NŽTI veikla 2019 m.

Vykdydama nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas Seimo kontrolierių įstaiga 2019 m. didžiulį dėmesį skyrė asmenų su negalia teisių užtikrinimui, todėl gilinosi į šių asmenų socialinių ir ekonominių teisių įgyvendinimo aspektus, neveiksnumo peržiūros procesą, atkreipė dėmesį į asmenų su negalia teises teikdami alternatyvias ataskaitas tarptautinėms organizacijoms. Seimo kontrolierių įstaiga taip pat gilinosi į bausmių vykdymo sistemos pertvarką, pataisos įstaigų pareigūnams organizavo mokymus, kaip vykdyti žmogaus teisių principais grįstą nuteistųjų iki gyvos galvos priežiūrą, taip pat antrus metus iš eilės prisidėjo prie Nacionalinio žmogaus teisių forumo, skirto Tarptautinei žmogaus teisių dienai paminėti, organizavimo. Be to, Seimo kontrolierių įstaiga Jungtinėms Tautoms pateikė alternatyvią ataskaitą dėl Konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo įgyvendinimo Lietuvoje bei JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitete pristatė alternatyvią ataskaitą dėl JT Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims įgyvendinimo.

•2019 m. vasario 5 d. Seimo kontrolierių įstaigoje vyko susitikimas su vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau ir – Teisingumo ministerija) ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau ir – Kalėjimų departamentas) atstovais, kurio metu buvo aptartos laisvės atėmimo vietose vykdomos pertvarkos problemos. Susitikimo metu buvo kalbama apie kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą įkalinimo įstaigose, akcentuojama, kad, nors nuteistieji yra asmenys, kurių laisvė yra apribota, vien dėl to sveikatos apsauga ir paslaugų prieinamumas jiems neturi būti ribojami.

•2019 m. kovo 21 d. Seimo kontrolierių įstaigos atstovai Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje (toliau ir – Užsienio reikalų ministerija) dalyvavo susitikime su ministerijų, kitų atsakingų vykdomosios valdžios įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų atstovais, kurio metu buvo aptarti devintosios ir dešimtosios periodinės ataskaitos pagal JT Konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo klausimai.

•2019 m. balandžio 19 d. Seimo kontrolierių įstaigoje įvyko susitikimas su Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovais, kuriame buvo aptartos bendradarbiavimo sprendžiant žmogaus teisių problemas galimybės.

•2019 m. birželio 12 d. Seimo kontrolierių įstaigoje įvyko susitikimas su Lietuvos Negalios Organizacijų Forumo atstovais, kuriame buvo aptartos bendradarbiavimo sprendžiant asmenų su negalią teisių užtikrinimo problemas galimybės, vykdomos bei planuojamos veiklos.

•2019 m. lapkričio 5 d. Seimo kontrolierių įstaigos atstovai susitiko su Asociacijos Lietuvos gėjų lyga atstovais. Susitikimo metu buvo aptarti šiuo metu organizacijos LGBT žmogaus teisių srityje įgyvendinami projektai bei galimos bendradarbiavimo galimybės.

•2019 m. vasario 11 d. Seimo kontrolierių įstaigos atstovai dalyvavo Seimo Žmogaus teisių komiteto organizuotoje diskusijoje ,,Teisė į žodžio laisvę: iššūkiai ir konstruktyvus atsakas“.

•2019 m. balandžio 12 d. – birželio 7 d. Seimo kontrolierių įstaiga vykdė kassavaitinę Žmogaus teisių mokymų programą studentams, kurios metu Mykolo Romerio bei Vilniaus universiteto studentai susipažino su pagrindiniais tarptautiniais žmogaus teises reglamentuojančiais dokumentais, buvo mokomi suvokti kankinimų prevencijos tikslus ir iššūkius, diskriminacijos apraiškas, dalyvavo susitikimuose su įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis veikiančiomis žmogaus teisių srityje.

•2019 m. rugsėjo 20 d. Seimo kontrolierių įstaigos atstovai dalyvavo Europos humanitariniame universitete vykusioje konferencijoje „Europinis žmogiškųjų vertybių švietimas“, kuri sukūrė terpę užsimegzti dialogui tarp akademinės bendruomenės bei valstybės institucijų. Savo pranešimu Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėjas Vytautas Valentinavičius sutelkė konferencijos dalyvių dėmesį į būtinybę skirti didelį dėmesį žmogaus teisėms rengiant specialistus.

•2019 m. rugsėjo 27 d. Seimo kontrolierių įstaiga organizavo Šiaurės ir Baltijos šalių ombudsmenų konferenciją „Socialinių ir ekonominių teisių užtikrinimas – oraus gyvenimo garantas“. Konferencijoje pranešėjai bei diskusijos dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Danijos, Suomijos ir Norvegijos dalijosi savo patirtimi bei vertino kaimyninių šalių pažangą socialinių bei ekonominių teisių užtikrinimo srityje. Konferencija atskleidė, kad, nepaisant šalių skirtumų, jose egzistuoja itin panašios problemos, todėl tvarus kaimyninių šalių bendradarbiavimas gali padėti rasti bendrų problemų sprendimo būdų.

•2019 m. spalio 22 d. Telšių apskrities socialinės globos įstaigų darbuotojams buvo surengti mokymai ,,Žmogaus teisių principais grįsta asmenų priežiūra socialinės globos namuose“. Mokymų metu buvo analizuojamos vienos svarbiausių socialinės globos įstaigose kylančių problemų, susijusių su vyresnio amžiaus asmenų teisių tinkamu užtikrinimu. Teoriniai mokymai persipynė su realiu praktinių užduočių sprendimu, siekiant atkreipti socialinės globos įstaigų darbuotojų dėmesį į praktikoje kylančius iššūkius. Renginyje dalyvavusiems socialinės priežiūros darbuotojams buvo pristatyti žmogaus teisėmis grįsti socialinės priežiūros paslaugų teikimo metodai, kuriuos taikant visi paslaugų planavimo, politikos kūrimo ir praktinės veiklos aspektai grindžiami žmogaus teisių principais ir standartais. Seimo kontrolierių įstaigos vadovas pažymėjo, kad mokėti identifikuoti socialinės globos įstaigose kylančias problemas yra svarbu, tačiau dar svarbiau yra gebėti išsiaiškinti problemų priežastis bei padėti rasti šių problemų sprendimo būdus.

•2019 m. gruodžio 11 d. Seimo kontrolierių įstaigoje vyko mokymai ,,Žmogaus teisėmis grįsta nuteistųjų iki gyvos galvos priežiūra: sritys, kuriose galima tobulėti“, skirti pataisos įstaigų darbuotojams. Mokymų metu buvo pristatyti prevencijos patikrinimų tikslai ir principai, pabrėžiama prevencinio požiūrio svarba, gilinamasi į pamatines Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatas. Seimo kontrolierių įstaigos atstovai pataisos įstaigų darbuotojams priminė, kad pagrindinis žmogaus teisių įgyvendinimo bausmių vykdymo procese tikslas – užtikrinti nuteistiesiems tinkamas kalinimo sąlygas, apsaugą nuo kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio žmogaus orumą elgesio ar baudimo bei suteikti galimybes nuteistiesiems keisti savo gyvenimą ir daryti teigiamą poveikį savo pačių ateičiai. Mokymų metu pataisos įstaigų darbuotojai galėjo išbandyti savo žinias atlikdami praktines užduotis, kurias spręsdami susidūrė su iššūkiais identifikuojant paslėptus galimus žmogaus teisių pažeidimus bei rizikas žmogaus teisių požiūriu.

