Vykdydama nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas Seimo kontrolierių įstaiga 2018 m. didžiulį dėmesį skyrė psichikos sveikatos priežiūros problemoms, todėl gilinosi į Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, teikė pasiūlymus jo tobulinimui, organizavo susitikimus su sveikatos apsaugos ministru bei nevyriausybinėmis organizacijomis. Seimo kontrolierių įstaiga taip pat gilinosi į pataisos įstaigų pertvarkos problemas, organizavo mokymus pataisos įstaigų pareigūnams apie žmogaus teisių principais grįstą nuteistųjų priežiūrą, taip pat prisidėjo prie pirmojo šalyje Nacionalinio žmogaus teisių forumo, skirto Tarptautinei žmogaus teisių dienai paminėti, organizavimo. Renginyje valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai kvietė visuomenę diskutuoti smurto artimoje aplinkoje, teisės į rinkimų laisvę, šiuolaikinės vergovės, visuomenės teisės į informaciją temomis. Be to, Seimo kontrolierių įstaiga Jungtinėms Tautoms pateikė alternatyvią ataskaitą dėl Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto įgyvendinimo Lietuvoje.
Atliko žmogaus teisių stebėseną Lietuvoje ir rengė žmogaus teisių padėties ataskaitas (192 str. 2 d. 1 p.)
- 2018 m. sausio 19 d., Seimo kontrolierių įstaigoje vyko susitikimas su Žmogaus teisių organizacijų koalicijai priklausančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Seimo kontrolieriai susitikime su Žmogaus teisių organizacijų koalicijos atstovais aptarė bendradarbiavimo galimybes sprendžiant žmogaus teisių problemas. Susitikime kalbėta apie romų integravimo, visuomenės švietimo žmogaus teisių temomis svarbą bei būtinybę įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą dėl lyties keitimo.
- 2018 m. spalio 18 d. Seimo kontrolierių įstaigos atstovai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje (toliau vadinama – Teisingumo ministerija) dalyvavo susitikime su ministerijomis, kitomis atsakingomis vykdomosios valdžios įstaigomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis, kurio metu buvo aptarti JT Žmogaus teisių tarybos visuotinės periodinės peržiūros antrojo ciklo metu pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo klausimai
- 2018 m. spalio 19 d. Seimo kontrolierių įstaigos atstovai Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje (toliau vadinama – Užsienio reikalų ministerija) dalyvavo susitikime su ministerijomis, kitomis atsakingomis vykdomosios valdžios įstaigomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis, kurio metu buvo aptartos JT Žmogaus teisių komiteto baigiamosios pastabos Lietuvos ketvirtajam pranešimui pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą.
Vykdė informacijos apie žmogaus teises sklaidą ir visuomenės švietimą žmogaus teisių klausimais (192 str. 2 d. 2 p.)
- 2018 m. spalio 30 d. Seimo kontrolierių įstaigoje socialinės globos įstaigų darbuotojams buvo surengti mokymai ,,Ilgalaikės socialinės globos paslaugų teikimo iššūkiai ir galimybės klientų užimtumo srityje“. Mokymų metu Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Augustinas Normantas akcentavo, kad socialinė priežiūra vyresnių asmenų globos namuose nėra tik tam tikrų fiziologinių poreikių tenkinimas, kad būtinas globos namų gyventojų dalyvavimas įvairiose kasdienėse veiklose, jų kultūrinis ir socialinis ugdymas, dvasinių ir psichosocialinių poreikių tenkinimas. Renginyje dalyvavusiems savivaldybių tarnautojams, atsakingiems už socialinės priežiūros organizavimą savivaldybėse, bei socialinės priežiūros darbuotojams buvo pristatyti žmogaus teisėmis grįsti socialinės priežiūros paslaugų teikimo metodai, kuriuos taikant visi paslaugų planavimo, politikos kūrimo ir praktinės veiklos aspektai grindžiami žmogaus teisių principais ir standartais
