančiais viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato.“