•Seimo kontrolierių įstaiga antrus metus iš eilės prisidėjo prie Nacionalinio žmogaus teisių forumo, skirto paminėti Tarptautinę žmogaus teisių dieną, organizavimo. 2019 metais

30-osioms Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos metinėms skirtame renginyje susitiko nemažas būrys žmogaus teisių aktyvistų, mokslininkų, diplomatų, ombudsmenų, moksleivių ir studentų, verslo atstovų, visuomenininkų, politikų. Nacionalinio žmogaus teisių forumo metu Seimo kontrolierių įstaiga bei Žmogaus teisių stebėjimo institutas sutelkė jėgas tam, kad būtų paliesta itin reikalinga tema bei būtų atsakyta į klausimą „Ar Lietuvos kalėjimai yra pajėgūs pasiekti bausmės tikslus?“ Diskusijoje mintimis taip pat pasidalino Lietuvos kriminologų asociacijos vadovas Gintautas Sakalauskas, Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas bei Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Nuteistųjų konsultavimo centro vadovė Raimonda Čižauskaitė. Nacionalinio žmogaus teisių forumo diskusijose dalyvavo: UNICEF, Jungtinių Tautų, Europos Tarybos ir kitų tarptautinių organizacijų atstovai, ministrai, užsienio šalių ambasadoriai, Seimo nariai, ombudsmenai, akademinės bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

•2019 m. kovo 5 d. Seimo kontrolierių įstaigos atstovai dalyvavo susitikime su Kankinimų prevencijos asociacijos (APT) atstovais ir aptarė tuberkulioze sergančių asmenų, esančių įkalinimo įstaigose ir psichikos sveikatos institucijose, priežiūros ypatumus. APT atstovai akcentavo, kad tuberkulioze sergančių asmenų priežiūra neturėtų skirtis nuo kitų tose institucijose laikomų asmenų priežiūros, o automatinis nuteistųjų arba psichikos ir elgesio sutrikimų ligomis sergančių asmenų izoliavimas nėra priimtinas bei neatitinka Konvencijoje prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą įtvirtintų asmens apsaugos nuo kankinimų principų.

•Seimo kontrolierių įstaiga parengė ir 2019 m. balandžio 2 d. JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetui pateikė  alternatyvią (šešėlinę) ataskaitą dėl Konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo įgyvendinimo Lietuvoje.

•Seimo kontrolierių įstaiga parengė ir 2019 m. spalio 28 d. JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitete pristatė alternatyvią (šešėlinę) ataskaitą dėl JT Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims įgyvendinimo Lietuvoje.

•2019 m. spalio 28 d. Seimo kontrolierių įstaigos atstovai dalyvavo susitikime su JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto sekretoriato nare, kuri buvo pagrindinė einamosios Lietuvos Respublikos ataskaitos pagal JT Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims pranešėja. Susitikimo metu buvo plačiau pristatyta moterų teisių padėtis Lietuvoje, atsakyta į pranešėjos užduotus klausimus.

•2019 m. spalio 28 d. Seimo kontrolierių įstaigos atstovai dalyvavo susitikime su kontaktiniu Nacionalinių žmogaus teisių institucijų asmeniu JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitete. Susitikimo metu buvo pristatytas Seimo kontrolierių įstaigos, kaip nacionalinės žmogaus teisių institucijos, mandatas, vykdomos veiklos, šalies žmogaus teisių aktualijos.

•Seimo kontrolierių įstaiga parengė ir 2019 m. gegužės 7 d. Seimo Žmogaus teisių bei Teisės ir teisėtvarkos komitetams pateikė poziciją ,,Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projekto“.

•Seimo kontrolierių įstaigos atstovai 2019 m. gegužės 9 d. dalyvavo susitikime su Teisingumo ministerijos atstovais siekiant aptarti Seimo kontrolierių įstaigos pastabas dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projekto.

•Seimo kontrolierių įstaiga parengė ir 2019 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (toliau ir – Sveikatos apsaugos ministerija, SAM) pateikė poziciją ,,Dėl Lietuvos higienos normos HN 125:2019 ,,Suaugusiųjų asmenų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos slaugos reikalavimai“ projekto“.

•Seimo kontrolierių įstaiga parengė ir 2019 m. liepos 17 d. Teisingumo ministerijai pateikė poziciją ,,Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo“.

•Seimo kontrolierių įstaiga parengė ir 2019 m. rugpjūčio 23 d. Teisingumo ministerijai pateikė poziciją ,,Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektų“.

•Seimo kontrolierių įstaigoje 2019 m. spalio 4 d. įvyko susitikimas su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir Teisingumo ministerijos atstovais. Susitikimo metu Seimo kontrolierių įstaigos vadovas atkreipė dėmesį, jog Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau ir – VVTAT) pareigūnų vykdomų funkcijų kokybė Seimo kontrolieriui kelia vis didesnį susirūpinimą. Susitikimo metu taip pat buvo aptarti ir kiti aktualūs klausimai, susiję su Viešojo administravimo įstatyme, Vartotojų teisių apsaugos įstatyme bei kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, susijusių su asmenų skundų, pranešimų nagrinėjimu bei kitų VVTAT funkcijų vykdymu.

•Seimo kontrolierių įstaiga parengė ir 2019 m. spalio 21 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetams pateikė poziciją ,,Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3868 ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIIP-3870“.

•Seimo kontrolierių įstaigoje 2019 m. spalio 24 d. įvyko susitikimas su Kalėjimų departamento direktoriumi; jo metu buvo aptarta Seimo kontrolierių įstaigoje gaunamų nuteistųjų skundų specifika, kalbėta apie didesnį dėmesį pareigūnų kvalifikacijos tobulinimui. Taip pat aptartos nuteistųjų užimtumo problemos.

•Seimo kontrolierių įstaiga parengė ir 2019 m. lapkričio 20 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikė poziciją ,,Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo

Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo“.

•Seimo kontrolierių įstaigos atstovai 2019 m. lapkričio 22 d. dalyvavo susitikime su Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento, Policijos departamento ir kitų institucijų atstovais, siekiant aptarti Seimo kontrolierių įstaigos bei kitų institucijų pastabas dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektų.

•2019 m. vasario 15 d. Seimo kontrolierius kreipėsi į APT prašydamas pateikti ekspertinę nuomonę dėl įkalinimo įstaigose ir psichikos sveikatos institucijose laikomų tuberkulioze sergančių asmenų priežiūros.

•Seimo kontrolierių įstaigos atstovai 2019 m. vasario 6 d. dalyvavo Seimo Socialinės apsaugos ir darbo komiteto posėdyje svarstant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektus.

•Seimo kontrolierių įstaigos atstovai 2019 m. sausio 31 d. dalyvavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, 2019 m. sausio 24 d. ir vasario 6 d. – Seimo Socialinių reikalų komiteto posėdžiuose svarstant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą.