- 2018 m. gruodžio 18 d. Seimo kontrolierių įstaigoje vyko mokymai ,,Pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimas įkalinimo įstaigose“, skirti pataisos įstaigų darbuotojams. Dalyvaudami praktinėse veiklose, pataisos įstaigų darbuotojai analizavo nuteistųjų skunduose keliamas problemas, gilinosi į skundų nagrinėjimo ypatumus, kritiškai mąstydami ieškojo neįprastų problemų sprendimo būdų. Seimo kontrolierių įstaigos atstovai pataisos įstaigų darbuotojams priminė apie Jungtinių Tautų patvirtintus pagarbaus elgesio su nuteistaisiais principus, kalbėjo apie žmogaus teisių principais grįstą nuteistųjų priežiūrą. Mokymų metu pataisos įstaigos darbuotojai buvo supažindinti su pagalbiniu reagavimo į provokacijas modeliu, taikomu siekiant pozityvaus komunikavimo su nuteistaisiais, analizavo praktines situacijas, su kuriomis jie itin dažnai susiduria
- Seimo kontrolierių įstaiga buvo vienas iš Nacionalinio žmogaus teisių forumo, skirto paminėti Tarptautinę žmogaus teisių dieną, organizatorių. Minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną, pirmą kartą Lietuvoje buvo surengtas Nacionalinis žmogaus teisių forumas – daugiau nei 60 šalies ir užsienio ekspertų, visuomenininkų, žurnalistų, politikų, žmogaus teisių aktyvistų, diplomatų, verslo atstovų, moksleivių ir studentų diskutavo apie žmogaus teisių kultūrą mokyklose, manipuliavimą rinkėjais, prekybą žmonėmis, smurtą artimoje aplinkoje, mažumų teises ir kitus klausimus. Renginys buvo skirtas 70-osioms Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos pasirašymo metinėms. Diskutuodamas apie žmogaus teises nacionalinės žmogaus teisių institucijos (Seimo kontrolierių įstaigos) vadovas Augustinas Normantas akcentavo žmogaus teisių švietimo svarbą. Forumo metu valstybinio, nevyriausybinio ir verslo sektorių atstovai kartu su akademine bendruomene ir visuomene dalyvavo diskusijose apie dabartinę žmogaus teisių padėtį ir reikalingus pokyčius bei sprendimus, skirtus tam, kad Lietuvoje būtų gera gyventi visiems – visų tautybių, rasių, tikėjimų, lyčių, socialinių padėčių, įsitikinimų ir pažiūrų žmonėms. Renginio diskusijose dalyvavo tarptautinių institucijų: Europos Tarybos, Jungtinių Tautų, Europos Komisijos pareigūnai, JAV, Kanados, Švedijos ir Norvegijos ambasadoriai Lietuvoje. Prie bendro pokalbių stalo susėdo Seimo nariai, ministrai, ekspertai iš Vytauto Didžiojo universiteto (toliau vadinama – VDU), Lietuvos socialinių tyrimų centro, Vilniaus politikos analizės instituto, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Seimo kontrolierių įstaigos, Lietuvos neįgaliųjų forumo, Lietuvos žmogaus teisių centro, „Baltųjų pirštinių“ ir kitų organizacijų atstovai. Nacionalinio žmogaus teisių forumo metu vyko mokinių rašinių konkursas. Lietuvos moksleiviai buvo kviečiami papasakoti apie žmogaus teisių svarbą ir vaidmenį jų gyvenime, pasidalinti siūlymais ir kūrybiškomis idėjomis, kaip Lietuvoje būtų galima stiprinti ir skatinti žmogaus teises. Tarptautinę žmogaus teisių dieną, pirmą kartą Lietuvoje rengiamame Nacionaliniame žmogaus teisių forume Martyno Mažvydo bibliotekoje trys konkurso nugalėtojai buvo apdovanoti. Konkursą organizavo Seimo kontrolierių įstaiga (Nacionalinė žmogaus teisių institucija) kartu su Užsienio reikalų ministerija, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje.
Pristatė žmogaus teisių padėties Lietuvoje vertinimą tarptautinėse organizacijose ir teikė joms informaciją pagal Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytus įsipareigojimus (192 str. 2 d. 3 p.)
