aA PAŽYMA DĖL UAB „PANEVĖŽIO AUTOSERVISAS“ SKUNDO NR. 5D-2026/2.2-428 PRIEŠ PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Seimo kontrolierė 2026 m. kovo 16 d. gavo UAB „Panevėžio autoservisas“ (toliau tekste ir citatose – Bendrovė) direktoriaus X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio miesto savivaldybės (toliau tekste ir citatose – Savivaldybė) pareigūnų pateikto 2026 m. sausio 19 d. galimai netinkamo atsakymo, sprendžiant Velžio kelio horizontalaus ženklinimo Panevėžio mieste klausimą (toliau – Skundas).

2. Pareiškėjas Skunde nurodo:
2.1. 2025 m. IV ketvirtyje Savivaldybės administracijos „sprendimu, nurodymu ar iniciatyva, mūsų Bendrovės neinformavus ir galimai neišanalizavus eismo situacijos“ (šios ir kitų citatų kalba bei skyryba netaisytos) atliktas daugiau nei 60 metų buvęs Velžio kelio horizontaliojo ženklinimo pakeitimas ties Bendrovės įvažiavimu. Dėl šio pakeitimo – vietoje ilgus metus buvusios brūkšninės linijos atsirado ištisinė linija, draudžianti transporto priemonėms posūkį į Bendrovės teritoriją ir taip pat išsukimą iš Bendrovės teritorijos į kairę pusę – Bendrovės veiklai ir klientų patekimui į jos teritoriją kilo reikšmingi nepatogumai.
2.2. Pamačiusi gatvės horizontaliojo ženklinimo pakeitimą, Bendrovė nedelsdama 2025 m. gruodžio 19 d. raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydama „informacijos apie tokio sprendimo pagrindimą ir atstatyti buvusią gatvės ženklinimo padėtį“, t. y., kad „vėl būtų atžymėta brūkšninė atkarpa“. Tačiau Savivaldybės administracija 2026 m. sausio 19 d. atsakyme (toliau – Atsakymas) „neįvardijo, ar buvo priimtas konkretus sprendimas dėl horizontaliojo ženklinimo Velžio kelyje ties įvažiavimu į mūsų Bendrovės teritoriją pakeitimo 2025 m. IV-me ketvirtyje, kas priėmė tokį sprendimą“. Atsakyme nurodyta, kad „Eismo organizavimo darbo grupės nuomone, „nėra pagrindo pritarti horizontaliojo ženklinimo koregavimui Velžio kel. ties Nr. “, nors „prašėme kaip tik palikti visą laiką buvusį brūkšninį ženklinimą, o ne koreguoti jį“.

3. Atstovas kartu su Skundu Seimo kontrolieriui pateikė ir kitą tyrimui reikšmingą informaciją (1 priedas).
TYRIMO IŠVADOS

4. Tyrimo metu Seimo kontrolierė 2026 m. balandžio 4 d. raštu Nr. SE-841 kreipėsi į Savivaldybės merą, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes (2 priedo 1 punktas).

5. 2026 m. gegužės 5 d. Seimo kontrolierė gavo Savivaldybės administracijos direktoriaus raštą Nr. 19-1439(4.45E) (2 priedo 2 punktas).

6. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Seimo kontrolierių įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme, Vietos savivaldos įstatyme, Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo reikalavimų ir tvarkos apraše, patvirtintame susisiekimo ministro 2022 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-51, Statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintame aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933“ (toliau – ir STR 2.06.04:2014), pateikiamas 3 priede.

