2021 m. iš viso buvo surengti 24 vizitai į laisvės apribojimo įstaigas. Lankytasi užsieniečių laisvės apribojimo vietose, psichiatrinėje įstaigoje ir Lietuvos kriminalinės policijos biure. Šių vizitų metu buvo nustatyta esminių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų bei kitų sisteminių problemų, kurias spręsti paragintos visos atsakingos institucijos ir įstaigos, siekiant užtikrinti, kad būtų nenukrypta nuo tarptautinių Lietuvos įsipareigojimų žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje ir kad aplankytose bei panašiose laisvės apribojimo vietose žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srities pažeidimai nebepasikartotų.
Siekiant kelti laisvės apribojimo vietų įstaigų darbuotojų kompetenciją žmogaus teisių ir laisvių apsaugos bei nacionalinės kankinimų prevencijos srityse, nuotoliniu būdu organizuoti trys informaciniai-konsultaciniai seminarai socialinės globos įstaigų ir pataisos įstaigų darbuotojams. Taip pat rengti susitikimai su Europos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurių, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (toliau – CPT), Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) ir tarptautinės humanitarinės organizacijos „Gydytojai be sienų“ atstovais, kurių metu aptarti aktualūs klausimai, susiję su žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimu bei kankinimų prevencija laisvės apribojimo vietose.
PAGRINDINĖS PASTABOS, REKOMENDACIJOS IR PASIEKTI POKYČIAI
Patikrinimai užsieniečių laisvės apribojimo vietose
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu visoje šalyje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2021 m. liepos 23 d. ir vėlesniais Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) pakeitimais buvo nustatyti tam tikri prieglobsčio prašytojų teisių apribojimai, kurie gali būti laikinai ir proporcingai taikomi karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat ekstremaliosios situacijos ar ekstremalaus įvykio dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu, jeigu tam tikrų (su numatytomis išimtimis) prieglobsčio prašytojų teisių negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, be to, buvo numatyta, kad sprendimo įleisti prieglobsčio prašytoją, laikinai apgyvendintą laikino apgyvendinimo vietose, į Lietuvos Respubliką priėmimas ir užsieniečių laisvės suvaržymas užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose gali trukti ir iki 6 mėnesių.
Seimo kontrolieriaus pavedimu, siekiant užkirsti kelią kankinimui ir kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ar baudimui užsieniečių apgyvendinimo vietose dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtos ekstremalios situacijos metu, Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro darbuotojai 2021 m. rugpjūčio 2–6 d., rugpjūčio 24–26 d. ir rugsėjo 15 d. atliko patikrinimus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Varėnos pasienio rinktinės ir Vilniaus pasienio rinktinės užkardose bei kitose Lazdijų rajono savivaldybės, Varėnos rajono savivaldybės, Vilniaus rajono savivaldybės ir Ignalinos rajono savivaldybėsteritorijose įrengtose užsieniečių laisvės apribojimo vietose.
Patikrinimų metu vertinti klausimai, susiję su: prieglobsčio prašytojų priėmimo materialinių sąlygų užtikrinimu, teisės į tinkamą maistą užtikrinimu, asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu, asmenų pažeidžiamumo ir specialių poreikių vertinimu, informacijos apie teises, pareigas, prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūras prieinamumu, asmenų teisės pateikti prieglobsčio prašymą užtikrinimu, prieglobsčio prašytojų priėmimo organizavimu.