•2019 m. balandžio 30 d. Seimo kontrolierių įstaigoje surengtas Neįgaliųjų reikalų departamento Neįgaliųjų teisių konvencijos stebėsenos ataskaitos projekto pristatymas, kuriame dalyvavo Neįgaliųjų reikalų departamento bei nevyriausybinių organizacijų atstovai. Seimo kontrolieriaus iniciatyva organizuotame susitikime valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai buvo supažindinti su Neįgaliųjų socialinės integracijos veiklos rezultatų ir JT Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo 2018 m. stebėsenos ataskaita, kurioje Neįgaliųjų reikalų departamentas ir nevyriausybinės organizacijos išryškino svarbiausius Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo šalyje trūkumus.

•Seimo kontrolierių įstaiga parengė ir 2019 m. birželio 27 d. Teisingumo ministerijai pateikė poziciją ,,Dėl protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, ratifikavimo“.

•Seimo kontrolierių įstaigos atstovai 2019 m. lapkričio 13 d. dalyvavo Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje svarstant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektus.

•Seimo kontrolierių įstaigos atstovai 2019 m. lapkričio 13 d. dalyvavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektų priėmimo ir įgyvendinimo klausimais.

•Seimo kontrolierius atliko tyrimą dėl benamystės srityje egzistuojančių esminių žmogaus teisių problemų, kurio metu vertino strateginius šalies dokumentus ir benamystės sampratą juose, dokumentus, reglamentuojančius išteklių paskirstymą benamystės problemai spręsti, taip pat benamių apskaitą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis (daugiau apie tyrimą skaitykite 18 p.).

•Seimo kontrolierius atliko tyrimą dėl suaugusiųjų socialinės globos įstaigų darbuotojų (socialinių darbuotojų, slaugytojų ir jų padėjėjų) profesinio rengimo ir profesinės kompetencijos tobulinimo žmogaus teisių klausimais prieinamumo, kurio metu vertino, kiek dalykų (temų), susijusių su žmogaus teisių samprata, įvairiais žmogaus teisių įgyvendinimo aspektais ir jų užtikrinimo mechanizmu, yra numatyta suaugusiųjų socialinės globos įstaigų darbuotojų (socialinių darbuotojų, slaugytojų ir jų padėjėjų) profesinio rengimo ir profesinės kompetencijos tobulinimo programose bei ar į minėtas mokymų programas yra įtrauktos atitinkamos su aukščiausiais žmogaus teisių apsaugos standartais siejamos temos (daugiau apie tyrimą skaitykite 19 p.).

•Seimo kontrolierius iniciavo tyrimą dėl esminių žmogaus teisių problemų – dėl sprendimų, kuriais iki 2016 m. sausio 1 d. asmenys buvo pripažinti neveiksniais, peržiūrėjimo, ir galimai nepagrįstai ribojamų šių asmenų teisių; ombudsmenas vertino, ar tinkamai įgyvendinamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) pakeitimo įstatymo 72 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose numatyta, jog iki 2016 m. sausio 1 d. priimti teismų sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2018 m. sausio 1 d., bei aiškinosi galimas netinkamo pirmiau įvardytų nuostatų įgyvendinimo priežastis (daugiau apie tyrimą skaitykite 22 p.).

•Seimo kontrolierius iniciavo tyrimą dėl esminių žmogaus teisių problemų Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamente (toliau – VSD), kurio metu, be kita ko, vertino ir VSD veiklą bei vidaus kontrolę reglamentuojančių teisės aktų atitikimą žmogaus teisių ir laisvių apsaugos standartams (daugiau apie tyrimą skaitykite 26 p.).

•Seimo kontrolierius iniciavo tyrimą dėl esminių žmogaus teisių problemų dirbančių nuteistųjų valstybinio socialinio draudimo reglamentavimo srityje, kurio metu vertino, ar šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, kai laikas, kurį laisvės atėmimo bausmes atliekantys nuteistieji dirba įkalinimo įstaigose, nėra įskaitomas į Nedarbo socialinio draudimo įstatyme bei Socialinio draudimo pensijų įstatyme numatytus reikiamus šių socialinio draudimo rūšių stažus išmokoms gauti, proporcingai riboja nuteistų asmenų teisę sukaupti darbo stažą bei ar toks ribojimas neprieštarauja šalies bausmių vykdymo politikos tikslams (daugiau apie tyrimą skaitykite 27 p.).

•Seimo kontrolierius atliko tyrimą dėl esminių žmogaus teisių problemų, kylančių teisėsaugos pareigūnams savo veikloje taikant fizinę prievartą. Tyrimo metu nustatyta: Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos iš esmės atspindi tarptautiniuose žmogaus teisių standartuose dėl fizinės prievartos naudojimo pabrėžiamus teisėtumo, būtinumo, proporcingumo, adekvatumo, išankstinio perspėjimo apie ketinamas panaudoti fizinio poveikio priemones, pagarbos žmogaus teisėms principus. Vis dėlto pastebėta, kad tyrimo metu paaiškėjęs nevieningas Konvojavimo taisyklių 223 punkto interpretavimas suponuoja ne tik teisės taikymo problemą, bet ir poreikį tobulinti galimai prieštaringą teisinį reguliavimą. Tyrimo metu surinkti duomenys atskleidė, jog pareigūnai vykdydami užduotis ne visada pasitelkia vaizdo fiksavimo priemones, todėl fizinės prievartos atvejai neretai būna neužfiksuojami. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad praktikoje vis dar susiduriama su perteklinės fizinės prievartos naudojimo problema (daugiau apie tyrimą skaitykite 24 p.).

•Seimo kontrolierius atliko tyrimą dėl esminių žmogaus teisių problemų, susijusių su draudimu rūkyti Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau ir – LAVL) teritorijoje, kurio metu vertino galiojantį teisinį reguliavimą bei kitą tyrimo metu surinktą informaciją (daugiau apie tyrimą skaitykite 28 p.).

•2019 m. birželio 13 d. Seimo kontrolierius priėmė sprendimą ,,Dėl tyrimo dėl esminių žmogaus teisių problemų vertinant psichologinių paslaugų prieinamumą asmenims, gyvenantiems socialinės globos įstaigose“ Nr. NŽTI-2019/1-2 pradėjimo“. Šiuo tyrimu buvo siekiama įvertinti, koks yra psichologinių paslaugų poreikis, jų pasiūla ir prieinamumas suaugusiųjų socialinės globos įstaigose, ir, esant būtinumui, parengti išvadas bei siūlymus (rekomendacijas) dėl šių paslaugų prieinamumo bei šių paslaugų teikimo tvarkos tobulinimo žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo aspektu. Tyrimo metu buvo parengti ir visoms šalies savivaldybėms bei globos įstaigoms išsiųsti informacijos prašymai.

Seimo kontrolierius, kaip nacionalinės žmogaus teisių institucijos vadovas, įgyvendindamas institucijai suteiktas funkcijas, turi teisę inicijuoti tyrimus dėl esminių žmogaus teisių problemų (Seimo kontrolierių įstatymo 19² str. 2 d. 6 p.). Atsižvelgiant į esamą žmogaus teisių situaciją šalyje ir nepaneigiant fakto, kad šalyje egzistuoja daug kitų esminių žmogaus teisių problemų, 2019 m. Seimo kontrolierių įstaigoje buvo atlikti 7 tyrimai dėl esminių žmogaus teisių problemų. Inicijuojant šiuos tyrimus buvo atsižvelgta į žmogaus teisių problemų mastą bei sistemiškumą, problemų aktualumą bei į tai, ar problema paliečia pažeidžiamas visuomenės grupes.