- 2018 m. gegužės 18 d. Seimo kontrolierių įstaigoje vyko susitikimas su Europos saugumo ir bendradarbiavimo (ESBO) padalinio ODIHR (Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras) delegacija. Delegacijos atstovai informavo Seimo kontrolierius, kad planuoja stebėti viešuosius renginius, susijusius su „Vaivorykštės dienų 2018“ festivaliu Vilniuje, vertindami Lietuvos pasirengimą laikytis tarptautinių įsipareigojimų užtikrinant teisės į susirinkimų laisvę įgyvendinimą. Delegacijos vadovė domėjosi susirinkimų laisvės įgyvendinimą reglamentuojančiais teisės aktais, ypatingą dėmesį skyrė diskusijai dėl Susirinkimų įstatymo 6 str. 1 ir 2 d. nuostatų įgyvendinimo, domėjosi įstatymo 3 str., apibrėžiančiu susirinkimų organizatorius, klausė, kaip šios nuostatos įgyvendinamos, kaip vykdomos susirinkimų vietos ir laiko suderinimo su savivaldybės atstovais procedūros
- Seimo kontrolierių įstaiga parengė ir 2018 m. birželio 11 d. JT Žmogaus teisių komitetui pateikė alternatyvią (šešėlinę) ataskaitą dėl Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto įgyvendinimo Lietuvoje
- 2018 m. rugsėjo 7 d. Seimo kontrolierių įstaigoje vyko susitikimas su Europos Tarybos Seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės (SOGI) padalinio politikos patarėju João Pereira. Seimo kontrolierius Augustinas Normantas su svečiu aptarė translyčių asmenų teisinę apsaugą Lietuvoje. Susitikime taip pat kalbėta apie L. prieš Lietuvą bylos vykdymo eigą. Diskutuota apie SOGI pastabas Asmens lytinės tapatybės pripažinimo įstatymo projektui, kalbėta apie priemones, kokių šalis turėtų imtis, siekdama tinkamai įgyvendinti EŽTT sprendimą L prieš Lietuvą byloje
- 2018 m. gruodžio 13 d. Seimo kontrolierių įstaigos atstovai dalyvavo Teisingumo ministerijoje vykusiame susitikime dėl EŽTT sprendimo byloje L. prieš Lietuvą vykdymo. Susitikimo metu buvo aptarti už sprendimo įgyvendinimą atsakingų institucijų atlikti bei planuojami atlikti darbai, atkreiptas dėmesys į sritis, kuriose teisinį lytinės tapatybės pripažinimą teismo keliu realizavę translyčiai asmenys susiduria su praktinėmis problemomis.
Teikė siūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms žmogaus teisių klausimais (192 str. 2 d. 4 p.)
- Seimo kontrolierių įstaiga parengė ir 2018 m. lapkričio 30 d. pateikė poziciją ,,Dėl saviraiškos laisvės, užtikrinant visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą“. Nevertindamas konkrečių Seimo laikinosios tyrimo komisijos siūlymų, Seimo kontrolierius pasisakė dėl būtinybės apsaugoti žodžio ir saviraiškos laisvę, garantuojamą Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, užtikrinant nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą. Pateiktoje nuomonėje Seimo kontrolierius pastebėjo, kad Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnis, užtikrinantis saviraiškos laisvę, apima, be kita ko, ir spaudos, radijo ir televizijos laisvę, kadangi be laisvos ir gausios spaudos nėra ir demokratinės visuomenės. Seimo kontrolierius taip pat atkreipė dėmesį, kad EŽTT byloje Manole ir kiti prieš Moldovą pabrėžė įstatymu įtvirtintų visuomeninio transliuotojo priežiūros institucijų nepriklausomumo nuo politinio ir ekonominio poveikio svarbą
- Seimo kontrolierių įstaiga parengė ir pateikė Teisingumo ministerijai nuomonę „Dėl nuteistųjų (suimtųjų) ar dalies jų turimų asmeninių drabužių pakeitimo pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) išduodamais drabužiais“. Vertindamas Teisingumo ministerijos iniciatyvą Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį, kad būtina atsižvelgti į šios iniciatyvos tikslus, ko siekiama pirmiau įvardyta priemone, ar išnaudotos visos galimos priemonės (nuteistųjų įtraukimas į įvairias socialines reabilitacijos programas, jų užimtumo didinimas, darbas su nuteistaisiais didinant jų pasitikėjimą savimi ir formuojant (keičiant) susiformavusį negatyvų elgesį visuomenėje priimtinais elgesio standartais ir pan.), kurios prisidėtų prie įkalinimo įstaigose įsišaknijusių subkultūrų naikinimo. Seimo