Seimo kontrolierė paskelbė kankinimų prevencijos ataskaitą po patikrinimo Panevėžio kalėjime

Po apsilankymo Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjime, kuriame laisvės atėmimo bausmę atliko 200 nuteistųjų moterų, Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė paskelbė kankinimų prevencijos ataskaitą.

Įvertinusi patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į valstybės mastu pastebimą sisteminę bausmių vykdymo problemą – Panevėžio kalėjimas, kaip ir kitos įkalinimo įstaigos, susiduria su iššūkiais pritraukiant skirtingų paslaugų sričių specialistus.

„Tai lemia sunkumus užtikrinant nuteistųjų užimtumą, psichologinių ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Taip pat apsilankymo metu nebuvo vykdoma nuteistųjų, motyvuotų gydytis priklausomybę nuo alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų, reabilitacijos programa. Kita vertus, apsilankymo metu buvo matyti, kad administracija ir kalėjime dirbančios pareigūnės pagal galimybes siekia spręsti kasdienes nuteistųjų problemas“, – teigia Seimo kontrolierė.

Patikrinimo metu nustatyta, kad Panevėžio kalėjime nėra pakankamų kitų ilgalaikių, nei metadono programa priklausomybių reabilitacijos priemonių. Metadono programoje dalyvaujančios nuteistosios teigė, jog šioje programoje dalyvauja tik todėl, kad alternatyvios kalėjime siūlomos pagalbos priemonės joms yra nepakankamos, todėl nuolat patiria atkrytį. Nuteistosios pasidalino, kad norėtų visiškai atsisakyti priklausomybę sukeliančių žalingų medžiagų ir nebedalyvauti metadono programoje, tačiau to padaryti negali, nes žino, jog negalės gauti intensyvios specialistų psichologinės paramos dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo kalėjime.

Remiantis Lietuvos kalėjimų tarnybos duomenimis, moterys Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje sudaro mažumą – apie 5 proc. Seimo kontrolierė pastebi, kad tarptautiniuose žmogaus teisių standartuose, pavyzdžiui prieš 14 metų Jungtinių Tautų priimtos Bankoko taisyklėse, pripažįstama, jog nuteistosios moterys yra viena iš pažeidžiamų grupių, kuri turi specialių poreikių.

„Dažnai sakoma, ir tame yra daug tiesos, kad kalėjimai ir juose taikomos taisyklės buvo modeliuojamos vyrams. Moterys, atliekančios laisvės atėmimo bausmę, sudaro santykinai nedidelę dalį visų nuteistųjų, todėl labai svarbu, kad bausmių vykdymo sistemoje būtų deramai atsižvelgta į moterų poreikius ir pažeidžiamumus“, – sako Seimo kontrolierė.

Patikrinimo metu pastebėta, kad kalėjimo administracija ir atsakingos darbuotojos siekia įtraukti nuteistąsias į ugdymosi procesus, profesinio ir (ar) aukštojo išsilavinimo programas bei darbinę veiklą, taip pat įsitraukia į darbo už kalėjimo ribų, pagal nuteistųjų galimybes, paieškos ir įsidarbinimo procesus.

Be to, atsižvelgiama į pažeidžiamų, pavyzdžiui romų tautybės, nuteistųjų poreikius, joms taip pat organizuojami kompiuterinio raštingumo ugdymo užsėmimai, motyvuojamos įsitraukti į ugdymo programas bei darbinę veiklą.

Vis dėlto, dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo kalėjimo darbuotojos prie laisvalaikio, kultūros, sporto, saviugdos užimtumo veiklų vedimo ir organizavimo gali prisidėti ribotai, o didžiąją dalį užimtumo veiklų lemia savanorių ir organizacijų įsitraukimas bei jų turimi ištekliai.

Nustatyta, kad nuteistosioms dėl programas vedančių pedagogų iš profesinio mokymo centro trūkumo yra užtikrinamos tik dvi profesinio ugdymo programos – siuvėjos-operatorės ir kirpėjos, o dėl užsakovų, su kuriais yra sudarytos darbinės veiklos organizavimo sutartys, pateiktų užsakymų mažos apimties arba užsakymų stygiaus, dažnai nuteistosios neturi galimybių išpildyti joms nustatytas darbo valandas.

Dėl darbuotojų trūkumo nuteistosioms nesudaromos sąlygos tinkamai planuoti savo laiką derinant ugdymosi programas ir darbą ar darbinę veiklą, taip pat ne visos nuteistosios gali dalyvauti norimuose užsėmimuose, o tai neigiamai veikia jų psichologinę savijautą.

Ataskaitoje taip pat akcentuojama, kad kalėjime yra itin ribotos galimybės gauti kontaktines konsultacijas su šeimos gydytoju ir nuteistosios kartais žalojasi tam, kad galėtų pas šeimos gydytoją patekti nedelsiant.

Seimo kontrolierė pastebėjo, jog tikrintoje bausmės atlikimo vietoje nuteistosioms stigo informacijos apie individualios veiklos vykdymą, jos metu sukurtų produktų realizavimo galimybes. Taip pat ne visos į kalėjimą atvykusios nuteistosios žinojo apie psichologinės pagalbos teikimo tvarką, be to, stigo žinių apie darbinės veiklos procesų vykdymą, gaminat produktus pagal užsakymą.

„Patikrinimo metu taip pat atsiskleidė nuolatinio bendravimo su nuteistosiomis, teikiant joms informaciją rūpimais klausimais svarba. Poreikis suteikti aktualią ir suprantamą informaciją akcentuojamas ir pateiktose rekomendacijose“, – teigia Seimo kontrolierė.

Plačiau susipažinti su ataskaita galite čia.