7. Atsižvelgiant į Skunde nurodytas faktines aplinkybes ir su Skundu pateiktą kitą tyrimui reikšmingą informaciją (1 priedas), tyrimo metu gautą informaciją (2 priedas) ir teisinį reguliavimą (3 priedas), pateikiamos toliau išdėstytos tyrimo išvados.
7.1. Savivaldybės kompetencija nagrinėjamu klausimu kyla iš įstatymų jai tiesiogiai pavestų funkcijų vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros bei saugaus eismo organizavimo srityje. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta, kad savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms priskiriama savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas (3 priedo 3 punktas). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalis (3 priedo 4 punktas) šią kompetenciją detalizuoja, nustatydama, kad užtikrindamas eismo saugumą savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, be kita ko, sudaro savivaldybės eismo saugumo komisiją, sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose, taip pat organizuoja vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, juodųjų dėmių nustatymą, tyrimą ir šalinimą, taip pat gali organizuoti poveikio kelių saugumui vertinimą bei kitus kelių saugumo vertinimo veiksmus. To paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta savivaldybės, kaip vietinės reikšmės kelių ir gatvių savininkės (valdytojos), pareiga užtikrinti saugias eismo sąlygas vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, įgyvendinant eismo saugumo priemones, o 7 dalyje – pareiga organizuoti eismą ir užtikrinti techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, taip pat tobulinti eismo organizavimą, atsižvelgiant į eismo įvykių kelyje priežastis ir aplinkybes.
Atsižvelgiant į tai, sprendimų dėl eismo organizavimo, eismo juostų formavimo, horizontaliojo ženklinimo, eismo ribojimų ar kitų techninių eismo organizavimo priemonių nustatymo priėmimas priskirtinas Savivaldybės kompetencijai. Todėl būtent Savivaldybė, vykdydama jai teisės aktais pavestas funkcijas ir vertindama eismo saugumo bei eismo organizavimo poreikius, turi teisę priimti sprendimus dėl vietinės reikšmės gatvėse taikomų eismo organizavimo priemonių, įskaitant horizontaliojo ženklinimo pakeitimus.
7.2. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2025 m. IV ketvirtyje buvo pakeistas Velžio kelio horizontalusis ženklinimas ties įvažiavimu į Bendrovės teritoriją, adresu Velžio kelias , Panevėžys. Pareiškėjo teigimu, vietoje iki tol buvusios brūkšninės horizontaliojo ženklinimo linijos, leidusios transporto priemonėms įvažiuoti į Bendrovės teritoriją ir iš jos išvažiuoti atliekant kairįjį posūkį, buvo įrengta ištisinė linija. Pareiškėjas nurodė, kad dėl šio pakeitimo Bendrovei ir jos klientams kilo nepatogumų, nes, jo vertinimu, buvo apribota galimybė naudotis įvažiavimu tokiu būdu, kaip tai buvo daroma iki ženklinimo pakeitimo. Siekdamas, kad būtų atkurta iki tol galiojusi eismo organizavimo tvarka, Pareiškėjas 2025 m. gruodžio 19 d. raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydamas atstatyti anksčiau buvusį horizontalųjį ženklinimą, t. y. vėl pažymėti brūkšninę liniją toje Velžio kelio vietoje, kurioje yra įvažiavimas į Bendrovės teritoriją ir išvažiavimas iš jos (1 priedo 1 punktas).
Į šį Pareiškėjo kreipimąsi Savivaldybės administracija pateikė Atsakymą, kuriame nurodė, kad Eismo organizavimo darbo grupė, vadovaudamasi Panevėžio miesto (pietinės dalies) susisiekimo komunikacijų specialiuoju planu, pagal kurį Velžio kelias priskirtas B kategorijos gatvėms, taip pat STR 2.06.04:2014 29 punkto 6 lentelėje nustatytais minimaliais atstumais tarp įvažiavimų ir išvažiavimų B kategorijos gatvėse bei po šia lentele pateiktomis pastabomis, atsižvelgdama į esamą užstatymą, nusprendė, kad nėra pagrindo koreguoti esamą horizontalųjį ženklinimą ir atkurti galimybę atlikti kairįjį posūkį įvažiuojant į Bendrovės teritoriją ar iš jos išvažiuojant per šiaurės rytinėje sklypo dalyje, arčiau Velžio kelio ir Beržų gatvės sankryžos, esančią įvažą (1 priedo 2 punktas).