kontrolieriaus nuomone, nors kai kurios užsienio valstybės taiko praktiką, kuomet įkalintieji (sulaikytieji) dėvi jiems išduotas uniformas, Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmogišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (toliau vadinama ir – CPT) savo ataskaitoje yra pažymėjęs, kad kalinių (suimtųjų) savigarba yra svarbi socialinės reabilitacijos dalis, todėl CPT abejoja, ar draudimas kaliniams (suimtiesiems) dėvėti nuosavus drabužius prisidėtų prie kalinių (suimtųjų) savigarbos puoselėjimo ([CPT/Inf(2009) 34] 74p.). Be to, Europos kalėjimų taisyklėse reglamentuojama, kad kaliniai, neturintys nuosavų tinkamų drabužių, turi būti aprūpinami rūbais, atitinkančiais klimatą (20.1 p.). Tokie drabužiai jokiu būdu negali žeisti kalinių savigarbos (20.2 p.). Visi drabužiai turi būti geros būklės ir prireikus būti pakeičiami (20.3 p.). Kai kaliniai gauna leidimą išeiti už įstaigos ribų, iš jų neturi būti reikalaujama dėvėti tokius drabužius, kurie išskirtų juos kaip kalinius (20.4 p.). Suimtiesiems turi būti leidžiama vilkėti jų asmeninius drabužius, jeigu jie yra tinkami dėvėti kalėjime (97.1 p.). Seimo kontrolierius pastebėjo, kad nėra objektyvių duomenų, jog Teisingumo ministerijos iniciatyva keisti nuteistųjų (suimtųjų) ar dalies jų turimų asmeninių drabužius pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) išduodamais drabužiais leis pasiekti numanomo tikslo – mažinti įkalinimo įstaigose klestinčias subkultūras, nes Seimo kontrolieriui kelia abejonių, ar išnaudotos visos galimos ir rekomenduojamos tarptautiniuose žmogaus teisių apsaugą reglamentuojančiuose dokumentuose siūlomos priemonės subkultūroms įkalinimo įstaigose mažinti. Be to, pateikdamas nuomonę Seimo kontrolierius pastebėjo, kad kalinių uniformos negali žeminti kalinių orumo bei stigmatizuoti esančius įkalinimo įstaigose, taikomos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas)
- 2018 m. liepos 2 d. organizuotas susitikimas su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga ir teisingumo ministru Elvinu Jankevičiumi aptarti EŽTT sprendimo byloje L. prieš Lietuvą įgyvendinimo klausimus. Susitikime dalyvavo ir Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė, kuri pristatė EŽTT sprendimo byloje L. prieš Lietuvą įgyvendinimo realijas bei svarbiausius šio sprendimo įgyvendinimo aspektus. Susitikimo metu buvo aptartas EŽTT sprendimas dėl iš dalies priimtino pareiškimo, kurį pateikė Lietuvos Respublikos pilietis L., kreipdamasis į EŽTT dėl nepakankamo su transseksualais susijusio teisinio reguliavimoLietuvoje. Susitikimo metu Seimo kontrolieriai atkreipė dėmesį, kad siekiant įgyvendinti EŽTT sprendimą turi būti išspręsti ne tik medicininiai, bet ir teisiniai klausimai. Ministrai bei kontrolieriai sutiko, kad tai – jautri tema, kuri turi būti analizuojama įvairiais pjūviais, įskaitant ir tokios paslaugos atlikimo saugumo klausimus, vertybinius aspektus bei lyginimą su užsienio praktika
- Seimo kontrolierių įstaigos atstovai 2018 m. spalio 25 d. dalyvavo susitikime su Europos Tarybos Ministrų komiteto Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų vykdymo departamento atstovais, kuriame aptarė EŽTT sprendimų įgyvendinimo Lietuvoje problemas bei bendradarbiavimo galimybes
- Seimo kontrolierių įstaigoje 2018 m. birželio 8 d. įvyko susitikimas su Teisingumo ministerijos baudžiamosios justicijos srities atstovais, kuriame buvo aptarti galimi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau vadinama – Bausmių vykdymo kodeksas) pakeitimai bei įkalinimo įstaigose ir Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau vadinama ir – Kalėjimų departamentas) susidariusi situacija
- Seimo kontrolierių įstaigoje 2018 m. rugsėjo 26 d. įvyko susitikimas su Kalėjimų departamento atstovais, kuriame buvo aptarti įkalinimo įstaigose diegiamos dinaminės priežiūros įgyvendinimo aspektai.
Siekė nacionalinių teisės aktų suderinimo su Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais žmogaus teisių srityje (192 str. 2 d. 5 p.)