Atkreiptinas dėmesys į šiuos minėtose užsieniečių laisvės apribojimo vietose vykdytų patikrinimų metu nustatytus sisteminius žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus, prilygstančius Konvencijos prieš kankinimų ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamam nežmoniškam ar žmogaus orumą žeminančiam elgesiui:
- Užsieniečiai apgyvendinti neužtikrinant tinkamų materialinių prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų, teisės į asmens privatumą. Dauguma VSAT pasienio užkardose buvusių užsieniečių, įskaitant mažamečius ir kitus pažeidžiamus asmenis, buvo apgyvendinti laikino apgyvendinimo sąlygomis, t. y. palapinėse ir angaruose, dalis asmenų buvo apgyvendinti VSAT tarnybinėse patalpose, garažuose. Dauguma palapinių, taip pat angarai, buvo pralaidūs lietaus vandeniui, kuris kaupėsi jų viduje. Lietingomis dienomis miegoti skirti čiužiniai, patalynė buvo drėgni. Varėnos rajone fiksuota minimali oro temperatūra siekė vos 5,5–3,8 laipsnių šilumos, o Lazdijų rajone tuo pačiu laikotarpiu buvo kiek aukštesnė – 7,8–4,1 laipsnių šilumos. Vis dėlto užsieniečiai nebuvo aprūpinti oro sąlygas atitinkančiais rūbais, apavu, palapinėse ir dalyje patalpų neužtikrinta pakankama švara ir tvarka, o dėl nepakankamo aprūpinimo higienos priemonėmis tik dalinai sudarytos sąlygos užsieniečiams tinkamai palaikyti asmens higieną. Buvusių mokyklų, vaikų globos namų patalpos, kuriose laikinai apgyvendinti užsieniečiai, taip pat buvo prastos būklės: daug kur pastebėta pelėsių, langai užkalti, patalpų neįmanoma vėdinti, trūko tualetų, prausyklų, dušų, privatumo;
- VSAT padaliniuose įrengtose beveik visose stovyklose užsieniečiams daugiau nei 30 parų iš eilės tiekti tik sauso maisto daviniai. Maitinimas šiltu maistu buvo organizuojamas tik užsieniečiams, apgyvendintiems buvusių mokyklų, vaikų globos namų patalpose.
- Asmens sveikatos priežiūros specialistai reguliariai lankėsi tik kai kuriose užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose, dalies asmenų pirminis sveikatos patikrinimas nebuvo atliktas nedelsiant, dėl ko jų sveikatos problemos ilgą laiką nebuvo identifikuotos, nevyko užsieniečių testavimas užsikrėtimui COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) nustatyti. Už kai kurias asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei vaistus užsieniečių prašyta susimokėti asmeninėmis lėšomis, visam užsieniečių skubiosios medicinos pagalbos poreikiui užtikrinti trūko asmens sveikatos priežiūros specialistų ir greitosios pagalbos automobilių.
- Pirminį asmens pažeidžiamumo vertinimą VSAT pareigūnai atlieka vizualiai apžiūrėję asmenį ir jį apklausę. Kitoks, t. y. išsamus, pažeidžiamumo vertinimas nėra atliekamas Procedūros dėl asmenų pažeidžiamumo vertinimo jų laikino apgyvendinimo vietose nebuvo aiškios ir vieningos, užsieniečių pažeidžiamumas ir jų specialūs poreikiai nebuvo nustatomi visapusiškai ir nedelsiant, o daliai pažeidžiamų asmenų neužtikrintos jų specialiuosius poreikius atitinkančios priėmimo sąlygos.
- Užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose nevertinta, ar asmuo yra prekybos žmonėmis auka, ar jis buvo kankintas, išprievartautas arba patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, dėl ko jis gali turėti specialiųjų pagalbos poreikių; asmens pažeidžiamumo vertinimo šiuo aspektu tvarka ar metodika, kuria pareigūnai turėtų vadovautis, siekdami identifikuoti smurtą patyrusį asmenį bei užtikrinti jam reikalingą pagalbą, nėra aiški, asmenų, kurie galimai yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų smurtą, specialieji poreikiai neidentifikuoti, pagalba šiems pažeidžiamiems asmenims neorganizuota, be to, užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose visiems užsieniečiams itin trūko psichologinės pagalbos.
- Užsieniečių apgyvendinimo sąlygos palapinėse, garažuose ir dalyje patalpų neatitiko geriausių vaiko interesų; vaikų specialieji poreikiai nebuvo tenkinami, užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose nepilnamečiams neorganizuotas joks užimtumas, įskaitant švietimą. Nebuvo žinomi tikslūs užsieniečių apgyvendinimo vietose laikomų nėščiųjų skaičius.
- Ne visose patikrinimų metu lankytose vietose pareigūnai žinojo, ar jose yra LGBTQ+ bendruomenei priklausančių užsieniečių, ir tai, kad jie priskirtini pažeidžiamų asmenų kategorijai. Užsieniečiams atvykus į jų laikino apgyvendinimo vietą, jų pirminio vertinimo (pokalbio) metu nėra užduodamas klausimas dėl jų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, taigi užsieniečių pažeidžiamumas dėl jų priklausymo seksualinėms mažumoms ir dėl to galimai patirto smurto nėra vertinamas, ir todėl LGBTQ+ bendruomenei priklausančių asmenų specialieji poreikiai nėra identifikuojami nedelsiant. Homoseksualūs asmenys buvo apgyvendinti kartu su kitais, LGBTQ+ bendruomenei nepakančiais, užsieniečiais bendrose teritorijose ir (ar) patalpose, todėl jie patyrė tiek psichologinio smurto apraiškų, tiek ir fizinio susidorojimo baimę.
