Seimo kontrolierės susitiko su Europos Tarybos Europos vietos savivaldos chartijos įgyvendinimo stebėsenos delegacija

Seimo kontrolierės susitiko su Europos Tarybos Europos vietos savivaldos chartijos įgyvendinimo stebėsenos delegacija. Ji Lietuvoje vieši atlikdama reguliariai vykdomą stebėseną, kaip ES valstybės narės įgyvendina įsipareigojimus vietos savivaldos srityje.

Dr. Erika Leonaitė ir dr. Jolita Miliuvienė pristatė delegacijai Seimo kontrolierių įstaigos veiklą ir žmogaus teisių padėtį savivaldybėse.

Aptarta, kad dėl konkrečių savivaldybių įstaigų bei institucijų gaunamų skundų kiekis yra proporcingas savivaldybių dydžiui. Viena vertus, taip yra dėl skirtingo gyventojų skaičiaus. Kita vertus, žmonės didžiausiose Lietuvos savivaldybėse yra geriau informuoti apie savo teises. J. Miliuvienė dalinosi, kad savivaldybėse žmogaus teisių užtikrinimas nėra vienas iš pagrindinių tikslų, tačiau į rekomendacijas beveik visada yra atsižvelgiama arba pateikiamas paaiškinimas, dėl kokių kliūčių nepavyks iškart jų įgyvendinti. Tai rodo, kad savivaldybės yra linkusios gerinti žmogaus teisių padėtį, kai jų dėmesys yra atkreipiamas į konkrečias problemas vietos lygmenyje.

Visgi mažumų bei pažeidžiamų visuomenės grupių apsauga ir teisių užtikrinimas lieka probleminė sritis, nes įdirbis bei rezultatai varijuoja priklausomai nuo savivaldybės. Pavyzdžiui, kai kurios savivaldybės labai glaudžiai dirba su tautinių mažumų bendruomenėmis savo regionuose, kitos – joms neskiria papildomo dėmesio. LGBTI+ asmenų padėties klausimai taip pat dažniausiai lieka nuošalyje darant prielaidą, kad savivaldybėje paprasčiausiai nėra LGBTI+ asmenų. Kontrolierės atkreipė dėmesį, kad toks įspūdis susidaro tik dėl to, jog žmonės nesikreipia į savivaldybes susidūrę su problemomis dėl savo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, nes bijo neigiamų pasekmių ir nesitiki, jog įmanoma pasiekti pokyčių.

Skirtingas savivaldybių požiūris ir vientisumo trūkumas persikelia ir į prekybos žmonėmis sritį – vykdant stebėseną aiškėja, kad savivaldybėse, kurios patiria didžiausią prekybos žmonėmis riziką, ši problema yra nematoma. Tačiau net konkrečias priemones bei planus turinčiose savivaldybėse užfiksuojami prekybos žmonėmis atvejų skaičiai neatspindi faktinės realybės, nes daug aukų pagalbos kreipiasi ne į valstybės bei savivaldybių įstaigas, o į nevyriausybines organizacijas, kurios suteikia apgyvendinimą, padeda drabužiais, maistu, teikia emocinę paramą. Atkreiptas delegacijos dėmesys, kad stigmatizuojantis institucijų požiūris į seksualinį išnaudojimą taip pat prisideda prie mažo užfiksuojamų nusikaltimų skaičiaus.

Kaip vienas iš iššūkių, Seimo kontrolierių įstaigai kylančių atliekant savo funkcijas, susitikimo metu buvo išskirtas finansavimo trūkumas – naujos funkcijos yra skiriamos neskiriant papildomo biudžeto atlyginimams. Darbuotojoms bei darbuotojams tenkantis darbo krūvis vis auga, o darbo užmokestis yra daug žemesnis nei ministerijose skiriamas už lygiavertes pareigas, todėl net plečiant kolektyvą sunku pritraukti kompetentingų savo srities specialistų.