Tyrimas: ar karantino laikotarpiu vykdomosios valdžios taikytos priemonės atitiko žmogaus teisių bei laisvių principus?

Vyriausybei grąžinus karantino režimą bei ir dar kartą įvedus intensyvesnius žmogaus teisių ir laisvių ribojimus Lietuvos Respublikos teritorijos mastu, Seimo kontrolierius Augustinas Normantas pristatė ataskaitą, kurioje pateikė šių metų kovo mėnesį pradėtų taikyti ekstremaliųjų situacijų valdymo priemonių atitikties žmogaus teisių ir laisvių srityje vertinimą. Pristatydamas tyrimo rezultatus, Seimo kontrolierius neslėpė, kad, be kita ko, daugiausia abejonių sukėlėhttps://www.lrski.lt/naujienos/tyrimas-ar-karantino-laikotarpiu-vykdomosios-valdzios-taikytos-priemones-atitiko-zmogaus-teisiu-bei-laisviu-principus/ iš užsienio valstybių grįžusių asmenų priverstinis izoliavimas savivaldybių administracijų numatytose patalpose.

„Verta prisiminti tarptautinėse sutartyse numatytą žmogaus teisių ir laisvių efektyvaus užtikrinimo svarbą šalyse net ir susidarius ypatingoms aplinkybėms. Tačiau kokiu atveju tam, kad būtų apsisaugota nuo valdžios savivalės, visos priemonės, kurių valstybėse nuspręsta imtis, turi būti pagrįstos vidaus teise, priimtos dėl būtinybės apsaugoti demokratinę tvarką nuo jai kilusių grėsmių ir proporcingos, be to, šiomis priemonėmis neturi būti paneigtos aukščiausios demokratinės visuomenės vertybės, tokios kaip teisėtumas, pliuralizmas, tolerancija bei atvirumas“, – pastebi Seimo kontrolierius A. Normantas.

Seimo kontrolierius nerimauja, kad asmenys šių metų kovo 24–25 dienomis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos numatytose patalpose buvo priverstinai izoliuojami be jokios atrankos, o gydytojai šių asmenų sveikatos būklės netikrino. Dar daugiau, asmenų buvo prašoma pasirašyti, kad jie yra supažindinti su sprendimu, įpareigojančiu priverstinai izoliuotis, tačiau pats šio sprendimo tekstas pasirašymo metu nebuvo pateiktas, patalpose nepažįstami vyrai ir moterys į vieną patalpą buvo uždaromi priverstinai, nesuteikiant šiems asmenims detalesnės informacijos apie jų sulaikymo ir laisvės suvaržymo pagrindą, jo taikymą bei taikomų priemonių apskundimo tvarką.

„Asmenų izoliavimas jų poreikiams nepritaikytose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų galimai neatitinkančiose savivaldybių administracijų numatytose patalpose, nevertinant kiekvieno atvejo individualiai, neatsižvelgiant į asmenų amžių, lytį, sveikatos būklę ir specialiuosius poreikius, nesuteikiant alternatyvios galimybės izoliuotis asmens namuose arba kitoje jų gyvenamojoje vietoje, taip pat tinkamos informacijos apie jų izoliavimo savivaldybės administracijos skirtose patalpose pagrindą, galėtų prilygti pagal tarptautinę teisę draudžiamam žeminančiam elgesiui“, – konstatuoja Seimo kontrolierius.

Ataskaitoje Seimo kontrolierius taip pat pateikia asmenų būtinojo hospitalizavimo ir būtinojo izoliavimo gydytojo sprendimu vertinimą, priimdamas išvadą, kad Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme numatyti įgaliojimai gydytojui tam tikromis sąlygomis asmenų būtinąjį hospitalizavimą ir (arba) būtinąjį izoliavimą taikyti vienasmeniu sprendimu, be teismo sprendimo, net iki vieno mėnesio, kelia pagrįstų abejonių dėl galimo gydytojų piktnaudžiavimo šia nuostata suteiktais įgaliojimais ir galimų žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų taikant tokią rizikos valdymo priemonę.

Be kita ko, ataskaitoje Seimo kontrolierius pastebi, kad karantino šalyje galiojimo metu, ilgiau nei mėnesiui sustabdžius profilaktinių patikrinimų ir prevencinių programų vykdymą, atidėjus planines operacijas bei hospitalizacijas, planinių konsultacijų, diagnostinių, profilaktinių, prevencinių ir gydomųjų paslaugų teikimą, nebuvo tinkamai užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė į prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas ir aukščiausią įmanomą sveikatos apsaugos lygį.

„Visos priemonės, kurių valstybėse nuspręsta imtis, turi būti pagrįstos vidaus teise, priimtos dėl būtinybės apsaugoti demokratinę tvarką nuo jai kilusių grėsmių ir proporcingos. Reikalavimas laikytis konstitucinio proporcingumo principo, be kita ko, suponuoja reikalavimą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus, kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones“, – pažymi Seimo kontrolierius A. Normantas.

Nuotrauka: pixabay.com