7.3. Tyrimo metu Savivaldybės administracija Seimo kontrolierei paaiškino (2 priedo 2 punktas), kad sprendimas dėl horizontaliojo ženklinimo pakeitimo buvo svarstytas ir priimtas 2025 m. rugsėjo 19 d. Eismo organizavimo darbo grupės posėdyje, o horizontaliojo ženklinimo pakeitimai atlikti įgyvendinant šį sprendimą. Savivaldybė nurodė, kad sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į gyventojų kreipimusis dėl eismo spūsčių, siekiant pagerinti Velžio kelio ir Beržų gatvės sankryžos pralaidumą bei užtikrinti saugesnes eismo sąlygas. Savivaldybė taip pat pateikė informaciją, kad Velžio kelio ir Beržų gatvės sankryžos prieigose yra identifikuota vadinamoji juodoji dėmė. Pagal Juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo 9 punktą (3 priedo 5 punktas) juodąja dėme laikoma vieta, kurioje per pastaruosius ketverius metus įvyko keturi ar daugiau įskaitinių eismo įvykių. Savivaldybės duomenimis, nagrinėjamoje sankryžoje 2022–2025 metais buvo užfiksuoti septyni įskaitiniai eismo įvykiai. Atsižvelgiant į tai, Savivaldybė, vykdydama jai teisės aktuose nustatytas funkcijas eismo saugumo srityje, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą vertinti eismo organizavimo sprendinius bei, prireikus, imtis priemonių eismo saugumui ir eismo organizavimo efektyvumui gerinti.
Savivaldybė taip pat paaiškino, kad Velžio kelias pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus priskiriamas B kategorijos gatvėms, o sprendžiant eismo organizavimo klausimą buvo vadovautasi STR 2.06.04:2014 29 punkto bei 6 lentelės nuostatomis, reglamentuojančiomis minimalius atstumus tarp sankryžų bei įvažiavimų ir (ar) išvažiavimų B kategorijos gatvėse (3 priedo 6 punktas, tuo metu galiojusi teisės akto redakcija). Savivaldybės pateiktais duomenimis, Bendrovės teritorija turi dvi įvažas iš Velžio kelio, atstumas tarp jų yra apie 62 m, o nuo šiaurės rytinėje sklypo dalyje esančios įvažos iki Velžio kelio ir Beržų gatvės sankryžos – apie 80 m. Savivaldybės vertinimu, tokie atstumai neatitinka STR 2.06.04:2014 B kategorijos gatvėms nustatyto 150 m minimalaus atstumo tarp sankryžų bei įvažiavimų ir (arba) išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais, o taip pat nesiekia net išimtinais atvejais galimo 100 m atstumo. Pažymėtina, kad ir šiuo metu galiojanti STR 2.06.04:2014 redakcija (3 priedo 7 punktas) nustato iš esmės analogišką teisinį reguliavimą dėl minimalių atstumų tarp sankryžų bei įvažiavimų ir (ar) išvažiavimų.
Kaip informavo Savivaldybė, po horizontaliojo ženklinimo pakeitimo ties viena iš Bendrovės teritorijos įvažų buvo panaikinta galimybė atlikti kairįjį posūkį, tačiau kita įvaža, esanti maždaug už 62 metrų, ir toliau leidžia patekti į Bendrovės teritoriją bei iš jos išvažiuoti tiek dešiniaisiais, tiek kairiaisiais posūkiais. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Bendrovės teritorijos pasiekiamumas būtų visiškai panaikintas ar iš esmės nebeužtikrinamas. Nors Pareiškėjas Skunde nurodo, kad dėl pakeisto eismo organizavimo jam ir Bendrovės klientams kilo nepatogumų, vertinant objektyviai matyti, kad buvo pakeistas eismo organizavimo būdas ties viena konkrečia įvaža, o galimybė patekti į Bendrovės teritoriją ir iš jos išvažiuoti į abi eismo kryptis išliko užtikrinta naudojantis kita įvaža. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektas, organizuodamas eismą ir įgyvendindamas eismo saugumo priemones, neprivalo užtikrinti kiekvienam eismo dalyviui ar žemės sklypo naudotojui patogiausio įmanomo susisiekimo būdo. Eismo organizavimo sprendimai neišvengiamai gali sukelti tam tikrų nepatogumų atskiriems asmenims (eismo dalyviams) ar ūkio subjektams (kaip šiuo atveju konkrečiu atveju, Bendrovei), tačiau tai savaime nėra neteisėta, jeigu jie reikalingi siekiant platesnių teisėtų tikslų – eismo saugumo, pralaidumo ar viešojo intereso užtikrinimo. Pastebėtina, kad vien aplinkybė, jog tam tikra eismo organizavimo tvarka egzistavo ilgą laiką, visgi savaime taip pat nesudaro pagrindo reikalauti ją išlaikyti neribotą laiką, jei atsiranda teisėtas poreikis keisti eismo organizavimą dėl saugaus eismo ar kitų viešojo intereso tikslų.