- Vertėjavimo paslaugos buvo užtikrinamos tik pirminės prieglobsčio apklausos metu, todėl buvo pažeidžiama užsieniečių teisė gauti kokybiškas teisines, medicinos ir kitas paslaugas bei informaciją jiems suprantama kalba.
- Užsieniečių apgyvendinimo vietose užsieniečiams nebuvo prieinama ar buvo ribotai prieinama informacija apie jų teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, informacija apie teisę siekti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir joje taikytinas procedūras, taip pat pateiktų prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo eigą, prieglobsčio prašytojų teises ir pareigas bei jų nevykdymo padarinius prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu; nesuteikiama arba suteikiama mažai informacijos apie užsieniečių galimybes naudotis teisinėmis paslaugomis. Be to, užsieniečiai Lietuvos Respublikos pasienyje atgrasančiais pareigūnų veiksmais buvo nukreipiami Baltarusijos link, šių užsieniečių neinformavus apie tai, kokia tvarka ir kur jie gali teisėtai pateikti prieglobsčio prašymus.
- Neteisėtai į Lietuvos Respublikos teritoriją ketinę patekti asmenys Lietuvos pasienio pareigūnų atgrasančiais veiksmais buvo nukreipiami link Baltarusijos neįsitikinus, kad šiems migrantams ten negresia kankinimas, nežmoniškas ar žmogaus orumą žeminantis elgesys, taip pat kad nėra rizikos veiksnių, dėl kurių kyla grėsmė šių asmenų gyvybei ar sveikatai.
- Ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu VSAT pareigūnai, be tiesioginių jiems priskirtų funkcijų, susijusių su valstybės sienos apsauga ir jos kirtimo kontrole, vykdymo, turi užtikrinti užsieniečių apgyvendinimui skirtų patalpų tinkamą įrengimą, nepertraukiamą maitinimo tiekimą, būtinosios medicinos pagalbos prieinamumą, užsieniečiams kylančių socialinių ir kt. poreikių tenkinimą. Šiam papildomam darbui sumažinti socialiniai darbuotojai, vertėjai, psichologai šiose vietose nebuvo pasitelkiami, tad dėl ypatingai išaugusio darbo krūvio VSAT pareigūnai dirbo / galimai dirba sveikatai kenksmingomis sąlygomis ir jų teisė į poilsį nebuvo / galimai nėra tinkamai užtikrinama.
- Nėra numatyta ir VSAT pareigūnai negalėjo atsakyti, kaip ir kokia tvarka turi būti užtikrinama, kad ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu užsieniečių teisės būtų ribojamos tik tuomet, kai tai neišvengiamai reikalinga, laikinai ir proporcingai ir kas yra atsakingas už šio UTPĮ numatyto reikalavimo tinkamo įgyvendinimo kontrolę.
- Laikino prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo VSAT struktūriniuose padaliniuose ir kitose tam skirtose patalpose priėmimo sąlygos skyrėsi ir dalis užsieniečių be aiškios atrankos buvo apgyvendinti kur kas prastesnėmis sąlygomis nei likusieji, taip nesilaikant asmenų lygiateisiškumo principo ir neatsižvelgiant į galimus užsieniečių specialiuosius poreikius.
Atsižvelgęs į nustatytus trūkumus, atsakingoms valstybės įstaigoms ir institucijoms, savivaldybėms (Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskininkų, Ignalinos rajono, Lazdijų rajono, Varėnos rajono, Šalčininkų rajono, Švenčionių rajono savivaldybių administracijoms) Seimo kontrolierius pateikė trisdešimt aštuonias (38) rekomendacijas dėl užsieniečių, apgyvendintų lankytose užsieniečių laisvės apribojimo vietose, žmogaus teisių padėties gerinimo.
Patikrinimas psichiatrijos įstaigoje
Seimo kontrolieriaus pavedimu Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro darbuotojai 2021 m. gegužės 18 d. atliko patikrinimą siekdami išsiaiškinti žmogaus teisių padėtį biudžetinės įstaigos Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VTPT) Utenos ekspertiniame skyriuje (toliau – Utenos ekspertinis skyrius).