- 2018 m. balandžio 3 d. Seimo kontrolierių įstaigoje organizuotas susitikimas su žmogaus teisių, psichikos sveikatos priežiūros ekspertais
- 2018 m. lapkričio 30 d. Seimo kontrolierių įstaigoje organizuotas susitikimas susitikimas su Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadove ir sveikatos apsaugos ministru dėl Psichikos sveikatos įstatymo pataisų
- Susitikime su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos (toliau vadinama ir – Sveikatos apsaugos ministerija), Teisingumo ministerijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovais kalbėta apie tai, kaip įgyvendinamos JT Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijos Lietuvai, susijusios su Neįgaliųjų teisių konvencijos 14 str. ir kitų nuostatų įgyvendinimu
- 2018 m. birželio 4 d. Seimo kontrolierių įstaiga Seimo Žmogaus teisių komitetui bei Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijai pateikė poziciją dėl Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (Nr. 1/3D-1561), kurioje atkreipė dėmesį į tai, kad galimai ne visi siūlomi Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimai yra suderinti su tarptautiniais žmogaus teisių apsaugos standartais, bei pateikė savo rekomendacijas ir siūlymus dėl įstatymo pakeitimo projekto suderinamumo su tarptautiniais Lietuvos Respublikos įsipareigojimais
- Seimo kontrolierių įstaigos atstovai 2018 m. rugsėjo 26 d. dalyvavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto klausymuose Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo tema, kur pateikė įstaigos poziciją naujojo įstatymo projekto priėmimo ir įgyvendinimo klausimais
- Seimo kontrolierių įstaigos atstovai 2018 m. spalio 24 d. dalyvavo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje svarstant Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymą
- 2018 m. balandžio 4 d. Seimo kontrolierių įstaigoje įvyko Neįgaliųjų reikalų departamento Neįgaliųjų teisių konvencijos stebėsenos ataskaitos projekto pristatymas, kuriame dalyvavo Neįgaliųjų reikalų departamento bei nevyriausybinių organizacijų atstovų. Seimo kontrolieriaus iniciatyva organizuotame susitikime valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai buvo supažindinti su Neįgaliųjų socialinės integracijos veiklos rezultatų ir JT Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo 2017 m. stebėsenos ataskaita, kurioje Neįgaliųjų reikalų departamentas ir nevyriausybinės organizacijos išryškino svarbiausius Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo šalyje trūkumus. Ataskaitoje pastebima, kad šalis netinkamai užtikrina asmenų, turinčių negalią, dalyvavimą politiniame ir visuomeniniame gyvenime, asmenims su negalia sunkiai prieinamos sveikatos priežiūros įstaigos, o kai kurios iš jų (kaimiškosiose vietovėse) apskritai neprieinamos. Vertinant Neįgaliųjų konvencijos įgyvendinimą šalyje pastebima, kad suaugusiųjų globos įstaigose gyventojai laiku nepamaitinami, jiems neorganizuojamas užimtumas. Globos įstaigų gyventojai yra priklausomi nuo paslaugas teikiančių globos įstaigos darbuotojų.
Inicijavo tyrimus dėl esminių žmogaus teisių problemų (192 str. 2 d. 6 p.)
- 2018 m. birželio 22 d. Seimo kontrolierius (nacionalinės žmogaus teisių institucijos vadovas) priėmė sprendimą Dėl tyrimo dėl esminių žmogaus teisių problemų Nr. NŽTI-2018/1-1 pradėjimo ir inicijavo tyrimą dėl sprendimų, kuriais iki 2016 m. sausio 1 d. asmenys buvo pripažinti neveiksniais, peržiūrėjimo bei galimai nepagrįstai ribojamų šių asmenų teisių. Šiuo tyrimu siekiama nustatyti, ar tinkamai įgyvendinamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnio nuostatos, numatančios, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti teismo sprendimai, pripažįstantys asmenis neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo įstatymo įsigaliojimo dienos, bei išsiaiškinti galimas netinkamo pirmiau įvardytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau vadinama – Civilinis kodeksas) nuostatų įgyvendinimo priežastis. Tyrimo metu buvo parengti ir išsiųsti informacijos prašymai visoms šalies savivaldybėms, VĮ ,Registrų centrui bei Nacionalinei teismų administracijai. Tyrimą planuojama baigti pirmąjį 2019 m. ketvirtį
- 2018 m. rugsėjo 21 d. Seimo kontrolierius (nacionalinės žmogaus teisių institucijos vadovas) priėmė sprendimą Dėl tyrimo dėl esminių žmogaus teisių problemų Nr. NŽTI-2018/1-2 pradėjimo ir inicijavo tyrimą dėl dirbančių nuteistųjų valstybinio socialinio draudimo reglamentavimo proporcingumo ir galimai nepagrįstai ribojamų šių asmenų teisių. Šiuo tyrimu siekiama nustatyti, ar šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, nustatantis, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji valstybiniu socialiniu draudimu nedraudžiami, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį draudimą (Bausmių vykdymo kodekso 129 str. 1 d.), yra proporcingas. Tyrimo metu buvo parengti ir išsiųsti informacijos prašymai visoms šalies įkalinimo įstaigoms, VĮ ,,Mūsų amatai“, Kalėjimų departamentui, Teisingumo ministerijai, dėl kompetentingos nuomonės pateikimo kreiptasi į Lietuvos teisės institutą. Tyrimą planuojama baigti pirmąjį 2019 m. ketvirtį.