7.4. Vis dėlto tyrimo metu nustatyta, kad Savivaldybės administracijos Atsakymas pateiktas Pareiškėjui nebuvo pakankamai aiškus ir išsamus. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintas išsamumo principas įpareigoja viešojo administravimo subjektą (Savivaldybę) į prašymą ar skundą atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodant visas prašymo ar skundo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes bei konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (3 priedo 2 punktas).
Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas į Savivaldybę 2025 m. gruodžio 19 d. raštu kreipėsi, prašydamas atkurti iki tol buvusį horizontalųjį ženklinimą ties įvažiavimu į Bendrovės teritoriją. Iš Pareiškėjo kreipimosi turinio akivaizdu, kad Pareiškėjas siekė išsiaiškinti, kodėl ilgą laiką galiojusi eismo organizavimo tvarka buvo pakeista ir ar galima atkurti ankstesnįjį ženklinimą. Todėl Savivaldybė, laikydamasi gero administravimo ir išsamumo principų, turėjo ne apsiriboti bendro pobūdžio nuoroda į teritorijų planavimo dokumentą (susisiekimo komunikacijų specialųjį planą), teisės aktą (STR 2.06.04:2014) ir išvada, kad nėra pagrindo atkurti ankstesniojo ženklinimo, o pateikti jam platesnį ir išsamesnį paaiškinimą, atskleisdama tokio sprendimo priėmimo aplinkybes, sprendimą priėmusius subjektus bei motyvus, kuriais remiantis buvo nuspręsta nepritarti Pareiškėjo prašymui atkurti ankstesnįjį ženklinimą. Iš Atsakymo turinio matyti, kad Pareiškėjui nebuvo paaiškinta, jog dėl šio klausimo buvo priimtas konkretus Eismo organizavimo darbo grupės sprendimas, nebuvo nurodyta jo priėmimo data, sprendimo priėmimo aplinkybės, faktiniai duomenys, kuriais buvo remtasi, taip pat nebuvo nurodyti sprendimo priėmimo motyvai, t. y. tai, kad ženklinimo pakeitimas siejamas su eismo saugumo užtikrinimu ir Velžio kelio bei Beržų gatvės sankryžos pralaidumo gerinimu. Šios aplinkybės Savivaldybės administracijos buvo paaiškintos tik Seimo kontrolierei pateiktame atsakyme tyrimo metu.
Seimo kontrolierės vertinimu, viešojo administravimo subjektas (Savivaldybė), nagrinėdamas asmens kreipimąsi, turi vadovautis ne vien formalia prašymo ar skundo formuluote, bet ir jo turiniu bei siekiamu tikslu. Asmuo neprivalo tiksliai nurodyti visų teisinių ir faktinių aplinkybių, kurias institucija turėtų paaiškinti. Todėl Savivaldybės administracija, gavusi Pareiškėjo kreipimąsi dėl pasikeitusios eismo organizavimo tvarkos, turėjo pareigą pateikti išsamesnį ir aiškesnį atsakymą, leidžiantį Pareiškėjui suprasti, kodėl buvo priimtas atitinkamas sprendimas ir dėl kokių priežasčių jo prašymas atkurti iki tol buvusį horizontalųjį ženklinimą ties įvažiavimu į Bendrovės teritoriją negali būti tenkinamas. Seimo kontrolierė pripažįsta, kad Pareiškėjo teisė į gerą administravimą buvo pažeista, ir jo Skundą pripažįsta pagrįstu tiek, kiek jam nebuvo pateiktas tinkamas paaiškinimas, kodėl jo prašymas negali būti tenkinamas.
Kadangi Skundo tyrimo metu Savivaldybė Seimo kontrolierei pateikė paaiškinimus dėl priimto sprendimo aplinkybių ir motyvų, papildoma rekomendacija pakartotinai nagrinėti Pareiškėjo 2025 m. gruodžio 19 d. kreipimąsi neteiktina. Tačiau Savivaldybės merui siūlytina imtis priemonių, kad ateityje, nagrinėjant asmenų prašymus ir skundus, atsakymai būtų rengiami laikantis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte įtvirtinto išsamumo principo, t. y. kad pareiškėjams būtų pateikiami aiškūs ir argumentuoti paaiškinimai, nurodomos visos prašymo ar skundo nagrinėjimui reikšmingos faktinės aplinkybės, konkretūs priimti sprendimai, jų priėmimo motyvai bei teisės aktų nuostatos, kuriomis buvo remtasi priimant atitinkamus sprendimus.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

8. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia
UAB „Panevėžio autoservisas“ direktoriaus X skundą dėl Panevėžio miesto savivaldybės pareigūnų pateikto 2026 m. sausio 19 d. atsakymo, sprendžiant Velžio kelio horizontalaus ženklinimo Panevėžio mieste klausimą, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

9. Vadovaudamasis Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Seimo kontrolierius Panevėžio miesto savivaldybės merei rekomenduoja:
atkreipti dėmesį į pažymoje pateiktas išvadas ir imtis priemonių, kad ateityje, nagrinėjant asmenų prašymus ir skundus, atsakymai būtų rengiami laikantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, t. y. kad pareiškėjams būtų pateikiami aiškūs ir argumentuoti paaiškinimai, nurodomos visos prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusios aplinkybės bei konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis buvo remtasi vertinant prašymo ar skundo turinį.

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Seimo kontrolierių (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolieriui pateikti el. p. [email protected] arba per E. pristatymo informacinę sistemą).

Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė

 
1 priedas

SKUNDE PATEIKTA INFORMACIJA

1. Pareiškėjo 2025 m. gruodžio 19 d. kreipimesi „Dėl pakeisto gatvės horizontaliojo ženklinimo“ į Savivaldybės administraciją nurodyta:
„Mūsų Bendrovės buveinė ir komercinės patalpos yra įsikūrusios adresu Velžio kelias , Panevėžys. Gatvės „Velžio kelias“ ženklinimas iki šiol buvo toks, kad vidurio ištisinėje linijoje visada buvo brūkšninė atkarpa dėl to, kad transporto priemonės galėtų įsukti į mūsų Bendrovės teritoriją, o išvažiuodamos išsukti į kairiąją pusę. Tačiau neseniai ši brūkšninė atkarpa buvo panaikinta ir jos vietoje atsirado ištisinė linija. Dėl to mūsų Bendrovei ir Bendrovės klientams atsirado dideli nepatogumai, tapo nebegalima iš Bendrovės teritorijos išsukti į kairią pusę.
Prašome atstatyti gatvės „Velžio kelias“ buvusį horizontalųjį ženklinimą, t. y. kad vėl būtų atžymėta brūkšninė atkarpa toje gatvės vietoje, kurioje yra įvažiavimas į mūsų Bendrovės […] teritoriją ir išvažiavimas iš jos“.

2. Savivaldybės administracijos Atsakyme Nr. 19-218(4.45E) „Dėl horizontaliojo ženklinimo“ nurodyta:
„Savivaldybės administracija, išnagrinėjusi Jūsų 2025-12-19 raštą, teikia atsakymą.
Eismo organizavimo darbo grupė, […], vadovaudamasi Panevėžio miesto (pietinės dalies) susisiekimo komunikacijų specialiuoju planu, patvirtintu Savivaldybės tarybos 2015-11-26 sprendimu Nr. 1-329, kuris yra Savivaldybės bendrojo plano sudedamoji dalis, kuriame Velžio kel. kategorija yra B, ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 29 punkto 6 lentelėje pateiktais minimaliais atstumais tarp įvažiavimų/išvažiavimų B kategorijos gatvėse bei po šia lentele pateiktomis pastabomis ir atsižvelgdama į esamą užstatymą – pažymi, kad nėra pagrindo pritarti horizontaliojo ženklinimo koregavimui Velžio kel. ties Nr. numatant įvažiavimo/išvažiavimo kairiaisiais posūkiais į/iš Velžio kel. -ojo sklypo šiaurės rytinės dalies (arčiau sankryžos) įvažos į/iš Velžio kel. galimybę. […].“