Vertinant žmogaus teisių problemas atsižvelgta į pagrindinius tarptautinius dokumentus, reglamentuojančius žmogaus teisių apsaugą, prie kurių Lietuva yra prisijungusi: Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos Fakultatyvų protokolą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir kitus dokumentus.

Seimo kontrolierius atliko tyrimą dėl benamystės srityje egzistuojančių esminių žmogaus teisių problemų bei vertino strateginius šalies dokumentus ir benamystės sampratą juose, dokumentus, reglamentuojančius išteklių paskirstymą benamystės problemai spręsti, taip pat benamių apskaitą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis.

Tyrimo metu nustatyta, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 str. 1 d., benamiu laikomas asmuo, neturintis nuosavybės teise patalpos ar pastato ar kitos teisės naudotis tokia patalpa ar pastatu ir gyvenantis laikinojo apgyvendinimo įstaigose ar viešosiose vietose. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. šalyje buvo 857, o 2001 m. – 1 250 benamių. Benamiais surašymo metu buvo laikomi neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos ir lėšų bent minimaliam būstui išsinuomoti asmenys. Surašymo metu jie gyveno kanalizacijos šuliniuose, sąvartynuose arba šilumos trasose. Duomenys apie benamius buvo renkami Lietuvos gyventojų surašymo metu (2001 ir 2011 metais), pagal Jungtinių Tautų Organizacijos rekomendacijas gyventojų surašymą atliekant kas dešimt metų, kiekvieno dešimtmečio pradžioje. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus kitas gyventojų surašymas Lietuvoje planuojamas 2021 metais.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. šalies nakvynės namuose buvo apgyvendinta 2 447 asmenys, 2013 ir 2014 m. – po 2 601, 2015 m. – 2 487, o 2016 m. jų skaičius jau siekė 2 968 . Lietuvos statistikos departamentas aiškina, kad pirmiau įvardyti duomenys rodo, kiek asmenų nakvynės namuose buvo apgyvendinta dėl įvairių priežasčių, tarp jų, ir dėl neturimo būsto. Į tokių gyventojų skaičių gali patekti dalis asmenų, kurie surašymo metu buvo užfiksuoti kaip benamiai pagal surašyme naudotą benamių apibrėžimą.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – SADM) atstovų teigimu, tikslus benamių skaičius nėra žinomas, nes dalis benamių dėl įvairių priežasčių (gyvenimo būdo, priklausomybių ir pan.) nesinaudoja nakvynės namų paslaugomis. SADM Seimo kontrolierių informavo, kad šalies strateginiuose dokumentuose neteigiama, jog būsto suteikimas benamiams yra efektyviausia priemonė, tačiau pabrėžiama kompleksinės pagalbos (viešųjų paslaugų suteikimas, būsto prieinamumas ir kt.) svarba kiekvienam asmeniui, atsidūrusiam sunkioje situacijoje (taip pat ir benamiui).

Pagal Socialinių paslaugų įstatymą savivaldybė atsako už socialinių paslaugų savo teritorijos gyventojams teikimą, planuoja ir organizuoja socialines paslaugas, nes ji geriausiai žino vietos gyventojų poreikius. Savivaldybė organizuoja socialinį darbą su elgetaujančiais ir nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčiais asmenimis. Asmenys (benamiai), pageidaujantys nuomotis socialinį būstą, įrašomi į laukiančių socialinio būsto nuomos asmenų sąrašą. Socialinio būsto nuomos reikėtų laukti nuo 3 iki 12 metų, priklausomai nuo to, kurioje savivaldybėje asmuo norėtų nuomotis socialinį būstą. Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis, benamystės problema aktualiausia miestų savivaldybėse. Savivaldybėse su benamiais dirba savivaldybės socialiniai darbuotojai bei nevyriausybinės organizacijos. Jiems padedant benamiams suteikiamos laikino apgyvendinimo paslaugos nakvynės namuose, krizių centruose. Sprendžiant benamystės problemą vadovaujamasi savivaldybių strateginiais veiklos planais bei kasmet sudaromu socialinių paslaugų planu.

Seimo kontrolierius atliko tyrimą dėl suaugusiųjų socialinės globos įstaigų darbuotojų (socialinių darbuotojų, slaugytojų ir jų padėjėjų) profesinio rengimo ir profesinės kompetencijos tobulinimo žmogaus teisių klausimais prieinamumo , kurio metu vertino, kiek dalykų (temų), susijusių su žmogaus teisių samprata, įvairiais žmogaus teisių įgyvendinimo aspektais ir jų užtikrinimo mechanizmu, yra numatyta suaugusiųjų socialinės globos įstaigų darbuotojų (socialinių darbuotojų, slaugytojų ir jų padėjėjų) profesinio rengimo ir profesinės kompetencijos tobulinimo programose bei ar į minėtas mokymų programas yra įtrauktos atitinkamos su aukščiausiais žmogaus teisių apsaugos standartais siejamos temos.

Tyrimo metu nustatyta, kad Slaugos studijų krypties apraše, kuriuo remiasi aukštosios mokyklos, rengdamos naujas arba tobulindamos jau esamas slaugos studijų krypties programas, nėra reikalavimo, kad slaugos studijas baigę absolventai turėtų žinių ir kompetencijų žmogaus teisių užtikrinimo srityje, taip pat šis reikalavimas nėra keliamas ir visiems socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros sektorių profesinio mokymo programas baigusiems asmenims. Pagal Profesinės kompetencijos tobulinimo tvarkos aprašą, žinios ir kompetencija žmogaus teisių užtikrinimo srityje neįtraukta į socialinio darbuotojo profesinės kompetencijos tobulinimo poreikių įsivertinimo kriterijų sąrašą. Atitinkamai, nors šiuo metu galioja ir yra vykdoma daugiau nei 170 Socialinių paslaugų priežiūros departamento direktoriaus įsakymu patvirtintų socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programų, mokymai žmogaus teisių užtikrinimo tema vykdomi vos pagal kelias programas.

Daugumoje mokymo įstaigų, kuriose vykdoma socialinio darbo studijų programa, skiriamas tinkamas dėmesys žmogaus teisių klausimams, t. y. žmogaus teisių klausimai numatyti kaip atskiras studijų dalykas, aptariamos įvairios temos, susijusios su žmogaus teisių užtikrinimu, bei tam skiriamas pakankamas skaičius valandų.

Atkreiptinas dėmesys, jog slaugos studijų programas vykdančiose įstaigose mažiau dėmesio skiriama žmogaus teisėms: nėra atskiro žmogaus teisių klausimams skirto dalyko, bendruose dalykuose žmogaus teisėms skiriama vos po keletą valandų, atskiros žmogaus teisių temos, tokios kaip kankinimų ir kitokio netinkamo elgesio draudimas, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija ir neįgaliųjų teisių apsauga, prievartos ir patyčių atpažinimas, smurtinių atvejų valdymas, dėstomų dalykų paskaitų metu nėra nagrinėjamos. Tuo tarpu socialinio individualios pagalbos priežiūros personalo profesinio parengimo ir profesinės kompetencijos tobulinimo programas vykdančiose mokymo įstaigose aptariamos įvairios reikšmingos žmogaus teisių klausimų temos, tam skiriama pakankamai valandų.