Patikrinimo metu buvo vertinama: tiriamųjų asmenų supažindinimas su jų teisėmis ir pareigomis, informacijos prieinamumas, teisės pateikti kreipimusis užtikrinimas ir jų̨ nagrinėjimas, suvaržymo priemonių taikymas, materialiųjųsąlygų tiriamiesiems asmenims užtikrinimas, aplinkos pritaikymas asmenims su negalia, Utenos rajono policijos komisariato viešosios policijos struktūrinio padalinio (toliau – Apsaugos būrys) veikla, užtikrinant Utenos ekspertinio skyriaus
1-ojo poskyrio apsaugą ir darbo organizavimą Utenos ekspertiniame skyriuje.
Atkreiptinas dėmesys į šiuos Utenos ekspertiniame skyriuje vykdyto patikrinimo metu nustatytus pagrindinius trūkumus bei žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus:
- Utenos ekspertiniame skyriuje nebuvo tiriamiesiems bei jų artimiesiems skirtos informacinės lentos, kurioje būtų skelbiama suprantamai bei aiškiai suformuluota informacija apie šiame padalinyje taikomas vidaus tvarkos taisykles, tiriamųjų teises ir pareigas, tiriamųjų teises ginančias organizacijas, nacionalinę kankinimų prevencijos (žmogaus teisių) instituciją bei kita tiriamiesiems bei jų artimiesiems aktuali informacija, dėl ko kyla asmenų teisės į informaciją pažeidimo Utenos ekspertiniame skyriuje rizika.
- Utenos ekspertiniame skyriuje tiriamiesiems ir jų artimiesiems nepaaiškinama Utenos ekspertiniame skyriuje galiojanti kreipimųsi pateikimo tvarka, taip pat apie VTPT sudarytos Etikos komisijos funkcijos, Etikos kodekso turinys, poskyriuose nėra užtikrinama anoniminio kreipimosi pateikimo galimybė, ne visi tiriamųjų kreipimaisi yra registruojami atitinkamame dokumentų registre teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl tiriamųjų teisė skųstis ir teikti kreipimusis nėra tinkamai užtikrinama.
- Utenos ekspertiniame skyriuje nesivadovaujama teisės aktuose numatyta fizinio suvaržymo priemonių taikymo tvarka, vidiniuose dokumentuose (Fizinio suvaržymo priemonių naudojimo Utenos ekspertiniame skyriuje taisyklėse) nėra numatyta, jog prieš taikant fizinio suvaržymo priemones turi būti išnaudotos kitos, t. y. švelnesnės, priemonės (žodiniai metodai ir kt.). Patalpose, kuriose taikomos suvaržymo priemonės, nėra laikrodžio, tad tiriamieji, kuriems taikomos fiksavimo priemonės, neturi galimybės sekti laiką, kad žinotų, kiek trunka jų suvaržymas. Fizinio suvaržymo tikslais naudojami odiniai diržai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Patalpose, kuriose taikomos suvaržymo priemonės, nėra užtikrinama saugi aplinka, neužtikrinamas tiriamųjų, kuriems taikomos fizinio suvaržymo priemonės, privatumas. Atsižvelgiant į tai, fizinio suvaržymo priemonių taikymo Utenos ekspertiniame skyriuje praktika tobulintina, siekiant užtikrinti tiriamųjų ir darbuotojų saugumą, apsaugoti tiriamųjų orumą bei išvengti žmogaus teisių laisvių pažeidimų rizikos.
- Utenos ekspertiniame skyriuje nėra užtikrinamos tiriamiesiems asmenims tinkamos materialinės sąlygos, palatose trūksta baldų, dauguma čiužinių nėra aptraukti neperšlampama medžiaga, kurią būtų lengva dezinfekuoti. Taip pat neužtikrinamas tiriamųjų privatumas, pavyzdžiui, dušo patalpos duryse yra įrengtas langas, pro kurį yra matoma visa dušo patalpos ertmė, tačiau dušo patalpoje nėra įrengtos užuolaidos arba dušo sienelės, suteikiančios privatumo prausimosi metu, sanitariniai mazgai (tualetai) taip pat įrengti be privatumą ir orumą užtikrinančių pertvarų. Pasivaikščiojimams lauke reikalingi drabužiai, atitinkantys oro sąlygas, tiriamiesiems nėra suteikiami, jiems išduodami išskalbti drabužiai nėra individualizuojami. Šios aplinkybės Utenos ekspertiniame skyriuje sudaro prielaidas žeminančiam elgesiui su tiriamaisiais atsirasti.