2 priedas

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

1. Dėl Skunde nurodytų aplinkybių Seimo kontrolierė 2026 m. balandžio 4 d. raštu Nr. SE-841 kreipėsi į Savivaldybės merą, be kita ko, prašydama: 1) informuoti, ar 2025 m. IV ketvirtyje buvo priimtas konkretus sprendimas pakeisti Velžio kelio horizontalųjį ženklinimą ties įvažiavimu į Bendrovės teritoriją (Velžio kelias ), vietoje buvusios brūkšninės linijos įrengiant ištisinę liniją; jeigu taip, nurodyti: ar ženklinimo keitimo klausimas svarstytas Eismo organizavimo darbo grupės posėdyje; jeigu taip – kuriame posėdyje, kada, pateikti posėdžio protokolo ar jo išrašo kopiją; jeigu nesvarstytas, nurodyti priežastis; dėl kokių priežasčių toks sprendimas priimtas; kuo vadovaujantis (nurodyti konkrečią teisės akto nuostatą); 2) atsižvelgiant į Savivaldybės administracijos Atsakyme nurodytą informaciją, kad, nustatant horizontalųjį ženklinimą, buvo vadovautasi „Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – STR 2.06.04:2014) 29 punkto 6 lentelėje pateiktais minimaliais atstumais tarp įvažiavimų/išvažiavimų B kategorijos gatvėse bei po šia lentele pateiktomis pastabomis“ ir atsižvelgta „į esamą užstatymą“: paaiškinti, kaip konkrečiai šios teisės akto nuostatos buvo taikytos sprendžiant dėl horizontaliojo ženklinimo Velžio kelyje ties įvažiavimu į Bendrovės teritoriją; nurodyti tikslų atstumą tarp įvažiavimo į Bendrovės teritoriją ir artimiausių sankryžų bei kitų įvažiavimų / išvažiavimų Velžio kelio nagrinėjamoje atkarpoje; paaiškinti, ar šie atstumai atitinka STR 2.06.04:2014 29 punkto 6 lentelėje nustatytus minimalius atstumus B kategorijos gatvėms; 3) paaiškinti, dėl kokių priežasčių Pareiškėjui pateiktame Savivaldybės administracijos Atsakyme nebuvo nurodyta, ar buvo priimtas konkretus sprendimas dėl ženklinimo pakeitimo, kas ir kada jį priėmė ir kokiu teisiniu pagrindu.