Atsižvelgdamas į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Seimo kontrolierius Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrui, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrui rekomendavo imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad visi socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros sektorių profesinio mokymo programas baigę asmenys, galėsiantys dirbti teikiant socialines paslaugas, turėtų žinių ir kompetencijų žmogaus teisių užtikrinimo srityje.

Taip pat atskirai švietimo, mokslo ir sporto ministrui rekomendavo inicijuoti Slaugos studijų krypties aprašo, kuriuo remiasi aukštosios mokyklos, rengdamos naujas arba tobulindamos jau esamas slaugos studijų krypties programas, keitimą, papildant jį reikalavimu, kad slaugos studijas baigę absolventai turėtų žinių ir kompetencijų žmogaus teisių užtikrinimo srityje. Socialinės apsaugos ir darbo ministrui papildomai buvo rekomenduota imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad kriterijus dėl žinių ir kompetencijos žmogaus teisių užtikrinimo srityje būtų įtrauktas į socialinio darbuotojo profesinės kompetencijos tobulinimo poreikių įsivertinimo kriterijų sąrašą.

Taip pat Seimo kontrolierius Socialinių paslaugų priežiūros departamento direktoriui rekomendavo užtikrinti, kad individualiosios priežiūros personalo profesinio parengimo ir profesinės kvalifikacijos tobulinimo programas vykdančios mokymo įstaigos visas ataskaitoje nurodytas žmogaus teisių temas įtrauktų kaip privalomąsias į mokymo procesą, joms skiriant atitinkamą skaičių akademinių valandų, bei ateityje inicijuoti naujų profesinės kompetencijos tobulinimo programų rengimą ir (arba) žmogaus teisių ir laisvių temą integruoti į jau galiojančių profesinės kompetencijos tobulinimo programų aprašus; Studijų kokybės vertinimo centro direktoriui – imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad vertinant socialinio darbo studijų krypties ir slaugos studijų krypties programas būtų analizuojama, be kita ko, ir tai, ar į jas yra įtrauktas siekis, kad visi pagal šias programas studijas baigę absolventai turėtų žinių ir kompetencijų žmogaus teisių užtikrinimo srityje; socialinio darbo pirmosios pakopos programą vykdančioms mokymo įstaigoms – atitinkamai atnaujinti mokymo programas, o slaugos pirmosios pakopos programą vykdančioms mokymo įstaigoms – daugiau dėmesio skirti žmogaus teisių temoms.

Atsižvelgdama į Seimo kontrolierių rekomendacijas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau ir – ŠMSM) nurodė, jog ministerijos pavedimu rekomendacijas išnagrinėjo ir įgyvendina Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras bei Studijų kokybės vertinimo centras, kuris, organizuojant profesinių standartų ir modulinių profesinio mokymo programų rengimą bei pasirengimo vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas ekspertizę bei įgyvendinant atitinkamus projektus, atsižvelgs į Seimo kontrolieriaus teiktas rekomendacijas.

Sveikatos apsaugos ministerija Seimo kontrolierių informavo, jog pradedamos vykdyti dvi naujos kvalifikacijos tobulinimo programos, į kurias integruotos temos, susijusios su psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento teisių apsauga, nagrinėjami agresyvaus ir smurtinio elgesio valdymo sveikatos priežiūroje teisiniai pagrindai. Semtis žinių pagal šias programas turi galimybę ne tik psichiatrijos srityje dirbantys gydytojai ir slaugytojai, bet ir slaugytojų padėjėjai.

SADM atsakyme Seimo kontrolieriui nurodė, kad atsižvelgdama į Seimo kontrolierių rekomendacijas organizuos suinteresuotų institucijų atstovų susitikimą, kurio metu bus svarstomi teisės aktų, reglamentuojančių socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimą bei programų sudarymą, pakeitimai įtraukiant į juos klausimus, susijusius su žmogaus teisių užtikrinimu.

Atitinkamai Socialinių paslaugų priežiūros departamentas informavo, jog pateiks siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai papildyti Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo tvarkos aprašą, numatant reikalavimą į įžangines programas privalomai įtraukti temas, susijusias su žmogaus teisėmis. Pereinamuoju laikotarpiu, kol bus pakeistas minėtas teisės aktas, departamentas taip pat rekomenduos įstaigoms į minėtas programas įtraukti žmogaus teisių temas.

Seimo kontrolierius iniciavo tyrimą dėl esminių žmogaus teisių problemų – dėl sprendimų, kuriais iki 2016 m. sausio 1 d. asmenys buvo pripažinti neveiksniais, peržiūrėjimo, ir galimai nepagrįstai ribojamų šių asmenų teisių , kurio metu vertino, ar tinkamai įgyvendinamos CK pakeitimo įstatymo 72 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose numatyta, jog iki 2016 m. sausio 1 d. priimti teismų sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2018 m. sausio 1 d., bei aiškinosi galimas netinkamo pirmiau įvardytų nuostatų įgyvendinimo priežastis.

Tyrimo metu nustatyta, kad nors tinkamas CK pakeitimo įstatymo 72 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimas yra viena esminių prielaidų mažinti asmens patiriamas kančias dėl šiurkštaus kišimosi į asmens teisę į privatų gyvenimą, per įstatyme numatytą terminą, t. y. iki 2018 m. sausio 1 d., buvo peržiūrėta mažiau nei pusė iki 2016 m. sausio 1 d. priimtų teismų sprendimų, kuriais asmenys buvo pripažinti neveiksniais. Įvertinus tai, kad naujuoju teisiniu reguliavimu visiško neveiksnumo institutas buvo pakeistas numatant galimybę asmenį pripažinti neveiksniu tik tam tikrose srityse, asmenų teisinės būklės (veiksnumo) pakitimo atveju, ne tik nebuvo užtikrinta efektyvi šių asmenų teisių ir laisvių apsauga, kartu tai lėmė perteklinius šių asmenų teisių bei laisvių suvaržymus.

Pastebėtina, kad neveiksnių asmenų globėjai, atlikdami CK numatytas funkcijas ir nesavanaudiškai veikdami globotinių interesų naudai, turėjo nedelsdami kreiptis dėl teismų sprendimų, kurie buvo priimti iki 2016 m. sausio 1 d. ir kuriais asmenys buvo pripažinti neveiksniais, peržiūros, o šalies savivaldybės, vykdydamos globėjų bei rūpintojų priežiūrą ir kontrolę, turėjo imtis visų priemonių tinkamai informuoti iki 2016 m. sausio 1 d. priimtais teismų sprendimais neveiksniais pripažintų asmenų globėjus apie šalyje vykstančios neveiksnumo peržiūros tikslą bei svarbą. Be to, darytina išvada, kad iki 2016 m. sausio 1 d. priimtais teismų sprendimais neveiksniais pripažintų asmenų globėjai nebuvo deramai supažindinti su vykstančios neveiksnumo peržiūros procesu ir tikslais, o šalies savivaldybės nebuvo pasirengusios organizuoti informacijos ir pagalbos teikimą šių asmenų globėjams, kas lėmė nepagrįstą asmenų, kurie buvo pripažinti neveiksniais iki 2016 m. sausio 1 d., teisių ir laisvių suvaržymą.