- Utenos ekspertiniame skyriuje nėra užtikrinamas visiškas aplinkos ir informacijos pritaikymas asmenims su negalia. Pavyzdžiui, higienos patalpos nėra pritaikytos asmenų specialiesiems poreikiams, įėjimai į atvykusių suimtųjų asmenų priėmimo bei 1-ojo poskyrio patalpas nėra pritaikyti asmenims, turintiems judėjimo negalią (nėra specialių nuovažų nuo bortelių arba norint patekti į patalpas tenka įveikti stačius laiptus), įėjimų ir viduje esančių laiptų apatinės ir viršutinės pakopos nėra pritaikytos regos negalią turintiems asmenims (laiptai neturi skirtingo reljefo dangos arba pakopos nėra pažymėtos kontrastingomis, pvz., geltona, spalvomis), nėra įrengtų liftų ar keltuvų. Todėl yra pažeidžiamas asmenų, turinčių negalią, orumas bei nėra užtikrinamas aukščiausias įmanomas šių asmenų autonomijos, judėjimo laisvės ir saugumo standartas.
- Utenos ekspertinio skyriaus 1-ajame poskyryje nėra užtikrinama tinkama tiriamųjų asmenų apsauga. Utenos ekspertinio skyriaus 1-ajame poskyryje budi tik vienas apsaugos būrio pareigūnas, kas neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 552/395 patvirtintų nuostatų 12 punkto, kuriame nustatyta, kad Utenos ekspertinio skyriaus 1-ajame poskyryje pamainą sudaro apsaugos būrio vadovas, budėtojas ir postų pareigūnai, o esant būtinumui – ir budėtojų padėjėjas, reikalavimų. Todėl yra pažeidžiamos tiriamųjų bei šio poskyrio darbuotojų teisės bei kyla grėsmė šių asmenų sveikatai ir gyvybei.
- Utenos ekspertiniame skyriuje teismo ekspertų darbo krūvis viršija nustatytąjį, o dėl teismo ekspertų darbo krūvio perviršio susidaro eilės teismo skirtoms stacionarioms teismo psichiatrinėms ekspertizėms atlikti, šio skyriaus darbuotojams nesudarytos tinkamos sąlygos nuolat kelti profesinę kvalifikaciją, todėl sudaromos prielaidos pažeisti darbuotojų bei asmenų, laukiančių teismo ekspertizių, teises.
Atsižvelgęs į nustatytus trūkumus, atsakingoms valstybės įstaigoms ir institucijoms (Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, biudžetinei įstaigai Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos) Seimo kontrolierius pateikė trisdešimt keturias (34) rekomendacijas dėl asmenų, laikomų Utenos ekspertiniame skyriuje, žmogaus teisių padėties gerinimo.
Patikrinimas Lietuvos kriminalinės policijos biure
Seimo kontrolierius gavo pareiškėjo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl galimų Pareiškėjo teisių pažeidimųLietuvos kriminalinės policijos biure. Seimo kontrolieriaus pavedimu Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro darbuotojai ir Seimo kontrolieriaus patarėjai atliko tyrimą dėl žmogaus teisių užtikrinimo Lietuvos kriminalinės policijos biuro patalpose ir šios laisvės apribojimo vietos patikrinimą kankinimų prevencijos tikslais, kiek tai susiję su Pareiškėjo skundo aplinkybėmis.
Atkreiptinas dėmesys į šiuos Lietuvos kriminalinės policijos biuro vykdyto patikrinimo metu nustatytus pagrindinius trūkumus bei žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus:
- Pareiškėjas jo sulaikymo metu patyrė įvairius kūno sužalojimus, t. y., kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimą, krūtininės dalies raiščių patempimą, apatinės nugaros dalies, dubens sumušimą. Dėl šių sužalojimų Pareiškėjui ne kartą buvo teikiama medicinos pagalba. Tiek ikiteisminį tyrimą organizuojantis prokuroras, tiek Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai pripažino, kad žinojo apie Pareiškėjo patirtus sužalojimus, tačiau nesiėmė veiksmų, siekiant apginti galimai pažeistas Pareiškėjo teises ir nustatyti, ar prieš Pareiškėją panaudota fizinė prievarta atitiko tarnybinio būtinumo kriterijų bei proporcingumo principą. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia situacija, kai nei prokurorai, nei policijos pareigūnai nevykdo pozityvių pareigų efektyviai reaguoti į asmens sveikatos sutrikdymą pareigūnams atliekant procesinius veiksmus, gali būti laikoma pažeidžiančia EŽTK 3 straipsnį.
