Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), pastebėjo ne tik daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos priežiūros bei kontrolės funkcijos vykdymo trūkumus, bet ir atkreipė savivaldybės administracijos bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėmesį į tai, kad vadovaujantis Konstitucija ir atsižvelgus į Konstitucinio Teismo praktiką daugiabučių namų tinkamas eksploatavimas bei jų išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas. Taigi, ypač svarbu, kad savivaldybės, vykdydamos funkcijas, susijusias su šio viešojo intereso tinkamu įgyvendinimu, veiktų vadovaudamosi Konstitucija, teise, tinkamai vykdytų joms Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus, veiktų atsakingai tam, kad būtų užtikrintas minėtas viešasis interesas, o butų ir kitų patalpų savininkai gautų kokybiškas, jų interesus atitinkančias daugiabučių namų priežiūrai būtinas paslaugas.
Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, savivaldybė privalo vykdyti valdytojų veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų atlikimu, priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministropatvirtintas pavyzdines taisykles.
Savivaldybės tarybos patvirtintų valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės taisyklių nuostatose papildomai nei nustatyta pavyzdinėse taisyklėse reglamentuota, kad savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo gali priimti sprendimą nepradėti valdytojo veiklos neplaninio patikrinimo, jeigu nuo skunde nurodytų aplinkybių paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, taip pat jeigu skunde nurodytos aplinkybės nėra susijusios su valdytojo veiklos priežiūra ir kontrole, kurios apimtys nustatytos Savivaldybės taisyklėse (t. y. neplaninių valdytojų veiklos patikrinimų turinys apribojamas planinių patikrinimų turiniu).
Seimo kontrolierės nuomone, pirmiau nurodytos savivaldybės tarybos patvirtintų taisyklių nuostatos nepagrįstai labiau nei numatyta pavyzdinėse taisyklėse susiaurina valdytojų veiklos neplaninių patikrinimų vykdymo pareigą ir taip neužtikrina daugiabučių namų tinkamo eksploatavimo viešojo intereso, neatitinka suinteresuotų tinkama valdytojų veikla asmenų teisėtų lūkesčių. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, neužtikrinamas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.
Dauguma savivaldybių yra patvirtinusios valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės taisykles, atitinkančias pavyzdinių taisyklių nuostatas, t. y. neribojant valdytojų veiklos neplaninių patikrinimų apimčių. Seimo kontrolierės nuomone, dėl pirmiau nurodytų aplinkybių kyla abejonių dėl to, ar daugiabučių namų tinkamo eksploatavimo bei jų išsaugojimo viešasis interesas tinkamai įgyvendinamas visose savivaldybėse, kadangi kai kurių savivaldybių (pvz., Klaipėdos miesto, Kauno miesto) daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų teisės yra galimai nepagrįstai ginamos ne visa apimtimi.
Seimo kontrolierė, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, Savivaldybės administracijos direktoriui rekomendavo imtis priemonių patikslinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintastaisykles, kad jos atitiktų pavyzdines taisykles, Aplinkos ministerijai – kartotinai imtis priemonių dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, kitų teisės aktų pakeitimo, pvz., nustatant, kad valdytojų veiklos priežiūra ir kontrolė turi būti vykdoma pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas taisykles, kurios vieningai būtų taikomos visoms savivaldybėms.
Taip pat, atsižvelgus į tai, kad šio tyrimo metu buvo gauti duomenys dėl to, kad teisės aktais nėra apibrėžta, jog daugiabučiame name pasirinkus bendrojo naudojimo objektų administravimo būdą sudarant jungtinės veiklos sutartį, sudarytos sutarties įgaliotam asmeniui nėra prievolės apie tai informuoti savivaldybę, kad valstybės įmonė Registrų centras, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimais, atsisakė suteikti Savivaldybės administracijai informaciją apie jungtinės veiklos sutartį su dalyvių sąrašu bei apie įgaliotinį, pateikė rekomendaciją Aplinkos ministerijai imtis priemonių tikslinti teisės aktus, kad daugiabučiame name pasirinkus bendrojo naudojimo objektų administravimo būdą sudarant jungtinės veiklos sutartį, sudarytos sutarties įgaliotas asmuo būtų įpareigotas apie tai informuoti atitinkamą savivaldybę. Seimo kontrolierė taip pat rekomendavo Ekonomikos ir inovacijų ministerijai imtis priemonių tikslinti teisės aktus, kad savivaldybėms būtų suteikta teisė gauti dokumentų, kurių pagrindu registruoti nekilnojamojo turto objektai, kopijas, kad būtų pateikti jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų (valdytojų) duomenys.
Susijusios naujienos
Žmogaus teisių stebėsenos ataskaitoje – metų pasiekimai ir iššūkiai
Netekome buvusios Seimo kontrolierės Mildos Vainiutės