Taip pat nustatyta, kad šalies savivaldybės neturi vieningos duomenų apie neveiksniais pripažintus asmenis rinkimo, kaupimo ir sisteminimo praktikos, o kai kurios savivaldybės šių duomenų visai nerenka. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą savivaldybės yra atsakingos už asmenų globėjų priežiūrą bei kontrolę, todėl toks duomenų tvarkymas kelia abejonių ne tik dėl deramo savivaldybių funkcijų įgyvendinimo, bet ir tinkamo iki 2016 m. sausio 1 d. priimtais teismų sprendimais neveiksniais pripažintų asmenų teisių ir laisvių apsaugos užtikrinimo.

Netinkamam CK pakeitimo įstatymo 72 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimui įtakos turėjo ir teismo psichiatrijos ekspertizių kokybė bei pernelyg ilgas ekspertizių atlikimo terminas.

Tyrimo metu konstatuotina, kad nebuvo tinkamai pasiruošta CK pakeitimo įstatymo 72 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimui, taip sudarant prielaidas nepagrįstam asmenų, kurie buvo pripažinti neveiksniais iki 2016 m. sausio 1 d., teisių ir laisvių suvaržymui, o šalyje vis dar gali būti per 1 605 iki 2016 m. sausio 1 d. neveiksniais pripažintų asmenų, dėl kurių priimti teismo sprendimai iki šiol, t. y. net ir praėjus beveik dvejiems metams po peržiūros termino pabaigos, nebuvo peržiūrėti. Taigi, nors šiuo metu įtvirtintas teisinis reglamentavimas de jure suteikia didesnę asmenų, pripažintų neveiksniais, teisių apsaugą, de facto maždaug pusė tokių asmenų vis dar yra pripažinti neveiksniais visose rekomenduojamose srityse, kas stipriai riboja jų galimybes naudotis teisėmis bei laisvėmis ir yra nesuderinama su Konvencijos 12 straipsnio nuostatomis.

Atsižvelgdamas į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Seimo kontrolierius Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau ir – Vyriausybė) rekomendavo užtikrinti, kad kuo skubiau būtų peržiūrėti visi iki šiol neperžiūrėti teismų sprendimai, kurie buvo priimti iki 2016 m. sausio 1 d. ir kuriais asmenys buvo pripažinti neveiksniais, imtis priemonių užtikrinti sklandų ir savalaikį duomenų apie asmenis (kuriems nustatytas neveiksnumas), dėl kurių gali būti varžomos šių asmenų teisės, perdavimą kitoms atsakingoms institucijoms bei apsvarstyti galimybę tobulinti teisinį reguliavimą, siekiant užtikrinti tinkamą, vieningą ir efektyvią asmenų, kuriems nustatytas neveiksnumas, duomenų tvarkymo metodiką. Taip pat socialinės apsaugos ir darbo ministrui Seimo kontrolierius rekomendavo apsvarstyti galimybę tobulinti teisinį reguliavimą, siekiant užtikrinti adekvatų ir tinkamą socialinių darbuotojų, vertinančių asmenų gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, darbo krūvį.

Vyriausybės pavedimu Teisingumo ministerija pozicijoje dėl rekomendacijų įgyvendinimo nurodė, kad kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją, prašydama savivaldybių dar kartą įvertinti, ar yra konkrečiose savivaldybėse gyvenamąją vietą turinčių neveiksnių asmenų, kurių atžvilgiu iki 2016 m. sausio 1 d. buvo priimti teismo sprendimai dėl asmenų pripažinimo neveiksniais, ir dar nėra kreiptasi dėl minėtų teismo sprendimų peržiūrėjimo, o, esant tokių sprendimų, kuo skubiau inicijuoti kreipimusis į teismą. Teisingumo ministerija taip pat informavo, jog savivaldybių administracijoms nesudaromos jokios kliūtys gauti jų tiesioginėms funkcijoms vykdyti reikalingus Registrų centro valdomo Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenis, o teisės aktuose jau yra išsamiai reglamentuota asmenų, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais, duomenų tvarkymo, teikimo ir naudojimo tvarka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad planuoja nustatyti maksimalų asmenų skaičių, tenkantį vienam socialiniam darbuotojui, kuriam priskirta funkcija vertinti asmens gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečioje srityje. Šią nuostatą planuojama įtvirtinti Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos apraše.

Seimo kontrolierius atliko tyrimą dėl esminių žmogaus teisių problemų, kylančių teisėsaugos pareigūnams savo veikloje taikant fizinę prievartą. Šio tyrimo metu vertinta Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių pareigūnų fizinės prievartos panaudojimo sąlygas ir tvarką, ir jų taikymo praktikoje atitiktis tarptautiniams valstybės įsipareigojimams žmogaus teisių srityje.

Tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvos teisės aktų nuostatos iš esmės atspindi tarptautiniuose žmogaus teisių standartuose dėl fizinės prievartos naudojimo pabrėžiamus teisėtumo, būtinumo, proporcingumo, adekvatumo, išankstinio perspėjimo apie ketinamas panaudoti fizinio poveikio priemones, pagarbos žmogaus teisėms principus.

Vis dėlto tyrimo metu pastebėta, kad nevieningas Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Konvojavimo taisyklės), 223 punkto nuostatų interpretavimas suponuoja ne tik teisės taikymo problemą, bet ir poreikį tobulinti galimai prieštaringą teisinį reguliavimą, nes formuluotės „konvojuotojai antrankius arba surišimo priemones taip pat naudoja“ skirtingas interpretavimas gali neigiamai paveikti konvojuojamo asmens teisinę padėtį, t. y. pažeisti žmogaus teises, taip pat sudaryti sąlygas pareigūnų piktnaudžiavimui. Seimo kontrolieriaus vertinimu, Konvojavimo taisyklių 223 punkte nurodytais atvejais naudoti prieš asmenis specialiąsias priemones pareigūnai turi teisę tik tuomet, kai tai yra neišvengiamai būtina ir proporcinga priemonė pareigūnams vykdant savo funkcijas ir jeigu kitos (psichinės) poveikio priemonės nėra veiksmingos.

Tyrimo metu pastebėta ir tai, kad 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo (toliau – Direktyva) 5 straipsnis („Įtariamųjų ir kaltinamųjų pristatymas“), kurio l dalyje numatyta, jog valstybės narės imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad įtariamieji ir kaltinamieji teisme arba visuomenėje nebūtų pristatomi kaltais, naudojant fizinio suvaržymo priemones, nėra tinkamai perkeltas į nacionalinę teisę ir Lietuva nesiima visų priemonių užtikrinti, kad įtariamieji ir kaltinamieji teisme arba visuomenėje nebūtų pristatomi kaltais, prieš juos viešai naudojant fizinio suvaržymo priemones.