- Mobiliosiomis stebėjimo priemonėmis buvo fiksuojamas tik Pareiškėjo sulaikymo momentas. Tai reiškia, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų, t. y., privalomai nenaudojo mobiliųjų stebėjimo priemonių visos Pareiškėjo sulaikymo ir pervežimo operacijos metu bei neužtikrino, kad mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė tinkamai fiksuotų vaizdo duomenis. Susiklosčiusi situacija, kai vaizdo įraše nėra užfiksuotas Pareiškėjo pervežimas, kurio metu Pareiškėjo atžvilgiu galėjo būti panaudota perteklinė fizinė prievarta, nesuteikia galimybių objektyviai įvertinti pareigūnų veiksmus, ir tai leidžia daryti prielaidą, kad galimai ne visais atvejais Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir rinktinės „Aras“ pareigūnų vykdomų operacijų metu fizinė prievarta yra naudojama proporcingai, paisant tarptautinių žmogaus teisių standartų.
- Kalėjimų departamento pareigūnai su Pareiškėju atliko kriminalinės žvalgybos veiksmus neturėdami teisės aktuose nustatyto kompetentingo subjekto leidimo (sankcijos) tokius veiksmus atlikti.
- Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai beveik dešimt valandų nesirūpino Pareiškėjo maitinimu (įskaitant ir galimybę atsigerti), nors turėjo teisės aktuose įtvirtintą pareigą užtikrinti jo maitinimą (ir sudaryti sąlygas atsigerti) ne ilgesniais nei septynių valandų intervalais. Seimo kontrolieriaus nuomone, tokie Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų veiksmai (neveikimas), kai asmeniui nėra užtikrinamas tinkamas ir savalaikis maitinimas, šiuo konkrečiu atveju – Pareiškėjui beveik dešimt valandų nebuvo sudaryta galimybė pavalgyti ir atsigerti, gali būti laikomi kankinimu ir nežmonišku elgesiu, prieštaraujančiu EŽTK 3 straipsniui.
- Į Lietuvos kriminalinės policijos biuro patalpas ikiteisminio tyrimo apklausoms ir / ar kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimui atvesdinami asmenys nėra registruojami. Atvesdintų asmenų buvimo vietą ir trukmę Lietuvos kriminalinės policijos biuro patalpose iš dalies galima atsekti tik pagal šių asmenų apklausos protokolus bei kriminalinės žvalgybos dokumentus, kurie pildomi ne visuomet. Sprendimą dėl atitinkamų dokumentų pildymo Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai priima savo nuožiūra, įvertinę atitinkamų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinktą informaciją. Dėl šios priežasties gali susidaryti situacijos, kai į Lietuvos kriminalinės policijos biuro patalpas pristatytų asmenų buvimo vieta ir / ar su jais atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai nėra žinomi, taip sudarant prielaidas pažeisti EŽTK 3 straipsnio, Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir Tarptautinės konvencijos dėl asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo nuostatas.
- Lietuvos kriminalinės policijos biuro apklausos kambariuose neužtikrinamas tinkamas vėdinimas, dėl to pareigūnai ikiteisminio tyrimo ir / ar kriminalinės žvalgybos veiksmus atlieka savo darbo kabinetuose, taip ne tik pablogindami savo darbo sąlygas bei tam tikrais atvejais rizikuodami atskleisti konfidencialią informaciją ir pažeisdami į policijos įstaigą pristatytų asmenų apklausai taikomus reikalavimus, bet ir sudarydami prielaidas pažeisti EŽTK 3 straipsnio nuostatas, policijos veiklos principus, neužtikrinti į Lietuvos kriminalinės policijos biuro patalpas pristatomų asmenų teisių ir pagarbos žmogiškajam orumui.
Atsižvelgęs į nustatytus trūkumus, atsakingoms valstybės įstaigoms ir institucijoms (Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos policijai, Lietuvos kriminalinės policijos biurui, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) Seimo kontrolierius pateikė dvylika (12) rekomendacijų dėl asmenų, kurie apklausiami Lietuvos kriminalinės policijos biuro patalpose, žmogaus teisių padėties gerinimo.