2. 2026 m. gegužės 5 d. Seimo kontrolierė gavo Savivaldybės administracijos direktoriaus raštą Nr. 19-1439(4.45E) (kartu su informaciją įrodančiais dokumentais), kuriame, be kita ko, nurodyta:
2.1. „[…] klausimai dėl horizontaliojo ženklinimo Velžio kel. ties Velžio kel. – Beržų g. sankryža ir dėl horizontaliojo ženklinimo Velžio kel. ties Nr. buvo nagrinėti atitinkamai 2025 m. rugsėjo 19 d. ir 2026 m. sausio 8 d. Eismo organizavimo darbo grupės, patvirtintos 2017-05-12 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-468 „Dėl Savivaldybės eismo organizavimo darbo grupės sudarymo ir administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. A-1040 pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – Darbo grupė), posėdžiuose.“
2.2. „2025 m. IV ketvirtyje buvo priimtas konkretus sprendimas pakeisti Velžio kelio horizontalųjį ženklinimą ties įvažiavimu į Bendrovės teritoriją (Velžio kelias ).“ „Horizontaliojo ženklinimo pakeitimas buvo atliktas priėmus atskirą sprendimą 2025 m. rugsėjo 19 d. Eismo organizavimo darbo grupės posėdyje bendru sutarimu.“ „Sprendimas priimtas atsižvelgiant į gautus gyventojų prašymus/ skundus dėl eismo spūsčių; į galiojančių teisės aktų reikalavimus, siekiant užtikrinti saugias eismo sąlygas, pagerinti sankryžos pralaidumą […]. Sprendimas priimtas, vadovaujantis Panevėžio miesto (pietinės dalies) susisiekimo komunikacijų specialiuoju planu, patvirtintu Savivaldybės tarybos 2015-11-26 sprendimu Nr. 1-329, kuris yra Savivaldybės bendrojo plano sudedamoji dalis, kuriame Velžio kel. kategorija yra B, ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 29 punkto 6 lentelėje pateiktais minimaliais atstumais tarp įvažiavimų/ išvažiavimų B kategorijos gatvėse bei po šia lentele pateiktomis pastabomis ir atsižvelgiant į esamą užstatymą; vadovaujantis LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, 7 dalies punktais 1, 2 ir 4.“ „[…] priimant sprendimą […] buvo įvertinta, kad į Bendrovės teritoriją yra įrengtos 2-i įvažos, į tai, kad atlikus horizontaliojo ženklinimo pakeitimą tik dalinai pasikeistų eismo organizavimo sprendinys ties 1-a įvaža numatant patekimą į minimą teritoriją dešiniaisiais posūkiais.“
2.3. „Poveikio zonoje (80 m atstumu) yra identifikuota „Juodoji dėmė“ ties Velžio kelio – Beržų gatvių sankryža. Per 2022-2025 metus Velžio kel. – Beržų g. sankryžoje įvyko 7 įskaitiniai eismo įvykiai.“
2.4. „Patekimas į sklypą adresu Velžio kel. iki horizontaliojo ženklinimo pakeitimo buvo galimas naudojantis 2-jais įvažiavimais / išvažiavimais, po horizontaliojo ženklinimo pakeitimo patekimas į sklypą nėra visiškai apribotas ar draudžiamas. Privažiavimas į Bendrovės teritoriją buvo ir yra užtikrinimas atlikus horizontaliojo ženklinimo pakeitimus Velžio kel. atkarpoje ties Vežio kel. . Velžio kelio atkarpos pietrytinėje Velžio kel. – Beržų g. sankryžos pusėje atlikus paženklinimą horizontaliuoju žymėjimu formuojant tris eismo juostas (2-i – minimos sankryžos kryptimi ir 1-ą – kryptimi link Staniūnų) Velžio kelio atkarpoje nuo Velžio kel. -ojo sklypo pietrytinės dalies įvažos į / iš Velžio kel. iki Velžio kel. – Beržų g. sankryžos palikta galimybė įvažiuoti / išvažiuoti dešiniaisiais posūkiais į / iš Velžio kel. -ojo sklypo šiaurės rytinės dalies (arčiau sankryžos) įvažos į / iš Velžio kel. Dešiniaisiais ir kairiaisiais posūkiais yra galimybė įvažiuoti / išvažiuoti į / iš Velžio kel. -ojo sklypo pietrytinės dalies (arčiau Velžio kel. ) įvažos į / iš Velžio kel.“
2.5. „Velžio kelio savininkė (valdytoja) yra Savivaldybės administracija ir eismo organizavimo klausimų sprendimas minimoje gatvėje yra jos kompetencijos ribose […].“
2.6. „[…] tarp dviejų įvažiavimų / išvažiavimų į/ iš Bendrovės teritoriją(-os) yra apie 62 m, iki artimiausios, t. y. Velžio kel. – Beržų g., sankryžos nuo Velžio kel. -ojo sklypo šiaurės rytinės dalies įvažos yra apie 80 m. Atsižvelgiant į STR 2.06.04:2014 29 punkto 6 lentelėje nustatytus minimalius atstumus B kategorijos gatvėms – nėra išlaikomi minimalūs atstumai tarp įvažiavimų/ išvažiavimų.“
2.7. „Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjo pateiktame Savivaldybės administracijai pareiškime nebuvo prašymo nurodyti, kas ir kada priėmė tokį horizontaliojo ženklinimo pakeitimo sprendimą ir kokiu teisiniu pagrindu – atsakymas suformuluotas tai Pareiškėjo klausimo daliai, kurią jis pateikė.“

3 priedas

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

1. Seimo kontrolierių įstatymo (SKĮ) 12 straipsnio „Seimo kontrolierių tiriami skundai“ 1 dalis: „Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje, taip pat skundus dėl pažeidimų, padarytų teikiant viešąsias paslaugas smulkiajam ir vidutiniam verslui.“

2. Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“: „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais:
[…]; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […].“

3. Vietos savivaldos įstatymo (VSĮ) 6 straipsnis „Savarankiškosios savivaldybių funkcijos“: „Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos: […]; 32) savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas; […].“

4. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo:
2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 231 dalis: „Juodoji dėmė – avaringa kelio arba gatvės vieta, kurioje įskaitinių eismo įvykių skaičius yra pasiekęs susisiekimo ministro nustatytą ribinę reikšmę.“
10 straipsnio „Eismo saugumo užtikrinimas“ 8 dalis: „Užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius: […]; 2) iš savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo saugumo komisiją, tvirtina jos nuostatus. […]; 3) sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose; 4) organizuoja vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, transporto infrastruktūros objektų projektavimą, statybą, gatvių tiesimą, taisymą ir rekonstravimą, kelių saugumo audito, juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo atlikimą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims, gali organizuoti savivaldybei priklausančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių poveikio kelių saugumui vertinimą, reguliarų kelio saugumo patikrinimą, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimą ir viso kelių tinklo saugumo vertinimą; […].“
11 straipsnio „Saugių eismo sąlygų užtikrinimas keliuose“:
1 dalis: „[…]. Savivaldybės […], atlikdami priskirtąsias funkcijas, užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindami juose eismo saugumo priemones.“
7 dalis: „Kelio savininkas (valdytojas) privalo: 1) užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; 2) organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; […]; 4) tobulinti eismo organizavimą, atsižvelgiant į eismo įvykių kelyje priežastis ir aplinkybes; […].“

5. Juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo, patvirtinto susisiekimo ministro 2022 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-51:
4 punktas: „Juodosios dėmės turi būti nustatomos, tiriamos ir šalinamos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 111 straipsnio 9 dalyje nustatytu periodiškumu – kasmet.“
9 punktas: „Kelio arba gatvės ruožas ar sankryža (įskaitant kelius ir gatves su skiriamąja juosta) laikomi juodosiomis dėmėmis, jeigu juose per pastaruosius 4 kalendorinius metus yra įvykę 4 arba daugiau įskaitinių eismo įvykių (toliau – eismo įvykis).“

6. Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933“ (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2026 m. birželio 2 d.):
29 punktas: „Atstumai tarp sankryžų bei įvažiavimų/išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais turi būti ne mažesni nei 6 lentelėje. Kai B kategorijos gatvėje nėra galimybių išlaikyti 6 lentelėje nurodyto 150 m atstumo, atstumas tarp įvažiavimų/išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais gali būti mažinamas iki 100 m (6 lentelės 2 punkte tai nurodyta skliausteliuose), projektuotojui pagrindus, kad tai nedarys neigiamo poveikio eismo saugumui.
6 lentelė. Minimalūs atstumai tarp sankryžų ir įvažiavimų/išvažiavimų

Pastabos:
1. 6 lentelėje raidėmis ir simboliais pažymėtos reikšmės:
S – skirtingų lygių sankryžos; N – negalimas (išimtys taikomos įrengiant degalines su lėtėjimo ir greitėjimo juostomis); – – nereglamentuojama.
2. 6 lentelėje žodžių ir skaičių viršuje pažymėtų skaitmenų reikšmės:
1 – Nurodytos reikšmės taip pat taikomos pirmam įvažiavimui/išvažiavimui prieš sankryžą ir už sankryžos įrengti. Įrengiant išvažiavimą prieš sankryžą, reikia įvertinti besiformuojančių automobilių eilių ilgį.
[…].
3 – Įvažiavimai/išvažiavimai kairiaisiais posūkiais be šviesoforinio reguliavimo gali būti įrengiami 6 lentelėje nurodytais atstumais, kai yra visos šios sąlygos: gatvės eismo juostų skaičius abiem kryptimis neviršija 4 eismo juostų; leistinas greitis neviršija 50 km/h; jei tai nėra avaringas ruožas.
[…].“

7. Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2026 m. birželio 2 d.):
29 punktas: „Atstumai tarp sankryžų bei įvažiavimų ir (arba) išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais turi būti ne mažesni nei 6 lentelėje. Šioje lentelėje nustatyti minimalūs atstumai tarp įvažiavimų ir (ar) išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais B ir C kategorijų gatvėse netaikomi tais atvejais, kai į žemės sklypą nėra įrengto privažiavimo ir nėra galimybės įrengti privažiavimo iš žemesnės kategorijos gatvės, privažiuoti nustatytais kelio servitutais per gretimą (-us) žemės sklypą (-us) ir tai pagrindžiama projektiniais sprendiniais.
6 lentelė. Minimalūs atstumai tarp sankryžų ir įvažiavimų ir (arba) išvažiavimų

Pastabos:
[…].
2. 6 lentelėje žodžių ir skaičių viršuje pažymėtų skaitmenų reikšmės:
1 – Nurodytos reikšmės taip pat taikomos pirmam įvažiavimui ir (arba) išvažiavimui prieš sankryžą ir už sankryžos įrengti. Įrengiant išvažiavimą prieš sankryžą, reikia įvertinti besiformuojančių automobilių eilių ilgį.
2 – Įvažiavimai ir (arba) išvažiavimai kairiaisiais posūkiais be šviesoforinio reguliavimo gali būti įrengiami 6 lentelėje nurodytais atstumais, kai yra visos šios sąlygos: gatvės eismo juostų skaičius abiem kryptimis neviršija 4 eismo juostų; leistinas greitis neviršija 50 km/h; tai nėra avaringas ruožas.
[…].“