Tyrimo metu surinkti duomenys atskleidė, kad pareigūnai vykdydami užduotis ne visada pasitelkia vaizdo fiksavimo priemones, todėl fizinės prievartos atvejai neretai būna neužfiksuojami. Seimo kontrolieriaus nuomone, tokia teisėsaugos pareigūnų praktika sudaro prielaidas žmogaus teisių pažeidimų rizikai.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad praktikoje vis dar susiduriama su perteklinės fizinės prievartos naudojimo problema. Seimo kontrolieriaus vertinimu, žmogaus teisių pažeidimų dėl nepagrįstai pareigūnų panaudotos fizinės prievartos rizika išlieka, nes asmenys vis dar patiria pareigūnų prieš juos neproporcingai naudojamą fizinę prievartą. Dėl to būtina imtis priemonių, užtikrinančių, kad pareigūnai griežtai vadovautųsi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, prieš naudodami prievartą įvertintų ir atsižvelgtų į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, individualias pažeidėjo savybes, jo pasipriešinimo lygį, taip pat pasekmes, kurias gali sukelti konkrečios prievartos priemonės panaudojimas, siekiant, kad pareigūnams nesipriešinantys, pavojaus nekeliantys įtariamieji ir kaltinamieji nepatirtų neproporcingai jų atžvilgiu naudojamos prievartos ir teisme arba visuomenėje nebūtų pristatomi kaltais.

Atsižvelgdamas į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Seimo kontrolierius teisingumo ministrui rekomendavo užtikrinti tinkamą 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/343 nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę, siekiant, kad įtariamieji ir kaltinamieji teisme arba visuomenėje nebūtų pristatomi kaltais viešai naudojant fizinio suvaržymo priemones, teisingumo ministrui ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui – pakeisti Konvojavimo taisykles, jų nuostatas tikslinant taip, kad būtų užtikrinta, jog pareigūnai, naudodamiesi jiems suteikta teise šiame punkte nurodytais atvejais naudoti specialiąsias priemones, neviršytų jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems suteiktų įgaliojimų, o teisėsaugos institucijoms – imtis priemonių užtikrinti, kad pareigūnai fizinę prievartą naudotų laikydamiesi teisės aktuose nustatytų fizinės prievartos naudojimo sąlygų ir tik išimtiniais atvejais, jei švelnesnės poveikio priemonės yra (gali būti) neveiksmingos, visi fizinės prievartos panaudojimo atvejai teisės aktų nustatyta tvarka būtų registruojami bei vertinami, pareigūnams atliekant užduotis, susijusias su galimu poreikiu panaudoti prievartos priemones, būtų užtikrintas savalaikis, tinkamas, efektyvus vaizdo fiksavimo priemonių naudojimas.

Seimo kontrolierius iniciavo tyrimą dėl esminių žmogaus teisių problemų Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamente , kurio metu, be kita ko, vertino ir VSD veiklą bei vidaus kontrolę reglamentuojančių teisės aktų atitikimą žmogaus teisių ir laisvių apsaugos standartams.

Tyrimo metu nustatyta, jog VSD pareigūnų priimami sprendimai sankcionuojant techninių priemonių naudojimą bendrąja tvarka (t. y. ne sankcionavus teismui), nei prieš juos priimant, nei priėmus, nėra (į)vertinami nepriklausomos kompetentingos institucijos, toks (į)vertinimas nėra nustatytas teisės aktuose, todėl keltinas klausimas dėl pareigūnų, naudojančių technines priemones bendrąja tvarka, piktnaudžiavimo valdžia rizikos. Taip pat nustatyta, kad VSD yra įsteigta direktoriui pavaldi ir atskaitinga Imuniteto valdyba, tačiau jos tikslas išimtinai susijęs tik su įstaigos saugumo ir apsaugos užtikrinimu,  ji nevykdo įstaigos (pareigūnų) veiklos vertinimo žmogaus teisių apsaugos užtikrinimo aspektu.

Tyrimo metu Seimo kontrolierius pastebėjo, kad tiek iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusiu, tiek galiojančiu teisiniu reguliavimu nėra nustatyta aiškiai apibrėžto maksimalaus termino priemonių, ribojančių asmenų privatų gyvenimą, tačiau nesankcionuojamų teismo, taikymui. Dėl to galėtų susidaryti tokios situacijos, kai priemonių, kuriomis įsiterpiama į privatų asmens gyvenimą, taikymas galėtų trukti nepagrįstai ilgą laiką, o jų taikymo būtinybė (proporcingumas) ir / arba terminas nebūtų peržiūrimi nepriklausomo kompetentingo subjekto. Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį į tai, kad kontrolė turėtų apimti ne tik veiklos teisėtumo, darbuotojų atliekamo darbo vertinimo, bet ir žmogaus teisių apsaugos standartų laikymosi VSD veikloje užtikrinimą. Be to, VSD vykdomos veiklos pobūdis ir ypatingas statusas (dėl didelės rizikos pažeisti žmogaus teises) neleidžia šios veiklos subjektui palikti visiškos savivaldos teisės, todėl turėtų būti nustatytas ir efektyvus išorinis VSD veiklos kontrolės mechanizmas.

Baigus tyrimą akcentuota, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą kontroliuoti, kaip žvalgybos institucijos ir žvalgybos pareigūnai įgyvendindami pavestus uždavinius laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, yra įpareigotas Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (toliau – NSGK). Be kitų funkcijų, NSGK, atlikdamas parlamentinę žvalgybos institucijų veiklos kontrolę, turi teisę nagrinėti skundus dėl žvalgybos institucijų ir žvalgybos pareigūnų veiksmų. Teisė nagrinėti skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ir laisves, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, taip pat numatyta ir Seimo kontrolieriams. Asmens skundas yra kreipimasis į kompetentingą subjektą prašant apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus. Asmuo, kreipdamasis su skundu dėl jo teisių pažeidimų, turi pagrįsto pagrindo tikėtis, kad jo skundas bus nuodugniai išnagrinėtas ir pažeistos teisės bus apgintos, tačiau tiek NSGK, tiek Seimo kontrolierių priimami sprendimai yra rekomendacinio, neprivalomojo pobūdžio, todėl negali būti laikomi efektyvia ir veiksminga asmens teisių gynybos priemone.

Taigi, konstatuotina, kad galiojanti Žvalgybos įstatyme nustatyta asmens teisių apsaugos garantija nėra pakankama, o toks reglamentavimas, kai nėra užtikrinama asmens teisė kreiptis į teismą, nėra tinkamas ir kelia abejonių, ar šalies teisinėje sistemoje įtvirtintas VSD veiklos kontrolės mechanizmas atitinka esminius neteisminės kontrolės principus bei užtikrina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų vertybių apsaugą.

Atsižvelgdamas į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Seimo kontrolierius Ministrui Pirmininkui rekomendavo inicijuoti šiuo metu galiojančio Žvalgybos įstatymo pakeitimą / papildymą, nustatant maksimalius žvalgybos metodų taikymo terminus, VSD surinktos informacijos naikinimo sąlygas bei galimybę asmenims efektyviai ginti savo teises teisme. Taip pat Seimo kontrolierius VSD direktoriui rekomendavo užtikrinti, kad VSD pareigūnų veiklos kontrolė apimtų ir žmogaus teisių apsaugos standartų laikymosi šio departamento veikloje kontrolę.

Seimo kontrolierius iniciavo tyrimą dėl esminių žmogaus teisių problemų dirbančių nuteistųjų valstybinio socialinio draudimo reglamentavimo srityje , kurį atlikdamas vertino, ar šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, kai laikas, kurį laisvės atėmimo bausmes atliekantys nuteistieji dirba įkalinimo įstaigose, nėra įskaitomas į Nedarbo socialinio draudimo įstatyme bei Socialinio draudimo pensijų įstatyme numatytus reikiamus šių socialinio draudimo rūšių stažus išmokoms gauti, proporcingai riboja nuteistų asmenų teisę sukaupti darbo stažą bei ar toks ribojimas neprieštarauja šalies bausmių vykdymo politikos tikslams.

Tyrimo metu nustatyta, kad, pagal šiuo metu šalyje galiojantį teisinį reglamentavimą, ne laisvės atėmimo vietose dirbantys asmenys, kurie su draudėju yra susiję darbo teisiniais santykiais (dirba pagal darbo sutartis) arba darbo santykių esmę atitinkančiais santykiais, yra draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniais draudimais, todėl šiuo, draudimo laikotarpiu, proporcingai didėja jų valstybinio socialinio draudimo stažas atitinkamoms socialinio draudimo rūšių išmokoms gauti bei socialinės garantijos, kuriomis, esant poreikiui, asmuo gali pasinaudoti. Išanalizavus teismų formuluojamą praktiką ir mokslininkų pateikiamus argumentus galima daryti prielaidą, kad laisvės atėmimo vietose ir VĮ „Mūsų amatai“ dirbančių nuteistųjų darbas (darbinė veikla), jei nuteistųjų darbo (darbinės veiklos) metu sukuriama produkcija arba paslaugos gali būti / yra teikiamos kitiems asmenims komerciniais tikslais (siekiant gauti pajamų), turi konkrečių darbo teisiniams santykiams būdingų požymių, todėl, manytina, turėtų būti laikomas darbu, tačiau laisvės atėmimo bausmes atliekantys pataisos įstaigose ir (arba) VĮ „Mūsų amatai“ dirbantys asmenys nėra draudžiami nedarbo bei pensijų valstybiniu socialiniu draudimu. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad galiojančiu teisiniu reglamentavimu neproporcingai ir nepagrįstai ribojamos dirbančių nuteistųjų galimybės sąžiningai dirbant kaupti tam tikrai valstybinio socialinio draudimo išmokai reikalingą stažą bei taip įgyti teisę į socialines garantijas.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, jog, nors de jure BVK 129 str. palieka galimybę laisvės atėmimo bausmes atliekantiems asmenims valstybiniu socialiniu draudimu draustis savanoriškai, taip jiems patiems perkeliant atsakomybę už jų socialines garantijas ateityje, de facto laisvės atėmimo bausmes atliekantys asmenys savanoriškai gali draustis tik ligos socialiniu draudimu ir motinystės socialiniu draudimu, tačiau toks teisinis reglamentavimas neprisideda prie socialinių garantijų užtikrinimo nuteistiesiems išėjus į iš kalinimo įstaigos, taip sudarant prielaidas ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes atlikusių asmenų socialinei atskirčiai jiems grįžus į laisvę.

Atsižvelgdamas į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Seimo kontrolierius Vyriausybei rekomendavo svarstyti galimybę visus laisvės atėmimo bausmes atliekančius dirbančius asmenis (taip pat ir tuos, kurie dirba laisvės atėmimo vietų įstaigose bei VĮ „Mūsų amatai“) įtraukti į valstybinio socialinio draudimo sistemą, juos apdraudžiant pensijų socialiniu draudimu bei nedarbo socialiniu draudimu.

Seimo kontrolierius atliko tyrimą dėl esminių žmogaus teisių problemų, susijusių su draudimu rūkyti Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau ir – LAVL) teritorijoje, kurio metu vertino galiojantį teisinį reguliavimą bei kitą tyrimo metu surinktą informaciją.

Atliekant tyrimą nustatyta, kad pagal LAVL nuostatus ir LAVL vidaus tvarkos taisykles yra išskiriamos dvi šioje ligoninėje laikomų asmenų grupės, t. y. (1) pacientai bei (2) nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę LAVL. Taigi šiuo metu LAVL yra ir bausmių vykdymo, ir gydymo įstaiga. Atsižvelgiant į tai, minėtoje įstaigoje laikomiems asmenims ir dirbančiam personalui privaloma laikytis ne tik laisvės atėmimo vietų įstaigų, bet ir gydymo įstaigų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą prekiauti tabako gaminiais ir rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama be išimties visose sveikatos priežiūros įstaigose, o laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti tabako gaminių laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose. Atsižvelgiant į tai, minėti draudimai privalo būti taikomi tiek LAVL pacientams, tiek ir nuteistiesiems, kurie šioje įstaigoje atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Draudimas laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir jų teritorijose parduoti ir rūkyti tabako gaminius įtvirtintas įstatymu ir yra absoliutus, nepaisant asmenų, esančių jose, statuso, nors tiek pagal Bausmių vykdymo kodeksą, tiek pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles kitose pataisos vietų įstaigose bausmę atliekantys pilnamečiai nuteistieji turi teisę įsigyti tabako gaminių ir reikmenų bei rūkyti. Atsižvelgiant į tai, Seimo kontrolierius pripažino, kad tie nuteistieji, kurie buvo perkelti tęsti bausmės atlikimą į LAVL ir iki jų perkėlimo turėjo teisę įsigyti tabako gaminių ir reikmenų bei rūkyti, atsidūrė prastesnėje padėtyje lyginant su tais nuteistaisiais, kurie buvo perkelti į kitas pataisos vietų įstaigas.

Siekdamas užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamas asmenų, kurie į LAVL buvo perkelti atlikti laisvės atėmimo bausmę ir kurie nėra LAVL pacientai, lygiateisiškumo principas, Seimo kontrolierius kreipėsi į Teisingumo, Sveikatos apsaugos ministerijas, Kalėjimų departamentą  ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą dėl paaiškinimų bei ekspertinės nuomonės pateikimo.

Pagal kompetenciją įvertinusios Seimo kontrolieriaus prašymą, minėtos institucijos informavo, jog siekdamos suderinti rūkančiųjų ir nerūkančiųjų interesus nagrinėjamu klausimu, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Kalėjimų departamento, Teisingumo bei Sveikatos apsaugos ministerijų atstovai organizavo tarpinstitucinį posėdį, kuriame bendru sutarimu pripažinta, jog tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimas nėra draudžiamas Lietuvos Respublikoje, o suimtųjų ir nuteistųjų specifinis statusas nesudaro šiems asmenims sąlygų šiuos gaminius įsigyti ir vartoti kitose vietose. Pasitarimo metu taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir jų teritorijose gyvenantys ir gydomi nuteistieji (sulaikytieji) negali įsigyti ir vartoti tabako gaminių. Pasitarimo dalyviai nutarė inicijuoti Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimą, numatant išimtį iš absoliutaus draudimo pataisos vietų įstaigose prekiauti tabako gaminiais nuotolinės prekybos būdu bei vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir jų teritorijoje.

Vėliau Teisingumo ministerija Seimo kontrolierių informavo apie parengtus įstatymų projektus, kuriais siekiama, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė prarastų pataisos įstaigos statusą. Teisingumo ministerijos atstovų teigimu, jei bus pritarta siūlomiems įstatymų projektams, LAVL nebebūtų laikomi nuteistieji, kuriems nereikalingos stacionarios sveikatos priežiūros paslaugos; planuojami pokyčiai turėtų įsigalioti nuo 2020 m. sausio 1 dienos.